<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<item xmlns="http://omeka.org/schemas/omeka-xml/v5" itemId="16410" public="1" featured="0" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://omeka.org/schemas/omeka-xml/v5 http://omeka.org/schemas/omeka-xml/v5/omeka-xml-5-0.xsd" uri="https://www.occitanica.eu/items/show/16410?lang=fr&amp;output=omeka-xml" accessDate="2026-04-05T12:53:28+02:00">
  <fileContainer>
    <file fileId="154975" order="1">
      <src>https://www.occitanica.eu/files/original/2027dbf61a813b2a29eaa92ba54a5448.jpg</src>
      <authentication>93330736e154c5d99e97b2395ccf01f9</authentication>
    </file>
    <file fileId="92957" order="2">
      <src>https://www.occitanica.eu/files/original/829c50c8173faac41e7c59a43bc0fff7.pdf</src>
      <authentication>5da8a7fcfcebbe3dd22acda94a57f84b</authentication>
      <elementSetContainer>
        <elementSet elementSetId="9">
          <name>PDF Text</name>
          <description/>
          <elementContainer>
            <element elementId="175">
              <name>Text</name>
              <description/>
              <elementTextContainer>
                <elementText elementTextId="613015">
                  <text>���������BEllSES PATOISES
1)E

JACQUES

AZAÌS,

Capoulié de l'Academio de
BEZIÈS.

Dous tomes

TOME

dins

un

voulume.

PREMIÉ

C.i.D.O.
BÉZIERS
'BEZIÈS.
Acò de

Benezech-Roqüo
Plasso

,

Libraire;

Pepezuc.

1867.

HMWffiQDE DffiBTIA» AMT01Ï

�■

GAM J f 3

CIRDOC

OC0038945

�ÉLÉGIE
sur

l'anniversaire

de

la

mort

de

J. AZAÏS

(i)

Par Mademoiselle SASSERNO.
—

20 Octobre

(i)

1857.—

Une année,

en fuyant, sur sa tombe est
passée,
Et, pèlerin tardif, mon vers n'a pasencor
Sur la cendre sacrée, où
pleure ma pensée,

Posé la palme d'or.

(1) J. Azaïs naquit à Béziers le 9 août 1778, et y

mourut le 20

octobre 1856. Nous ne donnons
pas sa
parce que nous ne pourrions rien ajouter
aux excellentes
pages qu'ont écrites sur sa vie et ses ou¬
vrages, M. A. Durand, archiprêtre, dans la notice qui
précède l'ouvrage de J. Azaïs sur la langue primitive ;

biographie,

M.

Carou, président de la Société archéologique dans le
discours qu'il prononça à la séance publique de cette so¬
ciété, le 21 mai 1857; M. L. Rozan, dans le Panthéon
biographique ; te marquis de Montezemolo, dans Ylndependente di Torino, etc.

(2) Agathe-Sophie Sassernô, de Nice, fille du colonel
Sassernô, aide-de-camp de Massena, a publié plusieurs
volumes de poésies françaises : Les
Sylphides ; HauteCóíhbe ; Ore mesle ou chants sur l'Italie
; Glorie e
aventure; Chants d'une Italienne, publiésen France
par
Charpentier; Fleurs et sourires, etc.

�VI
Comme

fille

deuil, j'ai gémi solitaire,mes pas errants,
El j'ai longtemps prié, le front dans la
poussière,
Loin des indifférents.
une

J'ai.Jesoir,

Et

j'ai dit

vers

au

en

l'autel porté

Seigneur : Ce vieillard vénérable,
j'appris à bénir,

Ce doux ami lointain, que

Qui, tendant à ma muse une
Lui fraya l'avenir,

main secourable,

Eh ! quoi, lui disparu comme tous ceux quej'aime !..
Le chemin où je marche est pavé de tombeaux;
Aussi mon front est froid comme le marbre même
De nos pâles caveaux.
La mort m'a tout ravi

comme

le vent d'automne

Qui disperse en passant la feuille des forêts.
Seule à pleurer, hélas ! Je n'ai plus pour couronne
Que de pâles cyprès !
Mort
Dans
Mort

ce
un

cet

noble vieillard que du doux nom de
père,
culte pieux, j'aimais tant à nommer !

homme de bien, dont la vertu sévère
Savait se faire aimer !

Poète harmonieux, dans sa grâce facile
Il avait le secret des
classiques accords ;
Et nourri du lait pur d'Horace et de
Virgile
Il chantait sans efforts. (1)

(11 J. Azaïs n'a pas seulement composé des vers
patois. Il cultiva aussi la poésie française, et il a laissé un
grand nombre de pièces, la plupart inédites.

�VII

Philosophe profond, il sonda le mystère

Du langage de l'homme avec un soin pieux,
Et fit à la science, élargissant sa sphère,
Faire un pas vers les cieux. (I)
Soixante ans de vertus d'une si belle vie
Eclairent tous les jours; il vécut pour le bien,
Il eut un de ces noms que
respecte l'envie;
Gloire au bon citoyen !

Oui,

ville lui doit

Cette

éclat qui

l'honore;
rappelle ses travaux
arène où, vingt ans, son appel fit éclore
Tant d'illustres rivaux, (2)

sa

Chaque

pas

dans

un

ses murs

Ce panthéon ouvert à ses gloires natales,
Ces asiles ouverts à l'élude, aux beaux arts,

:

(3)

(1) L'auteur fait allusion, dans cette strophe, à l'ou¬
de J. Azaïs qui a pour titre, Dieu, l'homme, la
parole, ou la langue primitive, publié 6111853, et à son
Essai sur la formation et le développement du langage des
hommes qui l'avait précédé.
(2) C'est pendant la présidence de J. Azaïs, an 1838 &gt;
que furent établis les concours de la Société archéo¬
logique. Depuis cette époque jusqu'à l'année 1855, qui
précéda celle de sa mort, il présida toutes les séances
tenues pour la distribution des prix de ces concours.
(3) Mlle Sassernó rappelle ici que c'est à l'initiative et
à l'activité incessante de J. Azaïs, secondé
par les mem¬
bres de la Société archéologique, que Béziers doit le mo¬
nument de P. Riquet, le buste du P. Vanière, et même
son
musée, inauguré, il est vrai, après sa mort, mais
vrage

dont il
ques

ne

cessa

de demander la création dans les dis¬

qu'il prononçait annuellement aux séances publi*de la société qu'il présidait. C'est pendant sa pré-

cours

�VIII
Et

ces

doctes écrits narrant de
Les souvenirs

ses

annales

épars. (I)

Son nom illustrera son pays, sa famille;
Ses amis ont pleuré sa mort avec
orgueil ;

Et moi,

qu'en bénissant il
Je viens

sur son

a nommé
cercueil,

fille,

sa

Je viens, le front penché, déposer les couronnes
(2)
Qu'à mes premiers essais daigna donner sa main.
0 souvenir I ô joie ! heures saintes et bonnes 1
Fleurs
Les

au

bord du chemin !

plus heureux moments de

Renaissent à

Que seule,

son nom,

sans

J'ai

à

appui, dans

souvent

ma

ce nom

mi

frêle jeunesse

révéré

sombre tristesse,

imploré.

Ü père 1 j'ai rempli ma fatale
promesse;
Tu m'as dit : Travaillez, enfant, le but est là !

Et, les pieds tout saignants, j'ai cheminé sans cesse;
Maintenant me voilà !
Voilà sur ton cercueil les fleurs
que j'ai cueillies,
Chastes lis dont n'a point à rougir la vertu ;

sidenceque fut acquis le tableau du Dominiquin, la plus

belle toile de ce musée, et que furent faites
collections d'antiques et de médailles.

les premières

(t) Les bulletins de la société archéologique contien¬
un grand
nombre de travaux historiques et philo¬
logiques de J. Azaïs.

nent

(2) L'auteur obtint trois
de poésie française.

concours

couronnes

d'argent

aux

�IX
Mais le sourire est mort sur mes ièvres
Mon front est aballu.

pâlies,

J'ai vu tout s'engloutir, bonheur,
joie, espérance!
Et mon cœur gouite à
goutte, en pleurs silencieux
S'épuise lentement, et n'a dans sa souffrance
Pour témoin queies cieux.
Mais ne t'afflige pas; la sainte
poésie,
Quand clic a la vertu pour compagne et pour sœur,
\ erse sur tous les maux une
pure ambroisie,
Dont je sens la douceur.

Puis, dans les jours de deuil, où mon âme affaissée
Trouve le poid&lt; trop lourd et le chemin mauvais,
Ombre chère, vers toi s'envole ma
pensée,
Je me lève et je vais !
La fin donne la force, et la lutte

Quand
On

ne

est

facile

but glorieux on aperçoit le ciel;
plusses maux, et l'on vide tranquille

pour
sent

Le calice de fiel.

Turin, t8 Octobre 1857.

Béziers, Imp. Delpeeh.

���•

-r ."

�satiro premieiro

LOU

PR0ÜGRÈS DÉL LUXÉ

DINS

BÉZIÉS.

Castigat ridendo mores.
Lou luxé dins Béziés gagno toutos las
classos;
Prendrias per dé messius fosso trucotaouliés ;
Et

jusquo dins l'oustal dé nostrés courdouniés,
Troubas dé pendulos, dé glassos,
Dé faoutuls, dé tapissariés.
Lou paysan autros fés manjabo uno alencado

Un boussi dé froumaxé ou dé baco salado ,
Ou dé fédo qu'abio qué d'ossés joust la
pél ;
Al jour dé béï , dins sa
saquéto ,
Pren la saoucisso , l'ooumeletto
Et la coustélo dé budel.

L'artisan
qné së countentabo
rabex, dé fruxan d'espallos de moutou ,
Toco lou gigot., l'huitro et soubén lou capou.
Ount és lou temps qué
s'ibrougnabo ,
Al quioul dé l'asé assétiat,
,

Dé

,

Ambé dé mixanto claréto ?
Y cal bei lou

Limous, l'Anglado, l'aniséto.

,

�2

Al café dé Massot
Et

fumo la cigarrélo

,

fioulo lou béiré d'ourgeat

Tout en légiguenla gazéto.
Lou dimengé es muscadinat ;
Porto pas pus bounet ni besto

,

Et dins sa méso es tant soignât
Et presque tant enréténat

-G
Que B
,
Quand dé sa tourré es dabalat.
Et péi sa "fillo Céleslino
( S'agis pus dTsabeou , Jano ni Catarino )
Qué, trento ans a , n'aaurio pourtat
Que lou Uiupidé pel tirat,
Atnbé la besto dé ratino
Et lou coutillou d'incarnat;
Beï

porto lou

bélous dé Chino ,

Lou mérinos, la percalino ,
Mêmes la pounxo dé sati ;
Admiras joust sa couleréto

Sa pel pus blanco qué lou ly ;
Lou bespré , coumo lou mati,

lié manquo pas à sa télèto ;
Nas al bén , et testo en arrès j
Es lesto coumo uno calléto ;
Dirias qu'a d'alos à sous pés ;

Toujours souris, toujour caquéto :
N'aben pas rés dédins Béziès
Dé piquant coumo la griséto.
Soun pèl de jayet, mais pla lis j
Soun pèl qu'arrengo sa manéto
Miliou qu'lbernés et Mounis ,

Accoumpagno

su sa gaoutéto
Dé sacoffo lous dous pounxous

Qué boou

caressa sa

bouquéto,
magnaguéto

Tant bermeillo et tant

�3

Que la manjarrias dé poutous.
Al molle Dious
Souri

a

faxsataillo;

souri bras , tout és mannat,
Mais lou diables s'és embarràt
Dins soun el
que toujour baraillo..
Goumo sa raoubo és dé boun goust !
Coumo colo dessus
l'esquino !

pé

,

segu qu'aqui déjoust
Sé trobo gés de crinolino.
Lou dimenjé , après soun dirma

Segas

,

Su sa porto s'és assélado
Per beïré un paouc

roundaléja

ï'al
A

qué l'a souben espinxado.
bespros peï ba sé moustra ;

Peï courris à la

passéjado

;

Et quand aqui l'oou prou badado
A Sento Ursullo ba dansa.

,

Mais lou temps ounté lou maï brillo
Es quand finis lou carnabal.
Alaro és neit et
jour al bal ;
Coumo nostros dainos s'habillo ;
Sé margo dé flous dins lou
pél ;
Sas raoubos sou d'aco
pus bel ;
Met lous boulans , la ferrouniéiro ,
Lous brasselex , la mantounieiro
,
Et la mantillo et lou

,

capel.

Hérouso, quand s'és pla mascado
Qu'a pla dansat,

,

Pla fouléjat,
Pla galaoupat
Et pla balsat,

Sé n'a pas

fax

cap

dé glissado.

préni moun suxet ; es houro per ma fe\
l'aï perdut dé bisto amix excusa mé.
Nostro griséto és tant poulido !
,

,

,

!..

�Et l'home

aïsadomen s'oublido

qu'y fa plasé.

Quand s'entretén de so
Lou

luxé, dis Seneco

,

engendra la moulesso ,

gourrinaxé, la paresso.
Tal qu'on aourio bist autros fés
Sé mettre al trabal dé bouno houro ,
Toutlou manné del jour dessus la plaço xourro,
Daban Pech ou Labor, espatat loubéirés
Lou

Et ranbersat sus sa cadieiro
Diré un mot à la cousiniéiro

,

Que sé plan qu'y foou pas lou pés,
Poussa las fennos qué sé battou ,
Anima

lous xis qué

s'esfatou,

Parla mal del tiers et

del quart,

qu'inbento ,

Douna per braï tout se
Anfin per coupa court, riré
Dés quolibets dé la
j

coumo un canard

Baillento.

IAixë despenso mai qué l'ancien
Al médici del temps passat

aboucat;

de fiai fa la niquo ;
surjen s'es tant raffinât
Qué despeï lountems a plegat
Laboutigo ount rasabo et toundio la pratiquo;
Tant fignoléjo l'aboucat
Et dé tant dé luxé se piquo,
Qué l'ancien counselié s'atudo à soun coustat ;
Lou
Lou

marxan

Et la fenno dé

l'abouat,

greffié, dé l'apouticaïre ,
Qué pourtabo à pèno lou bel ,
Qué s'endimenjabo , pécaïre,
Ambé lou pet en l'air de drap gris ou burel
Dount s'éro parado sa maïré ,
Porto, lous jours oubriés j la sédo et lou capel.
Del

�5
Tal que per sous sieis

blans assétat su la poslé
Dins uno aouberjo borgno aourio manjuquéjat,
Chez Bergoun ou Bouyé sé bourro à taoulo d'osté;
Tal qu'anabo à soun camp sus soun ase quillat,
Y ba sus

Tal

un

,

xabal rixomén harnescat

;

qu'abio lou xabal, s'és dounat la boituro ;
Et tal couxabo

su

la duro

,

Qué dourmis beï pla récatat
Dins un leit à bateou qué Malet a tournât,
Dount Lounguelanos a daourat
Lous fiouns et la ciséluro ,
Et qu'a Danis , enjoulibat
Dé rideous à rixo bourduro.

Qu'es nostré négoucian? unprincé dins Paris

Sous anciens

El

ou menabou tris
;
Loubré a soun Bersaillos

a soun

,

Sous dinnas

Sul faoutul dé
Marxo
Et dé

sou

qué fiançaillos

,

,

lampa brabomén s'espandis,

sus un

rixé

gaougadlos

tapis ,
gaougaillos

en

A la bancarouto aboutis.

Lou

bourgés dé
Soun
payrè

luxé , estouno lou pays.
en caoussos dé sarjetto,
Buberlé dé ratino ou dé bourracan
gris ,
Métio sus l'estoumac lou sése ou la
mounjéto ,
Et per sé régala la
fougasso d'anis ;
El sé nourris à la
broquéto ,
Dé so pus caré sé bestis ;
Soun groum et soun couxé , coumo
s'éro marquis,
Portou la boto à retroussis
,
Et lous galouns à la
,

soun

,

L'abat,

en

Met

bas dé sédo

sus sa

casquéto.

et

lusento

L'ourgandi lou pus bel

,

l'escarpin cirât,
soutano

an

d'azur empézat
1...

,

�6

plex menuts menuts , plissât et réplissat,
Et d'aletos enjoulibat.
Ah ! qu'aïmi cent fes mailou surpelis que porto,
Dins sa sento simplicitat,
En percalo espesso et pla forto ,
L'ounclé dé Nouyé l'aboucat,
Bénérable et digne curat
Dount la soulo présenço à pla fa bous exorto ,
El qu'a su soun bel froun Nostré-Seigne pintrat.

A

Cadun , anfin, a quittât sa besasso ;
Cadun mai que noun pot embrasso ;

Tout loumoundé despenso etdégus noun amasso;
Tal abio d'escux hier, que déma bramo fan •

lapins del caífé d'Espinasso
pla rasou dé diré : Espilal fai-te grand !

El certo lous

Gou

�7

SATIRO

SÉGOUNDO
89»^

■

A

mous

--

councitoyens.

L'ESPITAL SAINT-JOUSEP.

Nisi utile est

quod facimus,

Nulla est gloria.
Sé so que fas es pas utillé,
Podés pas t'en glourifia.

L'home

a

fosso débers

a

rempli dins la bido ;

Mais dé toutes lou pus

sacrat,

présido

Lou que soul as aoutrés
Es lou déber d'humanitat.
Dious el mêmes

Sent Luc

et

Malhur

l'a coumandat

l'oou
préxat,

Sent Mathiou cent fés nous
a

l'homé que

l'oublido ;

amix, tout pan just oublidat !
Cépendan la camardo , ambé soun el curat
Sa maisso démargado et sa bilèno trougno ,
Al mèns y pensan nous empougno
Et sus so qu'aoura fax cadun sera juxat.
Et

l'abés,

mous

ou per dix. Intri bilé en besougno :
Inspira mé , mounDious, préxi la caritat!

Tenés bous

�8
La

proucessiou de la cloturo
Ambé sous monumens, tapissas dé berduro
Sas bierjetos, sous abadous
,

,

,

Sous santex

Sous

,

sous

pénitensde

cardinalous

toulo clico

Sous artisans et sa musico ,
Soun brillant clergé , soun

,

,

budel

Qué porto la négro tunico
D'un procurur mort ou
Soun suïsso armat dé

pla biel,
pico,
pélérins qu'aban dé sé raudré à l'appel
,

Sous

Sous

sa

Ôou dix un mot à la barrico ;
Sous bourdous , sa crous en bermel,

cinquante eucensiés qu'élébou berslouciel
bén d'Africo
l'anjo boufarel
Foou boula su la capo et su la
dalmatico,

Lou parfun qué nous
Sas flous qué lou lébito et

,

Soun dè dé bélous fi, tout lusén
d'aouripel,
Dountlous galabessiens dél banc dé la fabrico

Qué deounoou lou pourta,tenou qué lou courdel
Es quicon, segu de
pla bel.
Entendés bélou tarribari,
Dé gulards dount la bois bous briso lou cerbel
Coumo l'orgué dins Seut-Nazari ;
Mais ses dédoumaxat
per lou cant soulannel
Qué foou mounta bers l'éternel
Las bois doussos

coumo

lou mel

De las fillettos del rousari.

S'abansou

sus un doublé ren
bannieiro précédados,
Coumo de Maïos emblancados
L'uno de l'aoutro pla
sarrados,
Et dé temps en temps alignados
Per un abat
qué ba qué bén.
Caduno su soun libre a la testo haïssado
Mais mai d'uno en

Dé

sa

,

,

déjoust espirtxo finomén

�9

qu'en passant l'a couïdéjado.
Aquesto que marxo empésado
Del soin d'un aoutel es cargado ,
Tal

F a blanxi napo et courpoural ;
Sa capélo és toujours pitnpado

Etlou més de Mario és soun inés
Es exacto al coufessiounal,

,

dé baral.

, sé cal_,
trés-quarls de la matinado ,
quauco aoutro, sans drex,abant élo

Et bous y passara

Lous

Sé

Et

és passado,

s'hérisso conrao un gal,
D'éls alando uno padénado :
bous ses pas birax qué , touto enfurénado
S'ès, coumo uno ganto agaífado
A la déboto préférado

Pico dés pes

,

Qué sous arpiox oou graoufignado
Et dount la cofFo és dabalado

,

,

prouíanado
respectable tribunal.

Dessus la marxo

Dél

Pertout aillurs és moudérado ;
Dé caritat enbéloupado,

pla banta lous dount bous
prouména déous l'ou canal,

A l'air dé
Ba

Raromén à la

passéjado

dis dé mal ;

,

bal

Et parés pas pus dins lou
;
A très espillos és tirado ;
Ou porto moufflé , sé
,
Mais és inoudestomén couffado ;
Soun pel és embarrat, tout escàs

boulés

lou bésès ;
quand laxas qu'aouco poulissounado;
N'es pas, s'en manco bé , faxado
De las doussous qué l'y disés ;
Sans fougilou galant, l'y courris pas après :
Et per craxa net ma pensado
Es l'éditiou ségoundo, un bricou courrijado
Dé la griséto dé Beziers.

Sé frounsis

�10
Los dél rousari

passados
(Sén à la proucessiou, messius, séboun soubén),
L'espital es aissi qué bén.
sou

Las îillos sou prou récatados
;
Mais sou toutos emboutumados

,

Courtos, malfaxos, engarrados,
Sas

plagos bousportou rebut;
Bésés, sus sas maissos couflados,

L'effet tarriblé dél scourbut
;
Grioulou coumo un cat
qu'à la
Oou la pèl bouffido et burèlo

N'oou gés dé floc dins la
Et soun mourré es tout

guèlo

,

,

prunélo

,

sambégut.

Mais lotis effans
qué las scguissou
Bous foou cent fés mai dé
piétat ;
Dé rasco oou lou
pel débourat,
Dins las escrouélos couíìssou
;
L'un és boussut, l'aoulré

troussât,

Aquesté és

tout gorjobirat:
Toutés ooubido , et bibens sé
pourrissou
Mais doun
Et dé

!...

bén, mé dirés^qué soûlant mal trassax?
qu'es aco qué coungrio

La sanio

Dount

jusqu'à l'os

sou

rousigaxr

L'espital Sent-Jousep és presqué tout joustterro,
Et lou sol n'és

tant
priountat,
Qué la trop grando humiditat
A la santat
y fa la guerro.
Darrés, à gaouxo, à dréxo et
jusquos al mercat
D'ouslals sans noumbré és douminat
;
N'y dabalés pas én carrosso
Sé boules
pas estré escrasat,
Car, al founs d'un bas&gt; o fosso
Lousfaloursquél'ooufax l'oou sans irméentarrat.

�11

paourés , dins dé saios bassos
Ount bésés qué l'aigo a rajat,

Lous

Aloungax dessus sas paillassos
JN'abalou qu'un air infectat ;
L'abalou quand manjou la soupo ,
L'abalou quand bidou la coupo
Ount és un paou dé bi dé fosso aïgo asagat ;
A la gleiso , al trabal, et quand l'houro a sounat
De larécréatiou, l'y péso su la croupo.
Après acos estouna bous
Qu'aquél poplé segué d'artrous ,
Escrofulous épilectiqué
Etiqué
Raxitiqué
,

,

Escorbutiqué

et rascassous !

Et bésés tant d'effans débourax dé magagno

,

Et cent fés

joust lou nas bous oou toutés passat,
Sans qu'ajés encaro sounjat
A coupa la racino al mal qué lous carcagno î
Et cal-ti, per aco , bira quaouco mountagno !
S'agis tant soulomén dé xanja l'espital
Enlioc qué séguè sec —sabian d'arjen,caoucagno j
Anas mé diré — ah ! n'abès
pas

Et dount ben

,

d'arjén1
lou manjas en

si bou plèt, que

festos

Que sé foou pla pébra, quoiqué tant indigestos
Qué lo del poun, sé boun soubén?
Dount bén qué bostros bounos testos
Foou litieiro d'escux, per qué ? per caserna
Üno cabalarié qué jamaï noun bendra,
Et qué pourtan nous bal déjà
Lou pagamén dé beit soous à l'intrado
Per cado sestié dé cibado

Qué dins Beziers sé pourtara?

�12

Dount bén

qué tarit d'arjeri leou se despensara
Per un escourjadou dount n'abèn rés à faïré,
Et dount, ségu l'effet sera
Dé fa faire la grato à Lal et tal manjaïré
Dé faïré enraxa l'escourjaïré
Et lou counsoun atou pécayré,
Qué su la biando ou pagara ?
,

,

,

Dount bén

qué s'ésboulât d'emblado

Cent et septanto milo francs ,
Per faïré suffouca lous anans et bénans

Qué per sè récréa, dins nostro passéjado,
L'estiou boou passa la besprado ?
A qui sés fax , és pla bertat,
Uno faniouso escampissado.
L'ancienno sallo es engrunado
La noubello es

,

coumensado ;
Toutos dos dins la nia nous oou mardi, pétat,
Tant acos es pla goubernat !
Mais la soumo es
pas mens boutado ;
pas

,

Et,certo, la lettro insérado
Dins lou

journal dé dibendrés passat,

Probo qu'anara joindre , à pas accélérât,
Lo qué dins Mazagram déjà s'es enguillado.
Dount bén

qu'abén tirat un millioun toutaoumén
poxo alaougeirado
Per endintra la porto amaï lou controbén,
Et fa toumbala pléjo, ambé uno canounado
Dins la carrieiro nètéjado
Dé marxos boruos, escaliés,
Aoubans, banquétos et taouliés ?
Sabés qué noun rébén ? l'ixal dé la carréto
Fa bréxo, dins la carrieiréto
Dé

nostro

,

,

A nostrés oustals ébranlax ;

Fatigaxjlous faïssiés, lous paourés, lous souldax,

�13
Trobou, per s'asséta, ni taoulië, ni banquéto ;
Et dins l'aigo , quand ploou, de la marxo piibat

Qu'abrigabo saboutiguéto
Lou courdounié sé béi

négat;

Car, fort courao un torrent dabalo
Et s'én

lou pléjat,

perd pas uno goutéto.

Ah ! n'abés pas d'arjén ! mais tombo-ti
Lou que dissipas àmanados

pétassa lou biel,
piétat, d'un supplici noubèl
aoureillos escourjados ?

Per faire

un

Et

sans

puni,

Nostros

del ciel

orgue noou , per

Qués tout aco? fadéso , et serbis pas à re's ;
Mais quand à quicon serbiguesso ,
Quaouquun dira-ti qué pressesso
Coumo un brabé espital ount lou paouré ponsquesso

sans souffri tant dé mal à la fés ?
dé Sent Bincens l'y prodigou, pécayré,

S'abriga ,
Las surs

Lou trésor
Dé

soun

jamés espuisat

ardento caritat

;

Mais la caritat

qué potfaïré
Quand lou paouré croupis dins un air empestat ?
Ah ! tiras lou d'aquis, ajas né dounc piétat !
Cridaraï, coumo un sourd, tant qu'y sera louxat
Bous acaliaoudaraï tant qu'y l'ou beïraï jaïré !
Et sé marmoutéjas qué bous fiqui d'un caïré ,
,

Sans coupa court pla
Misérables ! lou tigré

bité al mal qu'aï signalât,
en Africo poustat
Per arrapa, dins la campagno,
La biclimo qu'attén la fan qué lou carcagno,
N'a pas bostro féroucitat!
,

2

»

�c

"

•■!

o

ht

oawoD

&gt;',•!'

is!&gt;hD

.

;k&gt;I-b"ïoií y'iii Jnnj tbnjoirttii &gt;râ
..

"

...

: Jjlll

.

.

.(Í

:

Je

.

f |.

,

!

.

-

•J!_ýí J3

�Í5

SATIRO

TROISIÉMO.

LOUS BALS

DÉ BÉZIÉS,

Chorea mundana est

circulus,

Cujus centrum est Satanus
Cu jus circumferentia
Est diabolorum copia.
Conradus

cath., lib. 4,

,

Clingius , in catlié.
cap. 14.

Déqués la danso? un saouclé que Satan
A trassat per y fa capturo
Dé l'imprudento créaturo.

El,

per nous manqua pas,

n'occupolou mitan,

Etlous diabloutis la bourduro.

un bel libré ount interpreto
chapitré très del prouphéto
Què Manassé faguetressa (i) ,
Saint Thoumas dis qué nous és impoussiblé
D'agi toujour, dé foujour countempla ,
Et què dé téns en téns débèn nous amusa

Dins

Lou

(1) Isaïo.

�16
Per

répréné pus tard , sans

Dènostro

Lou

nous

ablasiga

,

laïssan lou bici s'engrana
défrixamén trop pénible.

amo

,

omit

,

Ajusto quë l'amusamen,
Quand dins aquel but s'entrépren,

An las counditious
que rapporto ,
Sé la grasso dabalo et s'y mesclo , débèn
Un acto quë del ciel
pot nous doubri la porto.

Aquelos counditious, quand dé danso és questiou_,
Sou qué s'y fagué rés contro la
religiou
Qu'hounestés segou lous dansaires
Lous qué donou lou bal, amaï lous
bioulounaïrés;
Qu'à la lascibétat excité pas lou soun
Qué l'arquet tiro dél biouloun ;
Quél'èlse téngue siaou; qué très ou quatré broxos
Empaxou lous fixus dé bada joust lou col ;
Qué lous goujax moudèrou sas approxos,
Qué rodou pas toujour al tour dél cagarol
Qué gardon sas mas dins sas poxos ;
Qué dégus begué pas sans set,
Qué sé fagué pas dé bamboxos
Et qué sé dansé en tens ountDious nous ou
permet.
,

,

,

,

Troubarés, pla ségu, Saint ïhoumas trop rigidé ,
Mais mai d'un
grand douctou lou trobo relaxat ;
Et Counrad Clingius
qu'aï tout aro citat,
Mêmes en patois trabucat,
A

touso

danso coundamnat

Qu'ano counditiou qu'y présidé.
Mais aï la manxo
A lous qu'oou dins

Admettrai,

larjo , et per desplayré pas
lou cap qu'on pot dansa sans
coumo

(1) Dictiounari des

Danso.

cases

crimé,
admet pountas ( i),
de counscienso

,

al mot

�17
Mêmes

Ligorio ( i ) dount bei se fa grand
Quéloubal sègué légitimé

cas

,

Ambé las counditious que prescris SaintThoumas;
Mais trouba mé , boun prégui, un bal ount
sé

rampligou

Ount ffllos et goujax à saouta
s'ablasigou
Per lou soul plasé de saouta,
Ount sé béjou sans s'agaxa,
Ounté dé dous en dous fouléjou

,

Et mourré à mourré

gigoutéjou,
bestiéja ?
Per beïré so qué n'es , anen d'uno courrido
Aquis ounté sé danso ; et per pla coumensa ,
Intréndinsun des bals ount lou boanlounprésido
Sans senti la

car

Ount la souciétat det à det és caousido

,

Ounté l'ours mal lécat pot pas sé présenta
Ount l'él sus moblés sé miraillo

,

,

Ount bésès qué sali ^ belous et
Oun n'abès rés à désira ,

taiféta

,

Ount cent paourés

biouriou dé so qué sé dégaillo,
poudés bous banta
Qnè ses pas ambé de canaillo.
Aqui tout sé passo fort pla ,
Cadun per tant qué ségués lesté ,
Bous prébén pér bous saluda;
Ount anfin

,

Lou mestré bous sarro la ma
Et bous méno coumplimenta
Sa damo qué souris bous saludo , et
Bous inbito à bous asséta
Sus unfaoutul qu'és

d'un gesté

aquipresté.

Troubarés pas un bal qué sègué
pus hounesté,
Et semblario qu'aqui degus noun deou
péca ;
Mais de
quaouqué coustumé un

paouquet im-

meudesté,
(1) ïhéol. Moral. liti. 3,

n°

429.
2...

�18
Bostré regard, s'escandalisara
Uno damo dé bélo mino

;

j

Qu'eu arriban bén dé quita
Sa fastuouso

Las

palalino

,

A bosires els
espandira
Lou naout d'uno superbo
esquino,
Lou col, l'espallo , et caetera ;
mas

déjoust lous

gans pourroou

sé tené

es~

taïros,
So

Mais lou lugar baraillara ;
qu'ailleurs sans bergougno entendes biseauta
Per de fennos bargatéjaïros
,

A l'aoureillo aïssi sé dira ;
L'amie bendra pas s'asséta

Prep del faoutul dé

soun

amigo

,

Mais ambé élo
galaoupara ;
Sé nousaramaï d'uno

intrigo
Qu'ailleurs péi sé déuousara ;
Sus quaouco damo un
paou bieïllouso
Qu'és sul faoutul per lou caouffa
,

Uno anecdoto scandalouso
Dinsbostro testo rébéndra ;
"ï beïrés al dious dé la maïsso
Mai d'un goulut sacrifia :
Dé biscoutins sé bourrara,
Et

quand jusquos al coln'aoura ramplit sacaisso,
Sas dos poxos

né farcira,
souncapel quaoucun né réjundra
Dél pounx qu'un groum passéjara

Mêmes dins
Et

qu'un paouc trop sé xumara
Mai d'uno testo sera préso ,
Mai d'uno lengo sera bléso ;
Et

coumo

à l'escartat, ségu

Tal

,

sé jougara,
qu'a pas hasardatdé méso
,

La doublo méso lébara.

,

;

�19
Acos atal

qué tout sé passo

lous pus rafmax,
Et lous preceptes relaxats
Del sabant douctou dé la grasso

Dins lous bals

,

Qu'es per lou cop inefficasso,
Y

sou

pas

mêmes oubserbax.

; anen à Sento Ursullo ;
aqui troubarén pas
Libertinaxé ni crapullo,
Mais uno libertat qué bén dé la capullo ,
Et qu'en moustran lou nas annullo
Las counditious dé Sent Tlioumas.
Aqui cadun an sa caduno
Sé tén bras dejoust bras dessus ; ;
Pi'abès qué l'iranjé sans jus
Qué fringué pas ambé dégus ;
La maïré n'és pas impourtuno ,
So qué pot béiré ou béi, per sos aoutré dourmis;

Abén finit

aïssis

Encaro

Sé canto, sé fiplo ,
Sans fa semblan dé ré , lou

sé ris ;
galant arpatéjo ,
Mais quand lou séou trop fardasséjo

Entendes cisela Janetoun ;

dés poutous bat soubén la mesuro
pendén qué la basso murmuro,
Qué cisclo atabé lou pistoun,
Qu'un paou la clarinélo juro
Et qué brésillo lou bioulouu.
Brabos et poulidos pixotos ,
Quoiqué beléou trop laougeirotos ,
Es pla cruel dé bous quitta ;

Et lou brux

Mais

so

qu'aï coumensat, mou cal countinua ;

Dannasbous coumo bous plaira,
M'en boou
miéjo neït ba pica;
Lou bal famous dcl gourinaxé ,
Lou bal Xicar ba coumensa :
,

�20

Délcop dé pistoiilet
Tu

,

a

tramblatlou bitraxé !

qu'aoutros fés lou Permesso abéouret

Dé

aïgos tant rénoumados
sallos qu'ajet ;
dount lou poplé

sas

Mais dé las pus

Tu ,
applaoudiguet
Las farsos et las
pasquinados ,
Dount la rauso jamaï faoutét
A charibaris ni
paillados :
Donno-mé , biel Bourguet,
unbricou dél gros

Que jittabos à paillassados
Dins las grossos
poulissounados
Que rimabos en carnabal !

Mais boun

Que

prégui ; doumaïsélétos

sal

,

imboucatiou bous doné
gés d'etfraï !
Pendén qu'ai bici mouslraraï

moun

Lous

arpiox dé mas dos raquétos
pudou respectaraï ;
Et so pus salat
que diraï,
Poudés oulégi,
mamiguétos.
Bostro

Tntri dounc dins lou bal

Beritablo
Ount des marrix

salopatar

suxex

;

Xicar,
,

sé réunis la

clico.

Dansaires, spectatous, pourtiés, gens dé musico.,
Descrouturs, cafetiés, toutlou moundé és mascat,
Et cadun
s'émancipo en touto libertat,
Car dégus noun lou couneïs brico.
Des parfums
que Riban fabrico
Que Finas d'imita sé pico,
Et dount lou
parruquié trafico

L'air aïssi n'és
pas

,

,

embaoumat,
Sentisséslou tabat, et que mai lou
tabat,
Car sé qu'aoucunfumo
pas, xico.
Mais

,

certo, nostrés

bambouxurs

�21
Pér la bariétat noun brillou ;
En débardurs toutés s'habillou ;

Débardurs, débardurs, et débardurs fourmilion,
Bésès pertout que débardurs.
Bostro

imaginatiou noun barailléjo gaïré

.

garniméns qué sès ! so que lous aoutrés foou
Es tout just so qué sabés faïré !
Inbentas doun quicon dé noou :
Qué sap qu'uno cansou , dis l'ancien , n'a qu'un
soou.

Sox

peï , sé sabias coussi juro
Qué bous débardés coumo aco !
Sès toutés dé bardox ; n'abès lou sén, Palluro ;
Et

Alogo dé quitta la bardo , garda lo.
Que dé fennassos mal carados ,
Mal apprésos , mal emboucados

,

abandounados ,
Dé so qué sabès empifrados ,
Amagou joust lou domino

Al tiers

al quart

,

embérénados
Giraudeau !
Cal crério qué talo coucarro ,
Qn'aourio pas per très soous uno pratico
Sas cars toutos

Del remèdi dé

Aïssi sé dandino et sé carro

aillurs,

débardurs !
Aqui troubas qué doumaïsellos
Qué Marti ben dé bisita ,

Al bras dé nostrés

Sé danso lou Cancan

,

tout

Béou ris, canto

,

la Cbaii ; sé galaoupo ;
ou

met en

és pertout, tout

trin

;

lou moundé la
paoupo ;

Jamaï sés bist tant

de bousin.

Cerqués pas aïssi la bergougno ;
Piostro dansaire bous empougno

,

�22
Et bous méno déous lou
Hérous sé prénès que la
Dins la salo

jardin

:

rougno!

ses
pertirat,
Poussât, repoussât, couïdéjat,
Tustat, samboutat, paoussigat ;
Et sé jougas pas dé la
pougno ,

Fa

Saoubarés pas dé quaouco
bougno
Bostré corps tout amalugat.
Des démouns la bando infernalo
cent fés méns dé brux
qu'aquel horré bestial ;
Mais al pus fort dél bacanal,

Entendès crida xutTout lou moundé sécalo.

Baoutrés, crido sui cop, d'uno boués sépulcralo,
Un mixan garnimen que boli
pas nouma
Baoutrés dounl la pudou pourrio
pas suppourta
La danso què tout aro anan entemena
,

,

Sé mé cre'sès, bidas la salo
La baccanalo
Ba

:

coumensa.

Un moumén la salo sé bido
Mais dé mixans coulas resto
qué trop garnido :
Lou pistoulet, tourna, dins lou bal ressoundis.
Es alors qué sén béi dé rudos.
Lou pounx brullo dins dé cournudos
.

,

Lou

Atiroligo s'engoulis;
qué s'enfougis
milo turpitudos ;

Et la rasou
Fa plasso à

domino

sé quitto, et lou fixu
séguis ,
Sans retard la raoubo
partis ,
Dél courset la baléno en milo flox sé briso

Désesperado al ciel
,

Bésès boula la besto
Resto pas pus

s'embolo la pudou;
amaï lou coutillou;
,

qué la camiso;
Léou.,.. Lou bomimé prén ; alou, cent fés alou !

�23

SATIRO

QUATRIÈMO

moun premier mot as détractous
dé la troisiémo.

du péril k attaquer un vice
déjà jeté de profondes racines.

Il y a

qui

a

Machiayel sur Tite-Live.

DiNsBezicrs , per ma fé, n'aï pas troubat encaro
n'ajé pas gémit

Un soul home dé sén que
Dél mal-parat,

Qué dins lou

dél mal-ourdit

,

bal Xicar sé passo ou sé préparo.

Moun débèr èro

d'attaqua

Aquélo danso mounstruouso,
Ount lou bissi gaouso léba
Uno testo qu'és tant hidouso

Qu'on frémis ré qué d'y pensa.
Contro mous bersés uno ligo
S'és fourmado dé tout cous tat ;
Lou Xicardisto , al biou piquât,
A fax bénibité l'intrigo
Al sécours dé l'impurétat;
Et tant et tant a bascaillat
En sé dounan un air capable

Tant

rambailléjat ;
Qué tal et tal homé estimable
et tant

a

,

�Sus paraoulo m'a coundannat.
Lou téns dé la justisso és anfrn arribat.
Examinén

un

paouc

las

rasous

Lous Xicardistos

qu'imaginou

enraxax

Que , pér se senti trop fissax
Oou l'air d'estré scandalisax
Et per

En

,
,

sé benja mé taquinou.

L'un prétén qu'abio débignat ;
légiguén la premieyro satyro ,
So que désenpei s'és passat..
Sus aco s'aplaudis admiro
Sagrando perspicacitat.
JVIouu paouré amic , sos débignaïré
,

Coumo lou dé Mountélimar,
As més dél premier copia ma just sus l'affairé
Et ta narro a sentit, en né prenguén sa part,

,

Qu'à l'ourduro à Beziés la guerro on pot pas faïré
Sans attaqua lou bal Xicar.
Un aoutré que

Qué

moun

prén pér prétexté
lengaxé és pas hounesté,
argumento à gogo ,

Ilasouno ,
Et dé dous berses de Boileau

M'oupaouso fiéromen lou texté :

Lou lati dins lous mox bravo l'hounestetat,
Mais lou lectou francès bol estrè respectat.

Parli, moun paouré efan, la lengo dé mounpaïré,
Et la lengo francéso és pas aïsi per rés ;
Foou béléou so qué deourios faïré :
Bal mai parla patois qu'escourja lou francès,
La léngo dés Latis dé la nostro és la maïré,
Et t'apreudraï, sé tén sos pas doutât,
Qué , dél lati lou patois dabalat,

�25
N'â rëtengut la liiertat
Coumo l'italien qu'és soun

fraïré.

qu'en patois à seziés s'e's escrix :
Dé touto géino y troubaras l'absenso ;
Per saouba la pudou lous mox sou pas caousix ;
La libertat ba jusqu'à la licenso ;
En frounsiguén soubén lou nas

Légis

so

Ambé Cléric résumaras
Nostré patois dins la sentenso :
Paraoulos noun pudissou pas.
Mais puisque à critica , moun amic, sostantlésté,
Cerco dins mous bersés un mot,
Un soul que siégué pas hounesté ;
Dinnarén toutes dous, et pagaraï l'escot
Se né trobos

Ai fax mai

un

soul qu'à la critico preste.

qu'oun calio ,

car

dé l'hounestétat,

en parlan patois , mé soi pas escartat.
Trobos moun paouré, en ta critico ,
Lou mal ounté n'és pas louxat,
Mais pér tu , né soi pla faxat,
t'alimén lou pus San , lou miliou préparât,

Quoiqué

,

A toujour dounatla coulico
A lous qu'oou lou fexé gastat.
Dins nostro bilo abén un homé

Qu'on pot pas sé lassa d'aousi,
• lou ségoun tomé ,
Qu'es dé L
Et qué , coumo el, préxo à rabi.
Supaousén qu'un bél jour M
s'abisesso
A prépaous dél festin qué dounèt Balthazar
Dé

foudrouya lou bal Xicar

,

Et qu'en patois loufoudrouyesso ,
Et qué dél dét dé Dious marquesso
La noubélo salopatar.
Soun

espi-it a sul méo'u tant et tant d'abantaxé
Qué moun sermou bal passo québadrio lou séou;
Mais

sus un

Estré

tal

en

suxet pourrio-ti soun lengaxé
patois pus décent qné lou méou ?

�26
Un aoutré dis que ma muso es

cynico ;
côumprén-ti lou mot dount gaouso se serbi?
Cynisme és un mot grec que déribo dé xi :
As xis dounc justomen s'applico

Mais

Et pas

du tout al satyrico

Un

Qu'y crido Alou pét lous faire enfougi.
aoutré, etsoun sadoul aquesté répapio ,
Bén m'inputa dé persounalitax

Et

sus sa

discrétiou lou drollé s'extasio

:

sus capélas qué, per uno obro pio,
S'èrou dinsNostro-Damo un dimenjé assemblax,
El que

,

En proso a jitat à manax
Et lou sarcasme et l'irounio !
Mais cal és aco qu'aï noummat,
A méns qué séguesso per riré
quicon d'innoucent qué , sans estré faxat,
Gadun d'él pot entendré diré ?
S'aï dé nouns én l'air hazardat,
Cap dé noun propré „ ambé censuro,
A ma plumo és pas escapat ;
Tant pis per cal s'és applicat
Un mot dé dérisiou jitat à l'abanturo ,

Dé

Et

qué , lou nas ramplit dé mèco , s'és moucat,
Et péi Boileau qué m'oou citat,
Qué per exemplé m'oou dounat,
An touto l'oulo a-ti pas

Et combien la Neveu

escullat :

devant

,

son

mariage
?

A

dé pouns ount Boileau né met pas
Boileau s'és-ti geïnat, digaSj
An Coulétét, an Théophilo ,

Araaï méti

An

Xapélin

,

an

Titrébilo,

!

Pradoun
Etcinquanto aoutrés dount lou noun
Bén dins sous bersés à la filo ?
N'a-t-i pas escrix tout dél loun

An

Pélitié

,

Coutin

,

�27

Qaape'lo un cat un cat, et Roulét un fripoun ?
Et sé dé Jubénal counsultan lous oubraxés ,
A railo et milo

persounaxés

béirén sans piétat graba la hounto al froun.
Dins sa missiou qu'apelaraï dibino
lou bissi jamaï saxèt pas coumpousa ;
Et quané noun aourio fax recula
Sa berbo qué fasio trambla
Lou débaouxat, la councubino ;
El qué crégniopas dé noumma

Lou

,

An

,

L'impératrisso Messalino !

Horasso... Qu'aï bésoun dé tout aquel
Yeou qué n'ai pasnoumat

phébus,

dégus !

Couneissi lou fi dé l'affairé

,

Et sé mé laïssou pas

estaïré ,
Un jour déboilaraï , sé cal,
Dountproubén tout aquél trabal.

Tal

qué fa d'amagat dé riré uno badado
Et brouillo las cartos joust ma ,
Sé cesso pas dé mé vexa ,
Sus sous passés mé troubara
résaoupra quaouquo fîssado
Qué , ségu, l'espélinsara.

Et

Un aoutré dis

ma bermino
d'entré-dous ,
Qué mous bersés foou tristo mino
Et qué sou pas ni tu ni bous.
Sabi fort pla qué s'én fa dé milions ;
Mais, mouneffan, né sérios-ti jalous ,
A tant dé gens dounariou-ti l'angino
soullébariou-ti lou poplé crapulous ,
Es

Et

uno

qué

espesso

Sarnédi, sé n'érou pas bous ?
Un aoutré dis

qué

,

grasso

L'abounat al rébut métra dins

à

ma satyro

un canton

3..

,

�28
Lou libre

qu'a déjà proumés l'Indicatou
Per engraissa sa tiro liro.
Paouré effan
lou lax rajario
Dé toun nas sé té lou quixabi ;
,

Mai dé

rasou

dins la

testo

de sabi

Qu'en la téouna sé troubario,
Et s'abio pas piétat dé lu , t'esquinario.
Qué fala guerro al bissi excito une ternpesto
Dount cap

dé bestigi

noun resto

Quand lou tarral bén à bufFa :
Atal', bourmous qué sios , béiras sé dissipa
Dabant mas béritax utillos
Tas flambuscados puérillos
Et ma satyro restara.

„

D'aoutrés, anfin, foou qué brama

,

Crida, jaoupa, cancanéja;
Lou baccanal qué foou m'endiablo
Mais pot pas mé descouraxa,
Et l'y responi pér
la fablo
Qu'anas légi, s'ou boules pla.
Dins

Dé

uno

basso-cour

uno

,

fenno élébabo

pintardos dé piox, dé canards et dé pouls
Ambé un pabou qué quand èrou sadouls,
,

,

A

aisé lous

réjentabo.
Despéi lountems lou pabou légissio ,
A la mouralo s'applicabo
;
Un paou trop béléou s'en crésio ;
Mais coumo abio dé sén et qué s'en
prébalio
Dés dèfaous dé sas gens dèsqué s'apercebio
Publicomén lous xapitrabo.
A la
pintardo réprouxabo
Sa gulaoudiso et soun cant
ennuyous ,
Al piot, qu'un
paou trop l'embestiabo,
Alpoul, qu'èro trop amourous
soun

,

,

,

,

�29
A la

poulo

Al canard ,
Et qué mai

que trop

,

gratabo

,

qu'èro trop cagnous
que noun cal bramabo.

Un mati lou

pabou , sus un truquel quillat
Soignabo an soun bec soun plumaxé,
Quand al canard , al piot, an lou ponl assemblat,
La pintardo à l'escar tenguet aquel lengaxé :
Sén pla rossos dé nous laissa
«Goumofasén, taquinéja.
,

«

,

«

Poudès-ti

j

mous

amix , souffri lou persiflaxé

«D'aquél ourguillous persounaxé

Qué tout lou jour nous fa danna ?
Cado fés qué boudra parla,
«Ambé soun gargaillol qué cadun
l'accoumpagné:
L'embalaousirén Diou mé
gagné ,
Et pla ségu sé calara. »
Toutes car lou pabou lous ficabo d'un caïré
«

a

»

,

«

,

,

Sou dé l'abis dé lacoumaïré.

Un paouc après lou pabou bén
prexa.
pintardo sulcop cournénso la bourasco
Faxu,xu,iu ,péi xi., xi, xa ;
Lou piot, en sé couflan sé met à brounzina
La

,

,

Lou canard fa

coua

,

coua, coua

La

,

;

coua;

poulo fa cada cadasco
gais foou cacaraca.
Lou pabou fa silenso ; élés tabè. S'abanso
Per pourré anfin né débana;
Et la poulaïllo dé brama.
Un moumén s'és calado ; él coumenso à bada
,

Et lous

Touto la basso-cour récoumenso la dansoAtal la caouso sé

Penden
Et cado fés

passèt

touto

la matinado

;

qtié lou pabou badèt,
3...

:

�30

poulailLo récoumensèt

La
Lou bousin

dé

sa

sérénado.

déous miéxour, se troubait fatigado
pintardo séro enraoucado ,
Lou piot n'abio pas pus lou ban dé sé couffla ,
Lou poulpoudio pas pus grioula ,

La troupo

,

:

La

Lou canard tout bas murmurabo

,

Btlapoulo al col sé gratabo
Per ranima la bois què bénio d'y manqua.
Mais lou pabou, qué lou jocnoun lassabo
Car fasio pas qué oubri soun bec et lou ferma ,
Mai qué jamaï sé métèt à préxa ;
Et la poulaillo qué fumabo
Séguèt foursado à l'escouta ,

,

Car la raoufélo l'escanabo.
Lotis bissisn'oou

qu'un tems;

oou

belsé réboulta:

Qu'usou dé bioulenso ou d'adresso
L'homé qué préxo la saxesso
Finis

toujour pér trioumpha.

,

�31

SATIliO

LOUS

CINQUIÉMO-

DÉSUBRAX DÈ BÉZIÈS.
Otium

rubigo est ingenii et sapientiae.
St Jérôme.

L'oisibétat és

un

roubil

Qué déboro esprit etsaxesso.
La

satyro és soubén

marrido

,

guéris fosso mal-parat,
Et contr'élo lou qué mai crido
Es lou qu'a mai bésoun d'estre pla courrijat;
Ou bèsés mous amix pér so qué s'és passat
Dénpéi qué moun ouficléido
Mais

,

Sul

toun

Moun

dé Jubénal dins Bézies

a

cantat.

Aquésto séra pas mousido ;
fouet y fissaratant redté qu'a fissat
Dins los

qu'abès déjà légidos ,
qu'à sé qué m'oou rappourtat
Abès un paouquét aplaoudidos ,
Quoiqué un journal ajé ensajat
Et

,

mourdidos,

Dé mé douna quaoucos
Tant innoucentos , és bertat,

Qué las aï pas mêmes sentidos.
Soi eounfus dé bostro bountat.
L'oisibétat dés bissis és la maïré,

�32

L'homé pot pas resta

coumplétomen estaïré

;

Pér lou trabal Dious l'a créât ;

Cal que

fagué quicon ; toujour és agitat

;

Et lous

bissis, en résultat,
Sou lou passo-téns oublijat
Dé lous que n'oou pas
rés à faire.
Dé l'isthmé dé Sues

Jusquos al destréx dé la Soundo
Lou désubrat pertout abouudo ;
troubarés pas énloc tant qu'à Béziés.
,

Mais né

Cado carrièiro n'és farcido

,

Touto la bilo né

pudis,
Bésès qu'aco dins lou
pays :
La plasso surtout n'és claoufido.
D'aqui lou désubrat partis,
Et ba tantôt d'uno courrido
A Tourbentouso ou Saint-Louis
Pér béiré sé , dèous lous moulis,
La ribièiro n'és pas sourtido ,
Sé Lirou sé troublo ou grossis ,
Sé la mountagno es ésclarcido
Et sé la mar s'enniboulis ;
Tantôt lou bésès que courris
Ount batré lou tambour aousis ,
Ount la filléto sé marido,
Ount sé plaïdéjo , ount sé bastis
Ount la boituro , pléno ou bido ,

D'Espèou

,

S'arresto

arribo

Ounté sé

Ounté dé

dé Bimar dé Fai'tis,
ou répartis ,
plouro ountè sé ris
pèl uno partido

,

,

Entré descrouturs s'éstablis

Ount

cournéto

,

;

qué Clémens guido..
Xut! parlén pas d'aco d'aquis.

�33
Lou troubas s'anas à l'aïréto,
Lou troubas encaro al touat ;
Sé déous Riquet sès dabalat,
L'abès encaro à la portéto ;
S'en passan

l'abès infourmat
Qu'ambé uno égatado noubèlo
Un maquignoun és arribat,

Dabant Maous su la citadèlo
Léou lou bésès apexalat.
Admiro aquésto cabaloto ,

Es amourous d'aquél xabal ;
Ai ! moun Dious lou bél animal !
Guéitas mé qu'es poulit quand troto
A l'air dé lou marcandéja ,
,

pés , à la cougo lou paoupo ,
L'agaxo aïssi , l'agaxo ala,
S'escarto al moumén qué galaoupo
Et torno pas pus s'en sarra.

!

As

Quant

a prou

courrit l'abanturo

,

,

Dins lou cabinet dé lecturo
Un mouménét ba sé paousa.

tiadaillo , sé gratto l'aoureillo ,
Bol lou Siècle pey l'y pudis ;
Pér trouba lous Débax déréngo sous bésis ;
,

Quitto lou journal dé Marseillo
Ter l'E mancipacioou qué tant léou l'abéstis ;
Butino pas coumo l'abéillo ;
Coumo lou grapaou s'éngourdis ;
Ambé lou Mounitur soumeillo ;
An lou Xaribari tant soit
pu sé rébeillo :
Sul Journal de Béziës tout dé bou s'éndour mis.

Quand

a prou

roupillât, s'énba codé E

Prèn dé caflé sa mièjo tasso ,
Dé Rhoum , d'aïgardén sé garnis ;

�34
L
A

an sas

frejous,

lou dibertis

;

passan, dis quaouco rasounasso
Etba fuma dessus la plasso

Q

en

Pérbéiré

Léou

un paouc

partis.

—

un

paouc so

,

qué sé dis.

Ountéba — Bous ou boli pas diré ;

Ses tant

pudiques ,

mous

amix

,

Qué sou bésias même an dé pouns escrix

,

prendrias pas béléou per riré.
Aquis ount ba soubén anas ,
Y passas mai d'uno besprado ;
Car, s'abès, brabos génsl'aoureillo délicado
Ou

,

Toutos bostros actious , sarnédi, nou sou pas.
Aï ! dé mèco quano bugado ,
Sé toutés aissibous moucas !

Sourlis al bout d'un paouc ;

codé B.... dabalo.

Trobo lou biél B.... qu'abalo
Soun caffé dount n'a jaxnaï prou.
Sé mét à parla poulitico ;
Dè Thiers , dé Méternic, B
dins un cantou

L'y débélopo la tactico ,
et lous Torys critico ,
Ly fa fayré un tour en Africo ,

Sir Piobert Pell

Souato à Christino la coulico

,

Et dé la questiou turco y déduis larasou.
Lou désubrat, qué s'amuso pas brico

Torno bité à la

abant-darniéiro
pétaoudiéiro
désubrax qu é, coumo él, sou pas mut.
Interbén sui cop dins l'affairé ,
Arguinénto marxo ba, bén ,
Crido coumo lou gros péliaïré
Qué bramo dèous Sainto- Pécaïré,
Qué

ma

satyro

Excito dins la

Dé

,

plasso , ount énténun gran brux

,

,

�35

Ferré-à-xaval s'éntén.
Dél bal Xicar prén la défènso ;

Et dél

Prétèn que

la pudicitat

S'y mostro ambé tant d'innoucenso
Que cadun n'es édifiât ;
Qu'on y béi l'éffan dé famillo ,
Qué la maire y méno sa fillo ,
Tant y

brillo Thounéstétat !

Qué mé déourioou

dins la ribièiro

Jita la testo la premieiro
Per abé trop bargatéjat.

Rasounos, moun amie, coumo un tambour bagnat,
L'y dis un aoutré désubrat;
Laïsso toun bal Xicar estairé :
Eri dè

ma

persouno

à lou dé l'an passat.

Quand ajèrés dégoubillat
( Car toutes boumissias , pécaïré ,
Coumo un xi qu'es empouïsounat ) .
Aï bist, dé mous èls bist
— Calo té ; malcarat,
Lou Journal dé Béziés qué counéis pla l'affairé ,
Qu'a dé Catoun l'ancien l'aoustèro grabitat
Et sap miliou qué tu tout so qué s'és passat
D'uno sainto

coulèro armat

,

principès pla farrat
An l'aploun d'un homé barbat,
Sus bous

Et

coumo

Dins

sas

A chrétiériomen

réfutât

Las messourgos

dé l'Indicàiré ;

Chrysostomo , ardent dé caritat,
pécaïré , a counsoulat

tribulacious
La

Saintomen

A

,

bertut, la
,

pudicitat
débiofaïré.

coumo

rélébat, él soul, Israël counsternat
Coumo Dabid

quand tuèt Goliath :

Qué Dious siogué

glourifiat !

esclaïrat,

Car Dious l'a sans

faouto

Et per sa grasso a

suppléât

�36
A la luou dél réberbèro

,

Que dénpéi tantlounténs éspèro
Etdount

nous

a tant

ensourdat !—

dises à qui, babaïré ?
Mentisses toun sadoul, toun journal a rébat.—Finis, ou sentiras moun pougnét empégat
Sus tas gaoutos dé troumpéiaïré.
Qué

nous

Cinq houros bénou dé

souna.

Sui cop s'atudo la coulèro
Dé nostres dous braillards qu'anabou
s'agaffa.
Sui Sinné qué sé foou , sé prénou per la ma ;
Et coumo sé dé ré noua èro,
Déous
bras à bras lous bésès camina.
Podi diré ounté boou pér lou cop : boou jouga.
Lous attendioou dins certèno assemblado
Ounté lou macao sé jogo d'amagat,
Car la poulisso einbaïlencado
N'a pas éncaro dessaoutat
So

qué s'y fa dins la besprado.

Nostrés dous désubrax , su la taoulo cnberdado
Ount sé jogo lou joc dannat

Qu'oou lous flibustiés inbentat
Et

Sé donou pas
cap
A qui jamaï n'oou

,

dé bourrado ;
disputat,

d'accordi toujour l'un an l'aoutré és éstat
coumo cal lou paouré passérat

Pér fréta

,

,

Qué bén per gagna la bécado
Et qué s'én torno esploumassat.
A qui talo carto és marcado
Talo aoutro dins lou joc , al bésoun és
glissado.
Lou joc és quaouquos fés, coumo
disou, mountat
,

Et dé talo

sorto

margat,

Qué lou banquié contro lou qu'a pountat
A toujour
partido gagnado.
Qué coupés naout, qué coupés ras,

�Mouii

paouré amic, l'abès ficado ;

Car la copo qu'abès lébado ,
Adrèxomén escamoutado ,
Ount èro abant es réplassado ,
Et bous resto qu'un pan dé nas.
Eu

jou dé tout coustat bostro bourso és couxado ;
Sé la carto és pas frélatado ,
Abès , ségu , quaoucun darrès

,

Qué s'éntén ambé lous banquiés
Nifflo

,

,

Et laxo quaouquo talounado,
craxo, toussis , sé moco tout exprès

Pér fa couneissé
Bén l'houro

dé

soupa,

so

qu'abès.

cal fini la partido ;

courrislou désubrat
Pér y manja lou mal gagnat
Ambé un coumpaïré qué coubido.
Aqui sé manjo l'estouffat,
La carbounado
la coustèlo ,
Lou boudin lou pixot salat,
La tourtro lou gratin , lou cambajou glassat,
Lou perdigal, lou tourdré ou la sarcèlo,
Suibant qué lou joc a dounat.
B

Co dé

,

,

,

Ba béïré , après soupa
Sé fa parré,
béi

s'on

,

sé la luno és lébado

lous très bourdous al ciel,

Sé déma lou tèns séra bél ;
Fa quaouqués tours dé
Péi ba jouga lou biribi

passéjado

Jusqu'à très houros dél mati.
Soulo à l'oustal

sa

fenno bisco

Sous éffans n'oou soubén ni

El,

,

;

pitanso ni pa :

coumo faguèt hierc, atal fara déma ;
Aï ! quano bidasso ! Abalisco !
4

;

4

�'

»
&gt;

X

••

.

!r
--

-

•

&gt;-

;

?

.s

c

■

�39

SPÏTB.E

{ MOUSSU X.,

POUÈTO BITERROUÈS,

Dé tens én tens

m'amusabi

Afayré un petit fagot
Qu'à moun 1 ézé capuzabi ;
Quaouqués cops mêmes y suzabi,
Et quand abio finit, al loc d'estré capot,
Yéou, misérable boullarot,
Eri fier
m'extasiabi
Dé béyré qué manéjabi
,

Couro la limo et
Coumo

couro

lou rabot,

poudio, fasio marcha la limo ,

Péniblomén asclabi quaouquo rimo ,
Et quaouquos fés én aténdén un mot

Crouquabi lou marmot.
Taleou qué troubabi
Aquél qué cercabi
s'èri sot !
Bitomen cridabi:
Boun téni lou mot.

Duxas

Incounégut et dins l'escuiézino ,
Ménabi pas fosso baral,
Calin calan, tant bien qué mal ,
Fazio qualqué paouc dé bermino
4..

�40

Quand

Que, per parla pla coumo cal,
N'abio pas gayré bouno mino
;
tout d'un cop mé troubèri éstourdit,

Espaourugat, éstabourdit.

Uno grando bouès rédoutablo
S'èro lébado f'ourmidablo ,
Forto coumo la d'un Stantor ;

Ambé

grand brux esclatabo
Ressouridissio, brounzinabo ;
Quand prénio soun essor
,

,

Semblabo lou tounnerro ,
Fazio trambla la terro ,
Et sourtissio payméns d'uuo
bouquétto
Fazio béni car dé poulo ,
Et certénomén la foulo
L'escoutabo dé boun cor ;
Ero aqui touto saïsido,

Encantado

D'aquélo

émbalaousido

Dé béyré tout lou naturel,
Ea graco , l'espirituel
bouès que semblabo caouzido

:

Oy mais moun Diou, qu'èro poulido
aourio ditqué déscéndio dal ciel.
,

On

,

d'or.

,

Randio dé
Sans fayré

souns

Tant doucès èrou
Et

sous

Facillés

merbeillousés

lousmendrés efforts.
accords

,

accéns harmouniousés

,

sous

méloudiousès
Qu'aourioou ressuscitat lous
et

morts.

Aquélo bouès èro la téouno,
Charmant pouèto Biterrouès ;
Qué bos qué fagué dé la méouno ?
Es lou

tout

Tandisqué

sé sabi la crouès

,

tu, remplit d'adresso

Sabés fa brilla lou

patouès

,

�41

adoussiguén sa rudesso.
Nouscitos délati, dé grec,
Digos-mé un paouc coussi t'arréngos
Pér té serbi dé tant dé léngos ?
En

Tout ce que passo per toun bec
Porto l'empreinto dé l'aysenço,

dé m'ensigna l'estec ,
dé garda lou silenço ,
dé fa, coumo tu, dé bersés pla tournats ,

Yéoubéni té préga
Noun pas
Mais

Plés dé lioc, dé pouésio .
D'hardiesso , d'harmounio
Pla russits , pla courdurats
Pla lizés , pla pénxénats.

,

dé ta courtoisio
D'abanço té rémercio,
L'autur

,

A l'abéni fara miliou

sé pot,
countént dé sous prougrèssés,
Applaoudiras à sous succèssés ,
Car pensi pas que séguèssos prou sot
Et

tu

As bersés

,

,

qué faréy d'ana raffi lou pot.
Dins

aquél affayré
perdras pas gayré ,
Sé foou quaouquè proufit, aouméns
Lous farèy pas à tous déspéns,
Né badras pas ni may ni méns ;
Counserbaras toun saoupré fayré ,
Et cé qué sabés ba saouras,
Car la sciénço sé perd pas :
En tont cas sé bos pas mé créyré ,
fablo qué séguisba té ba fayré béyré.
Tu

,

La

IJno lunoto tout éscas

Couméncabo la bido,
Ero talomén timido,
Talomén paouc dégaouchido,
4...

�42
Pioulabo taloménbas

Que dégus l'aouzissio

pas.

Aourio pourtant
boulgut sé fayré entendre,
Mais nou sabio
que fa piou , piou ,
N'abio pas dins sa bouès

aquél quicon dé tendre
Aquél poulit xiou, riou xiou xiou
,

Que reclamo
As énbirouns

Sans sé

,

,

nostro attentiou.

amagat à

fayré counéyssé

l'oumbragé

,

sabant roussignol
payméns fosso tapage ;
Tantôt en mi tantôt en sol,
Exercabo soun gargaillol j
Quand désplégabo soun ramage ,
Cadun pér pla l'énténdré
abançabo lou col.
Onl'aourio dit d'un certèn âgé
Tant èro philosopbo
sagé ;
Paréssio remplit dé boun séns
,

un

Fazio

,

,

,

,

Abio fosso sciénco

,

Belcop d'expérienço :
EnFranço dé tout téns
D'aquélés roussignols béléou gn'a pas dous
Qu'ajou tant dé sapiénco.

cents

Pléno dé
counfiénço
La lunotto ba lou trouba :

«Boli, s'ou dis, appréné à pla canta
«Nou sabiqué fa dé pioulados
«Quaouquos misérablos fioulados;
Dé qué
mé serbis dé pioula
Dé siscla, fioula
pigailla ?
«Sé coumobous sabi pasbrézilla
Ni fa dé poulidos roullados
Crézi qué lou miliou sera dé nié cala.
Roussignol, séréz moun meslré,
,

,

&lt;•

j

«

,

,

«

,

«

«

,

�43
«Mé dounaréz dé

lixous,

Demandi pas may que d'estré
« Guidado dins lou
campestre

«

Per

«

un

mestré

«Tal qué bous.
« Inimitablé moudélo
Serez , pénsi, prou générous
Pér mé canta hostros cansous.
,

»
«

«
«
«
«

«

Remplido dé zèlo

i oust bostro tutelo
A. boslros lixous ,
Elèbo fidèlo,

«

Serey toujour dé bouno

«

A bostro

Bostro

,

boulountat ,

bouès mé troubarés doucillo

,

per yéou séra pas inutillo ,
Cal qué , talèou qu'ajés badat,

péno
«
«

Siégués oubéit, éscoutat.

«Bostrés cousséls mé rendroou pus
«

«Né
«

escoutarèy
proufitarèy,

Bous

Soui pas

habillo,
,

imbécillo,

Mé

courrigearèy,
«Bibi dins l'espérénso
Qué gn'a pas pér loungtéms
Abant qu'ajés la coumplasenço
«

«

«
«
»

Dél

Dé mé fa énlendré én counséquénço
Bostrés admirablés accéns. »

roussignol

aco

fazio l'aifayré

:

Ero un coumpayré,
Un boun biban,

Surtout un famous brézillayré ;
Encourageabo lou talan,
Dél prougrès èro partisan ,
Yé faguètboulountié part dé soun saoupré fayré.

�44
Moun

amigo , soni pas jalous
réspound lou mestré cantayré ,
Boou té douna
quaouquos lixous ;
Dé mous cousséls mé
crégos pas abaré,
«T'én dounarèy, souèti
que siègou bous
«N'éy qu'à té diré : Laïsso-lous
Sé lous trobos pas ré dé raré. »
«

Yé
a
»

,

«

Sé n'abio pas
Lous abertissomens dé

més à prou fit
soun
coumpatrioto

,

Roussignol accoumplit
remplit

d'esprit,
Madoumaysello la lunotto
,

Né

coumbéndrés, sério éstado pla solto
Mais né tirèt
Et las lixous

un

boun

partit,
qué la lunotto

Récapiet dél roussignol
Certènoméntouquèrou pas pél sol,
Elo

S'én perdèt pas uuo noto
qu'abant poudio à péno grioula
pioula
,

,

,

fioula,

Bous entéménèt
quaouqué ayré.
En coumencén fazio
pas qué siscla ,

Amay cridabo

pas gayré
paoûrotto pécayré !

La

;

Né sabio pas
may

A

fayré.
forço dé s'éstudia
,

Et dé sé layssa counseilla
Pél roussignol ,soun
enseignayré

Finiguèt pér pla brézilla.

Sas

cansous

,

,

aoutros fés buffados

,

Insuppourtablos détestados
Et faytos qué
per issourda
Paouc à paouc séguèrou éscoutados ;
,

,

;

�45

mannados ,
gn'en abio pér bada.
Toujour lou roussignol gardèt soun réng et plaço;
Soun ramage abio tant dé graço ,
Ero tant doux, tant cadençat,
Que counserbèt tout l'abantagé
Qu'abio dé Dious réçapiut en partagé.
Enfin las troubèrou

Dé las aouzi

L'un abio pas

perdut; et l'aontré abiogagnat.
Melchior

Elève

Un mot, én

en

BÀRTHES,
Pharmacie.

atténdén

A MOUSSU MELCHIOR
Aï troubat

fosso

xuc

M'én

,

BARTHÉS.

à toun pixot pouèmo
couflarey

;

Tant que biouréy.
Podi'pas té responébéï;
Mais dins la satyro sixièmo

Qué dibéndrés qué bén

al public dounarey

Sé Dious ba bol

,

té réspoundréy.
X.

j

�.

'

•

*

•

-nf„

,

ft,

!

!:&gt;

.!„ba

.LÎUIÏMU üOitíar;fif*
■

-,„j

.

-

a

.

.MU'. '

„i

úaajoM

L-

-

_

.

.

'

-

-i

ÚmMlS

I

;

ìr i.

,

"

'

�47

SIXIÈMO

SA.TIRO

LOUS SOX.

Mélchior Barthés,

Réspounso d Moussu
Elèbo én
Et

ma

pharmacio à Saint-Pous,

troisièmo as Courinthièns.

Expedit magis ursse occurraptis fóctibus, quam fa-

rere

tuo

,

confidenti in stultitiâ suà.

Proverb.

Cap. 47,

ters.

1S.

Es méns dangèirous d'attaqua
L'ourso douut lou cassaïré a rabit la béntrado

Que la soutiso imbétérado
Dél sot qué l'on bol courrija.

Xarmant pouèto dé Sant Pous,
Aï ! moun Dious, qu'ou sabés pla

Tous bersés

Qu'à moun

quicon dé dous
és anat, pécaïré ,

oou

cor

Coumo al cor dé sous éffantous
Boou lous poutous

Qu'y fa sa maïré.
légiguén, és bértat,

En té

faire!

�48

Séntiguèri qué mé flattabos
Qd'én mé bressan mé dourloutabos
Et qné n'abio pas méritât
Las louanjos qué mé dounabos.
Mais cal haïs d'estré flattat,
,

,

Bressat,
Dourioutat

j

Louanjat ?
Sénèco

a

bel diré

Qué calpas sé laissa séduire
Pér lou pouïsou joust l'éloxé amagat,
A toun épitro a&gt; plaoudiguèri,
La

sambéguèri,

Et mé delectèri

Quand abalèri
pla préparâtL'esprit dins tous bèrsés pétillo ,
Lou naturél pertout y brillo,
Lou mot és toujours joust ta ma
La rimo té fa pas brounxa,
Et jamaï la tristo cabillo,
Toun pouïsou tant

Pér

coumplétatounbèrs, bénpasloudésoundra.
Bos dé lixous , à so qué disés ,
Mais dé n'abéiré noun tè fisésj
T'ouifensés pas dé moun refus :
Dé té diré nou m'és péniblé ;

Mais rimi pas tant
Et sabés , Amic ,
IVés

pla qué tus,
qué dégus
téngutà l'impoussiblé.

pas
Restén , créi-mé , coumo né sèn ;
Parlén pas dé lixous ; mé démandos las méounos,
Aourio bésoun, yéou, dé las téounos :
Gardén cadun so qué sabèn.
Dé lixous ! Ah ! qué t'én soubéngo

Qué l'art dés bèrsés noun s'apprén ;

�49

Que lou que l'a pas én naïssén
Déou pas

attendre

que

l'y béngo ;

Que, ni pér or, ni pér argén,
On né

potpasfaïré l'amplèto

Qu'es

uno

,

célesto fabou

DountDious soul ès dispensatou,
Et que s'és dix ambé rasou

Qué l'estudi fa l'ouratou
Et la

lou pouèto.
à tu d'èstré coubés ;
Quand a fax ta part la naturo
T'a fax ségu bouno mésuro :
Jouïs et désirés pas rés.
naturo

Es pas

,

De quané coustat qué trié biré
Podi pas dounc rés t'énségna.

,

Per dé counséls, oh ! podi t'en douna.
Escouto lous ; pourras né riré
S'oou lou malhur dé té pas agrada.

Gardo té dé pensa
Tant
Pér

un

qué, dins aquesté moundé,
qué lou sot, l'homé d'esprit aboundé.

home

d'esprit , milo sox tout aumén
Boou sé trigoussan sus la terro ;
Et lou sot qu'à rés noun
s'éntén,
Es applicat tant soulomén
A faïré as géns
d'esprit la guerro.
Sé fas dé bersés séroou bous,
Podés pas né fa d'aoutro méno ;
Mais lou sot né sera jalous ,
N'y troubara cap ni cénténo

;

T'atissara,
T'énsourdara,
T'émbestiara,
Té mourdira,
5

�50
Té
Et bélèou

,

ruara ;

paouré élfan, mouriras

à la peno.

L'un, qué coumptara pas pév rés
L'art, la sapiénso , l'énergio ,

etl'harmounio
Qué toun bèrs poussèdo à la fés ,
Dira qué , dins ta pouésio ,
Lou patois n'és pas prou Francés,
Qué lou léngaxé dé soun païré
L'entrénamén

As éffans pot pas

counbéni,

Qué lou patois n'és pas prou fi ;
Et qué , sé boulios t'én serbi,
Abant tout calio lou réfaïré.
Un aoutré sot, encarpus
Raffira lou pot
Sus un mot

sot,

Qué sémblo nascut pér la rimo
qué naïbomén exprimo
So qué boulis al founs dél pot.

,

Et

Inutillomén ta pénsado,
Dé bouno mouralo empéoutado
Al bandit, à la débaouxado ,
Aoura ficat dessus esclox ;

,

pér lous sox
Qué ta muso és mal émboucado ;
Et qué pér fa bouno pourrado ,
Débios effassa quaouqués mox
Qué dins la léngo qu'as parlado
Et qué milo ans oou counsacrado
Dés pus saxés , dés pus débox
K'oou fax jamaï raffi lous pox.

Enténdras diré

,

Sé

prénés en ma la défénso

Dél paquré qué

croupis dins un air infectat,

,

�ai

Que , pér l'aïgo et

l'humiditat,

Béi déboura

existénso

soun

,

Et sé blamos touto

déspénso
Que sé permet la banitat
Sans abé puléou soulaxat
L'humanitat qu'es en souifrénso ;

trobo à poun noummat
Qu'accuso toun intelligenso ,
Que contro lou prougrès té prétén réboultat :
Un sot sé

Coumosé

délprougrès lou foundamén, l'éssénso

N'èropas, abant tout
Mais bos

Sé
As

,

la sainto humanitat ! ! !

quicon dé

pus

salat ?

dins lous librés dé mourais
lou temps dé métré lou nas

,

,

Facilloinén t'appercébras
Qué , pér miliou fissa lou mixan suxétas

,

Lou mouralisto manquo pas

Dé l'y métré en regard ,
Lous homes dount la bido és

dins

Atal

a

fax Boileau. Sa satyro

Après abé lansat

un

sa

mercurialo

,

réglado al coumpas,
dixièmo,

terrible anathèmo

Sus la fennos qué dins Paris
Dél bissi ramportou lou pris,

Met én

regard dé la débérgoundado,

Dé la faousso déboto et dé l'esturlucado
soun noun s'énorgueillis
Uno damo tant naout plassado

Qué dé

,

Qué tén dé prèp al grand Louis;
so qué né dis :
Paris, à la cour sé trobo , cal qu'aboué
Et bas béiré

« A
«Dé fennos dountlou zèlo és

,

digné qu'on lou loué,

«Qu'applicou qu'à plafaïré un hérous naturel.
surtout qu'agrado al
moundé, al ciel,
«Humblo dins las grandous, saxo dinslafourtuno,
«N'abèn uno

5..

�52
«

Que gémis, coumo Esthèr,

dé sa gloiro impourtuno,

»
«

Qnélou bissi, en graougnan, és foursatd'éstima,
Qué, sus aquel tableou désuito bas noumma.
Sé m'és permés dé nié cita,
Un jour qué nié trobi dè béno ,
L'exemple dé Boileau m'éntréno ;

»

Mé proupaousidé l'imita :
Et quand soi las dé castia
Touto aquélo mixanto méno

Qu'à Béziès bési pullula
Coumo foou lapins én garéno ,
Et dount l'instinct brutal, québerslou mal l'entréno,
Pér l'abéni nié fa trembla ;
En regard délbicious élèbi,
Pér miliou lou faire rougi,
Dons bornés qué débio caousi
Dins la sainto tribu dé Lèbi,
Car l'homé bèrtuous sé trobo bèï qu'aqui :
Ré certo dé pus légitimé !
j

Eh !

bé, rooun brabé amie, sabi pas sé créiras
Qué mai d'un sot m'a fax un crime
D'abéïré més dous capélas
En fasso dé mixans coulas ! ! !

Quoiqué siègués nascut pouèto ,
Fagués pas dé bersés , créi-mé.
Dél sot qu'ai tour dé tu bégèto ,

En tu mêmés amuso-té.
Riras dé milioun cor , et séras pus tranquillé.
Lou qu'as aoutrés bol estré utillé
Es uno dupo , per ma fé.
Lou sot coumo un piot s'enréténo ;
Lous cox què l'on bol y

Foou

pourta

qué glissa

sus

sacoudéno,

�53
Dé

ruados bous estréuo

sas

,

Et

pla ségu bal pas la péno
Que l'on prén pér lou courrija.
A l'immourtalitat s'élèbos ta pénsado ;
Te dirai que la rénoummado
Nous courouno pas quand bibèn ;
Et qu'es aco qu'uuo fumado
Que couraenso quand mourissèn ?
Laïsso douno lous bersés estaïré ;

La

pouésio
Dount

aouré marrit
l'éspigno rounjo lou fruit :

es un

Dins lou raestié

Aouras pas

d'apouthicaïré
pla mai dé proufît.

tant dé péno et

Se dé rima pourtant la furou té tabato,
Sé toun éstèlo bol qué , malgré moun counsél

,

Séguigués la carrièiro ingrato
Ount bénés dé paousa l'artél,
Armo té d'un noble couraxé

,

Appréu à la tésto à l'ouraxé ,

Alfrounto lou flot courroussat,
Et béi toumba coumo lou saxé ,
L'Unibers à tous pés sans èstré éspaourugat.
As bissis déclaro la guerro,
Fisso redté l'homé bicions,
Dé l'homé bertuous counsolo la misèro ;
Juxo lous morts juxo lous bious
Et dé la justisso dé Dious
,

,

,

Dono

un

abant-gonst sus laterro.

Ris dél sot et

dé

sas

clamous

;

D'aougias, joust sous èls, quand curaras l'establé,
Et qué , per oucasioou , l'y ficaras sul râblé,
Coumo

un roc

dabant

sas

furous

Resto impassiblé , inébranlablé ;
Et Soubén té pla

Qué la pouésio j

,

�54

Quand lou génio
A

soun

harmounio

Daigno sé pléga,

Es uno puissenso
Qué la résisténso
Dé la mal-bouléuso
Fa pas recula :
Nostrés sens réméno,
Nostré cor éntréno,
Noslro arno encadéno,

Mardi, cal céda;
Loubé s'effectuo,
Lou mal s'atténuo ,
Et lou qué mai ruo,
Sé laïsso farra.

�55

ELÉGIO PRÉMIÈIRO.
FÉNNOS.

LAS

Ubi

non

est

Ingemiscit

mulier
egens.

Eccles. cap.
L'homé

36.

vers.

27.

qu'a dé bésouns gémis
dé fenno.

Ouutsé trobo pas cap

A forso dé

Lous

satyrisa
arpiox dé mas dos raquétos

Oou bésoun un paouc d'asuga ;
Co dé pierrot boou lous manda.

.Soi, mardi, las dé graoufigna
D'embaïléncax

et

dé mazétos

Qu'oou pas lou biais dé s'appara,
Mais coumo podi pas resta
Binto

quatré houros

sans rima

,

bous, fénnos et fillétos
Noblos jbourgésos et grisétos,
Sarras

Qu'ajés

,

ou nou

Boli béi bous

lou falbala

counta

,

flourétos ;

Et pér miliou mé délassa,
Dins lous muguex dins las

Lous

bioulétos

œillex, Ìas margaridètos,

Un mouménét m'abouluda.

Adiou

pér bèi, Jubénal ; à déma.

,

�56

faguèt l'homé à soun imaxé
Mais, fennotos quand bous créèt,
Pér bous faire un
pus bèl partaxé
Aissi l'éstèc qu'imaginèt :
Dious

,

,

,

Al crusét, sa

touto-puissenso

Métèt so dé pus bèl qu'ajèt ;
Buffet dessus , et bous fourmèt
En

n'exprimén la quintéssénso.

Mouyso aoutromén a countat
L'obro dé Dious quand faguèt Ebo
Mais lous rabins disou
que rèbo
Et que pér lou cop s'és troumpat.
Mais

;

quand bostré èl, bostré bisaxé

B'uno costo sérioou tirax ,
Resto qué Dious , qué tout a fax
N'a pas fax dé pus bèl oubraxé.

,

Lou soulél

qu'à l'aoubo lusis
bèl qué noun pot sé diré ;
Mais n'és pas bèl coumo un souriré
Qué sus bostré froun s'éspandis.
Es pus

Mahomèt sap pas so

qué dis,
qué lèou sa lé s'atudé ;
pla lou fil, Dious m'ajudé
Quand bous mét dins soun paradis.

Souati
Mais

a

,

Tout n'és pas

mèl dins lou mariaxé
S'y trobo soubén dé ramboul ;
Mais n'a
pas

Quand dis

:

méns rasou lou saxé
Malhur à l'home soul !

,

,

�57

pès l'home s'oublido ,
Trioumphas dés mixans, dés bous ;
Et bostros mas jitou dé flous
Sui marrit cami dé la bido.
A bostrés

Es bostré

guido ,

boun sén qué nous

Nous éncadénas quandboulès;
Et baïsan d'uno bouco abido ,
Las énfèrrios
En la féuno

qué

nousmétès.

l'amour résido

Ambé élo l'art

,

d'aîma nasquèt ;

qué né diguêt Oubido ,

Et

so

Es

qué d'élo qué

l'apprénguèt.

du roundinaïré
qu'ai mal sé né fa pas ;
Fénnotos, ses bounos, pécaïré ;
Coumo lou lax qué nous dounas.

L'homé és mixan,
Pénso

Abès

un

trésor dé téndrésso

proudigas sans l'éspuisa :
Dins la doulou dins la déstresso j
Sés aqui pér nous counsoula.
Qué

,

Sés

dalicados ses sansiblos ,
fa rafi lou nas ;
las plagos las pus hourriblos,
,

Un ré bous
Et

Sans

gés dé

rébut., las pensas.

figurén-nous lou supplissi
què souffris jour et néit,
Quand d'uno fénno lou serbissi
L'y manquo al cabés dé soun léit ?

Eh !

Dé lou

,

�58
Un sant,

pér las paouros famillos
La caritat ourgauisèt;
Mais counfièt ré
qu'à dé fillos
L'exécution dé soun
proujèt.
Quand Jésus assabal bénguèt,
Bourguèt pas qué sus sanaïssénso
L'homé ajèsso gés d'influénso :
lié qué d'uno fénno
nasquèt.
Atal, dius

soun cor

s'infusèt,

Sans mélangé dé malboulénso
L'amour la doussou , la

,

patienso

,

Qu'én él l'Onibérs admirèt.
Cod'és

Anglésés, Cod'és Russos

La fenno
règno
Et lou poplé

Al

,

s'és

soun tour

,

y fa pas las hussos
poudé qu'adoucis l'amour.

Quand arribat dins l'Armourico,
,

Lou Frank à la fenno enlébèt

Lou

scèptré , ambé sa lé salico
Quaouqué Druido l'émmasquèt.
Dé la fénno sé méfisabo
,
Mais dénpèi qué dé réis abèn
Sé quaouqno

,

,

fénno goubèrnabo,
qu'eun sèn.

Sérian bélèou miliou

Bostré culté pér cap
d'athéo ,
Fénnos , jamaï n'és proufanat

;

Abès rabit à
prouméthèo
Lou fioc dountl'homé és animat.

,

,

�59
Ah !

ségaspas jamaï

proudigos
alucas

Dél fioc qu'én naoulrés
;
Bostros rosos sou que d'ourtigos

Quand la pudou las flouro pas.
Dénpèi qué soi nascut, fennotos ,
N'ai pas cessât dé bous aïma ;
Et tant qué lou cormé battra ,
Perbaoutros battra, mamigotos.
Gardi ségu

lou soubéni

qu'a fax pér yéou moun payré
Maïs pénsi pas , sans m'attendri,
As soins qué mé douuèt ma maïré.

Dé

so

X.

��61

Quand

nostro aino régénérado
Sera sourtido dél
fangas ,
Lous budèls bous
manquaroou pas ;

Etsé

Lous

nostré

amour bous
agrado
préndrés sans raffi lou nas.

,

LA BILO.
SATYRO

DOUCHIÈMO,

Adressado à uno Doumaïsèlo qwé boulio
quitta
soun bilaché
pér béni resta à Béziès.
Qui tui sunt, educ de urle.
Genese , cap. Í9, vers. 12.
Fais sortir de la çille
tiennent de prés.

Nou ,
N'es pas

charmanto Eddo

ceux

,

à la bilo
Qu'on sé trobo pla ;
Tout so que s'y fa
L'odi bous inspiro
,

Cadun bous pértiro

,

Cadun y counspiro
Pér bous embestia
Et l'on n'y réspiro

Que pér

éstoulfa.

Aqui, l'innoucénso
N'es pas dé sasoUj
Et dins
l'apparénso
Counsisto l'hounou,

Aqui la pudou

Es sans influénso
Et la médisénso

,

Né térnls la flou.
6

qui te

�62

Aqui, la paraoulo
qu'à troumpa ;
qué bous éngaoulo

Sérbis
Lou

Bous

la

sarro

ma.

Aqui tout s'arréngo
Pér bous fa bèl
Lou

bel

,

:

plé dé fèl,
Cadun dé sa léngo
Fa raja lou mèL
cor

Aqui, dé l'émbéjo

L'hourriblé serpén
De l'homé éminén
Las actious

Quand ris

lourdéjo.

soun

bési

Cadun fa la mino

;

Et sé

galamino
Quand lou béi souffri.

Lou luxé y doumino
L'humble y débén fat;
Cadun sé chagrino

,

S'és pas rémarquat,
Et mai sé raffino

Qu'oun bol soun estât.

Aqui, quand sé danso,
Dégus n'és countén ;
Lou son bous surprén
Dins lou mouvémén
Dé la controdanso.
Lou lioun barbat
N'és pas émpréssat
Près dé la filléto ;
Lou cor dél goujat
Conlro l'amouréto
Es

La

barricadat;

fréjo étiquéto

�63
Tèn l'home tibat

Coumo
Et pus

raquélo
émpèoutat

uno

,

Qu'un paouré accusat
Qu'es sus la séléto.
Dins lou
caruabal,
Alogo del bal
,

üonoula soirado :
•Sorto d'assémhlado

Qu'atal

oou

nouraraado

Et souls praticado
Las gens coumo cal,

Jusquos à l'annado
Qu'abèn couménsado
Ount
Et

,

s'és tout d'un
cop

saïqué

Démoucratisado.

Aqui coubidado,
La damo

D'ambré

pimpado,
pérfuinado,

ïouto énrubantado

,

Endiamantado,
Dé flous émaillado ,
Dé moiro habillado ,
Dé tullés lardado
A l'éstréx caoussado ,
As rens pla cinglado,
Mais déscoulétado
,

Jusquos al péilral

:

Pér èstré badado
Péndén la besprado
Pér touto l'annado
Kouino l'oustal.
Lou juinhomé abidé

,

trop

un paouc

Noun pas dé dansa ,
Ni dé fouléja,
S'éstaco al soulidé.
Al dansa timidé,

,

,

�64
Soübén inbalidé

,

Toujour insipide
Sé mostro

intrépide
Quand cal énguilla
Cru , quèx et liquidé

Dins

soun

béntré bidé

Qué bén énpléna.
Lou platèou qué
passo
Bité és balajat ;
A peno és bidat
Qué bésès pillat
Lou

qué lou ramplasso.

Cado coubidat

,

Toujour altérat,
Toujour aífamat,

Bourro sa carcasso.
Dé bioures cargat,
Sas dos mas qu'alando
Sou lou doublé plat
Ount lou pignounat ,
Lou gatèou sucrat

Es

,

ambé la biando

,

Encabalétat.
Ni moquo , ni cracho ;
Touto la nèit macho ;
Tout

Es

so

qu'a lécat

sus sa

moustacho

Lythographiat :
Manjo et béou déracho,
Et quoique abénat,
En sourtén sé facho

Qu'a pas
Mai d'un

bouffât.
manjadouiré

prou

Farcit coumo un ouiré
Et las dé pinta ,
Pren cartos én ma.

Sap pas so qué fa ,
Pérréinar pren marto ;
Quand bol éscarta,
Sé troumpo dé cartó

�65
Et soubéu éscarto

Quand déourio jouga.
Pus tard quand sé cocho
Pot pas cuga

l'ocho ,
d'argén laougè
Trobo dins sa pocho
Car

Max d'uno briocho

Mais pas un

,

dinjè.

Mais mé sémblo, Edilo
Qu'aï sul carnabal

Bougeât prou de bilo
quitta la bilo ,
Cbangén dé carrai.

:

Sans

Lou sot fa la nico
A l'homé d'esprit ;

Aqui l'impérit
Sus la poulitico

Fa l'homé éi'udit.
Tal és aplaoudit

Qu'a pas d'aoutré ésprit
Que lou qué fabrico
En brullan dé bi;
Tal sap pas

légi

Qué Sé dis habillé

:

Cal èslré imbécillé
Pér fa soun cami.

Quand

un

grand couqui

Parés à la barro
Dél juché én simarro,
Lous bésès joui
Dé la tristo fi

Qué

,

dins lou jury,

Pér él sé préparo.
Hélas ! l'accusat,
Dé crimés cargat,

,

�66
Dé mort

ménaçat
arpatéjo ;
Gémis, fardasséjo,
Mentis et biaïsséjo ,
Fa mardi piètat :
Lou bésou, l'aousissou,
Pér él noiui patissou
Et sé réjouissou
Quand es coundannat.
Lous cruels fadéjou
Contro élo

,

,

,

Sus soun triste sort,
Et lou cansounéjou
Mèmé abant sa mort.

Que disi ! spéculou
Sul moumén fatal

:

Souscriptious circulou,
Coumplaintos pullulou ;
Es d'argén qu'y cal :
Lou

prouduit calculou

D'un darniè badal.

Béiré soun
Ah ! quané

supplici
délici !
Cadun y courris.
Loupatié nt pallis,
Prègo s'humilio ,
Soun amo pâtis

j

j

,

Lou bourrèou lou lio,
El s'estrémentis
Joust l'affrous aoutis ,
Et lou poplé ris
Dé soun agounio.
Tant dé cruaoutat,
Dé

féroucilat,

Probo qué la bilo
Brillo pas , Edilo

,

Pér l'humanitat.
La bido

Dins

s'y passo
l'oisibétat;

�67
Al caffé plantat,
L'un y fa paillasso ,
L'aoutré s'énraouniasso
Dé tant que ressasso
Un conté à la glaço

Qu'a cént fés countat ;
L'aoutré

bièl souldat,

,

A satiétat

Sous coumbax

Et dé

sa

L'aoutré

répasso

:

carcasso

embarrassai,

Béou sa mièjo tasso ,
Ou fa quaouquo passo
Al joc d'éscartat.
Lou lapin traquat
A codé Espinasso ,
Fa laido grimaço
Dins la salo-basso
Ount l'oou rancugnat.
Mais la lapinièiro ,

Toujour parluffièiro ,
Toujour cancanièiro
Coumo dins soun bou
Dé sa pétaoudièiro
Sus la bilo entièiro
Lanso

,

lardou.

soun

Aqui bous atissou
Sans paouso ni fi ;
Lous

uns

bous

mourdissou,

Lous aoutrés bous fissou

Toutés bous périssou ;
Bous émbalaousissou

Et, mardi

finissou

,

Pér bous abesti.
Las gens

Oou
La

dé la bilo

pér ébangilo

cupiditat ;
qu'adorou

Foou dé l'or

,

�68
Sa dibinitat :
Lou démoun
Es

qu'abhoiTou
lapaourélat.

Dins

soun

cathéchismé

Lou patriotisme
N'es pas ménsounat ;
Mais oou d'égoïsmé ,
Dé pharisaïsmé,

Lou

cor

émprégnat.

Lou bourgés, lou
N'a ni mai, ni mens

noble,

Dé bons séntiméns

Qué lou pichot poplé.
Dins toutés lous réns
Lou bici baraillo :

S'y trobo én

tout temps
Paouc d'hounèstos
géns
Et fosso canaillo:

Quand dins l'ouccasiou,
quaouqué affairé ,
S'ambé précaoutiou
Tratas pas, pécaïré
Ses plumât tout biou.
,

Fasès

Dins lou marîaché

Cèrcou qué lou bé

Comptou

;

pér ré
Lou pus bèl bisaché ;
Al pus dous
léngaché
Al pus fi coursaché
Dégus noun sé prén.
pas

Filléto mannado

Rèsto al croc
pénjado
Sé n'a pas d'argén.
Lou bilaché , Edilo
;
Dount boudrios sourti
Bal mai qué
la bilo :
Créi mé , rèstos
y.

,

�69

37Ü1T303

§IJ§ L'A©ÜM0EK©s,
IMITADOS D'UNO PIÈÇO DÉ BÈRSÉS PROUBÉNÇALO.
Le sel des richesses est

Si

vous

n'en salez

vos

l'aumône.

richesses

,

elles

pourriront bientôt.
Sentences persannes.
Las darnièiros flous sou
Lous

Lous

toumbados

,

passérous cantou pas pus ,
tourdrés dabalou d'en

Et las

sus

bignos sou désfeillados.

Lou triste

hibèr és dé retour

;

Lous paourés , pécaïré , géuiissou ,
Mais lous richés se réjouissou :

Tout canto

etrisàsoun éntour.

Qu'ajén nèou, plèjo , bén ou glasso ,
Grands dél inoundé, sès pas pus mal;
Sès pla caoudéx dius bostré oustal ;
Dins lous plasés bostré témps passo.
Mais, péndén qué sès ataoulax ,
Qu'à bostré éntour tout sé dégaillo ;

, sus un paouc dé paillo
qué dé géns sè sou couchax.

Sans soupa

Ah !

,

plasés la bruyénto éscorto ,
qué fasès én dansan,
Coubris la bois qué crido : Ai fan
Dés

Lou brux

Et sé lamento à bostro
Richés ! dél
L'or

porto.

paouré ajas piétat ;
qu'abès , Dious soul bous lou mando :

�70

Quand loupaouré beus la demando
Ah ! fasès l'y la caritat.

,

Lous indigéns sou bostrés
Lou que patis, soulachas

fraïrés;
lou,

Bestissès lou
paouré effantou :
Sécas lous plours dé tant dé maïrés,
Aimas lous plasés ! sé sabias
Coumo és dousso la jouissénso

Dé lou

qu'adoucis la souffrenso
, lous sécouririas.

Dés paourés

Dious nous l'a dix , touto
pérsouno
Oué donno à l'homé
qu'a bésoun ,
Ambé sas aoumornos
amoun
Sé fa la pus bèlo courouno.
,

Quand

sa

darnièiro houro béndra,

Sans
s'ésfraya béira la toumbo
Et sus l'alo dé la couloumbo
Soun amo al cièl s'énboulara.

Sécourissès dounc la misèro
Sérés bénix
Dn

So

,

et

,

l'Eternel

jour bous randra dins lou ciel
qu'aourés dounat sus la tèrro.

HOUMACHÉ
DÉ LAS STANSOS CI-DESSUS

hounourablés Capélas, Curax, Bicaris ou aou, qué prèchou lou carémo dins la bilo et dins
Varroundìssìmén dé Béziès.

As

trés

Utfaciant eleemosinam, buccinate.
Bíblia sacra, capite nescio
quo.
Iîrabés

prédicalous, qué, péndén la qranténo,

�71

Susas, bous métèshors d'haléno,
Pér nous buta dins lou carrai

Que méno dréx à l'hëritaché
Qu'es lou partaché

Dé lous qu'oou pla fax assabal ;
Agradas , boun pregui, l'houraacbé
Dél pichot, mais pious oubraché ,

Que , dél

léngaché proubeoeal,

Aï traduit dins nostré

léngaché.

dé bostré patrounaché ,
Séraï tout ourguillous et bélèou mai qu'oun cal,
Sé l'hounouras

Car dés capélas lou sufFraché
Es à mous èls lou que mai bal.
Dins la cadièiro

ébangélico ,

Béndrés , Messius, après-déma
A la caritat counsacra

apostolico

Bostro paraoulo
Et dé l'aoumorno

Al

,

,

la pratico

poplé chrétien inculqua.

Qué Dious bous doué l'élouquénso
Que coumporto unparèl suchèt !

Quand ambé cinq panéx, qué pér aqui troubèt,
Jésus-Christ la fan soulachèt
Dé cinq milo homes qu'émpachèt
,

Dé succoumba

dé défaillénso

Aquél miraclés

,

:

qué faguèt

Pér l'humanitat én souffrénso ,
Toutés lous aoutrés surpassât.

Prédicatous, aquel miraclés
Bous lou cal faïré à bostré tour.

Sé, pér nostré

prouchain , rébéillas nostré amour,

trioumphas des oubstaclés
Qu'à l'homé qué gémis foou qu'un aoutré hoiné és
En adouciguén la misèro ,
Et sé

Pallo et souffrénto à bostré
Imitarés Dious sus la terro

Et

éntour

Diménjé qué bén séra boslré bel jour.
Abès fosso bésougno à faïré ;

,

sourd

�72
Mais

an

l'esprit qu'abès,

sus un

suchèt

tant

Las paraoulos
manquou pas gaïré
A l'home qu'inspiro lou cièl

bèl,

;

Jusqu'à Dious bostro

amo

Et dé caritat émbrasado

Cèntuplara

élébado

,

pér sa bibo ferbou
L'élan, la forso et la bigou
Dé bostro
élouquénso sacrado;
Et tant forts
qué lou Créatou,
Quand d'un mot calmo la furou
Db la mar la pus
couroussado,
Pénétrarés jusqu'al
pignon
Dé l'amo dé fèrré doublado
Dél pus abaré peccadou.

Excusas sé

moun

,

,

bèrs

qué pot pas toujour riré
médiré
En préclian bèi la caritat
,

Satyrisa railla
,

,

Bostrés sérmous
Pér mé faïré

,

,

a

débansat.

excusa

quaouqués mox boou suffiré
S'après baoutrés abio précbat,
Sul suchèt qu'aourias
éspuisat
N'aourio pas troubat rés à diré.
Flati raromén, Diou
merci,
Mais so qué
pensi cal qu'ou digo :
Quoiqué sègué prou sot, n'ou soi pas prou , mard
Pér
ana

Ount

a

cérca

quaouquo éspigo
passat l'abat Marti.

�73
Sourtis dé soun bèc tantpoulit.
Yéou l'éscouti tout énclaousit;
Et s'èro pas pér soun bisaxé ,
L'adourario pér soun esprit.
Sus sa frésco et dousso bouquèto
Un

jourraoubèri dous poutous

Sé faxèt, car és tant brabéto !
Mais , amédigas , qu'èrou bous ,
Présés sus la fino carnéto
Ount bén se fréta sa lénguéto

Qué parlo léngaxé tant dous !
Sé mé canto uno cansounéto,
D'amour et dé plasé soi fol :
Lou riouxiouxiou dél
roussignol
Bal pas

la bouès dé sérinéto
Qué sourtis dé soun gargaliol.

Qué rèsté qué dintrè ou sourtigué
Qué parlé , qué plouré ou qué rigué,
Bous xarmo bous rabis pér quicon qué noun saï
Et
qué qué fagué , qué qué digué ;
So qué fa so qué dis bous plaï.
,

,

,

,

M'amigo t'éu soubén dél jour qué té troubèri
Souléto al pè dél fioc et qué dé mas doulous
La loungo histoiro té countèri.
T'aimabi sans tou diré, aquél jour t'ou
diguèri.
Prénguèros bité toun sérious ,
,

Dé

ta

Mais

bouco ré

ta

noun tirèri,
réspounso légiguèri

Dins la flammo dé tous èlious.
Bèrs tus moun amo s'élansabo ,
Et la téouno qué s'énboulabo

7

�74
Ambé la méouno

se

mésclabo

Nou

jamaï serai tant hérous !
Désénpèi qu'aquél jour n'es pus qué soubénénso,

Dél moundélou soulél
Et

moun cor

Sé

a

fax dous

cox

lou tour;

cépandan, dins sa dousso soufrénso,
plaï coumo lou prémié jour.

Per tus es touto ma pénsado ;
Dins moun cor, qué bat

Coumo sui brounzé

sos

qué pér tus
grabado ;

,

Dé lus, pas qué dé tus, moun amo ensoursélado
Pot pas s'occupa dé rés pus.
N'ai d'aoutré soin qué dé té plaïré ,
D'aoutré bounur qué dé t'aima,
Et rés dé

Respiri qué pér t'adoura ;
moun amour

Tant

pourra pas me

qué bido mé restara.

distraire

�75

HYliM©
PÉR LA NÉIT DÉ NOUÉ.

L'houro dé

miéjo-nèit piquabo.
qu'èro pas lènt d'aqui
QuaoUqué lurx à péno brillabo.

Dins Bethléem

Coumo lou fréx sé fasio pas senti,
Dèx ou douxé pastrés parcabou ;
Sas fédos pér aqui xourrabou ,

L'agnèl cessabo dé boundi,
On énténdiol'arét toussi;
Lous pastrés entré élés xarrabou ,
Et bèrs Dious soun amo élébabou
En atténdén dé s'éndourmi.

Aousissou tout d'un cop uno

dousso musico

Qué lous fa toutes tressailli;
Lou cièl, ambé un ésclat qué lous fa bibili,
S'oubris ; et sus soun cap lèou bésou s'éspandi
Un habitant dél ciél dount la bois angèlico

L'y canto so qu'anas légi

:

Pastrés, n'agés pas gés décrénto;
So qué béni bous announsa
Déou randré boslro

amo

counténto
'

7..

�76

Alogo dé bous ésfraya.

Un Dious bén dé naïssé tout

aro

Que, dé las légious dél Tartaro
Abattra l'insoulént poudé

,

,

Et xanjara la destinado
Dé la terro réjénérado
En y faguén régna sa lé.
Aï trabéssat mai d'un
En boulan dél ciél

empiré

jusqu'aissi ;
Mais as réis n'ai pas bourgut diré
So qué béni bous faïré aousi.
L'égalitat ès la douctrino
Què dél noubèl nascut doumino

,

La lé foundado sus l'amour ;
Et pèi j n'és-ti pas rasounablé

Qu'un Dious qué nais dins
Ajé dé paslrés à sa cour ?

un

éstablé,

Péndèn qué librés sus Phèrbéto
Restaroou soûls
bostréstroupèls,
Dious tendra lioc dé lahouléto

Qué lous guido joustbostrés èls.
Mais
abant quitta lou campèstré
,

Pér

ana

saluda lou mèstré

Qué dins Bethléem és nascut,
Escoutas un moumén l'histoiro
Dé la perto dé bostro gloiro

Qué ba ségui bostré salut.
Dious à

péno abio dins la nuo
jitat la spléndou ,
Qu'à soun imaxé uno statuo

Dél soulèl

Nais d'uno brico dé limou.

�77
D'un soufflé

bouco dibino
Animo la bèlo maxino

Qu'a fax

sa

sa ma :

l'home séguèt.

Dious accourdét à

soun oubraxé
L'immourtalitat én partaxé :

Sus la terro l'homé
Soun

amo

N'abio que

régnét.

séntomén

îréglado

doussos émoutious

,

Et n'èro
pas déscabéstrado
Pèr lousbissis et las passious.

L'inéffablé aoutou dé sa bido
L'abio saxomén assèrbido
A

l'émpiré dé la

Joust la

rasou

Ero lou troué

Coumo

rasou ;
lou corps

ount

plégabo,

douminabo

,

dénpèin'és la prison.

La naturo l'homè coumblabo

Dé rnilo plasés
On aourio dix

innoucéns
qué s'oucupabo
Qu'à lou douta dé sous préséns.
Sans qué la réillo
louspounxèsso,
Sans qué lou bigos
loustraouquèsso ,
Lous camps prouduisioou dé maïssous;
,

Et lou printémps, dountlasrixéssos
Sou pér baoutrés qué dé
prouméssos
Dounabo dé fruix et dé flous.
A l'aoutou dé

soun

innousénso

Tant lèou

qu'ajèt manquât dé fé
Et qué d'uno justo défenso
Ajèt as pès foulât la lé,
Séuliguèt couménsa sa péno ;
,

,

7-

,

,

�78
Troubèt

uno

Et

sous

cadéno
la libertat ;

énorino

Otmt cercabo

èls, que souu Dious béngèrou,

A la lumièiro

s'oubriguèrou

Que pér béiré sa nuditat.
Dious boulio brisa soun

oubraxé

;

Dèscéndi dé moun glaive armat :
A l'homé un parjuré tant laxé

Poudio pas

èstrépardounat.

Sas larmos

noun

mé désarmèrou

Sous gémissiméns noun touquèrou
Moun cor justoinén irritat ;
Et d'un

séjour lou baniguèri

Ount dins la mémo houro béjèri
Soun serbaxé et sa rouyooutat.

pérdèt la bictoiro
aquél triste xanjamén ;
Séntiguèt fébli sa mémoire ,
L'érroutroublèt soun juxamén.
Dés bissis débénguèt l'ésclabo ;
La justisso qué las réglabo
Régnèt pas pus sus sas actious ;
El
dount l'ourgul tant s'alébabo
Qué lou joug dé Dious réfusabo ,
Acceptât lou dé sas passious,
Sa

rasou

Dins

,

,

,

La terro débénguèt arido
Dé bartassés sé coubriguèt ;
Et tout d'un cop énarmassido
Sans trabal ré noun prouduiguèt ;
Et so qué prouduiguèt, pécaîré,

A l'homé

noun

proufitèt gaïré

;

;

�79
Lou désordre

dé las

sasous,

fréx, la grèllo , lou tounnèrro,
Pérséguiguèrou sus la terro
Las béndémios et las maïssous.
Lou

Satan que

,

dins

soun

insoulénso

,

bourgut al témps passat
Dé Dious usurpa la puissénso
Et qué Dious abio terrassât ;
Satan prince dè las ténèbros ,
Quilto sas cabèrnos funèbros
Lou cor débourat pér lou fèl ;
A l'homé bén faïré la guèrro ,
Et créi banni Dious dé la térro
Coumo Dious l'a bannit dél ciél.

Abio

,

Tout s'én

apèt dé mal

Pér lous démouns

L'homé

en pire :
énfurénat,

poussèt jusqu'al déliré

mixancétat.
lou bol , l'horaicidé

Lou bissi et la

L'incèsté

,

,

rapino , louparricidé ,
Régnèrou sansoupousitiou :

La

Lous

qué dé Dious sé

soubénguèrou.

Dins soun abuglamén dressèrou
Un aoulél à cado passiou.
Dious

,

à l'homé pus labourable ;

Anfin béi sé laïsso

fléxi;

sérbaxé tant déplourablé,
Counséntis à bous aiîranxi.

D'un
Dins

aquésto

grando journado ,

paix , d'oulibos courounado ^
Rébén émbrassa lous mourtèls ,

La

�80
Dins
Et

sous

témplés tramblo l'idolo

,

déjà Satan sé desolo

Sus découmbrés dé

sous

aoutéls.

Lou que déscén bèi sus la terro
Pér faïré as homes tant dé bé ,
Es lou qu'éngéndro Dious lou
pèro
Dins las lumièiros dé soun sé.
Es soun étèrnèlo saxésso ,

Essaparaoulo

sa rixesso
fortdé soun poudé ,
Qu'amago , én uno grépio obscuro
Sa gloiro à touto la naturo

Es

soun

Fil

,

,

,

,

Et la

mostro as

èls dè la fé.

Coumo l'homé , dins la souffre'nso
Es nascut, mais és éternel ;
Biou sus la terro, et soun essénso
Ambé soun Pèro és dins lou cièl.
Dins Bethléem caïno ,
plouro ,
Mais dins lou ciél , à la mèmé houro

Eshérous, tranquillé, adourat;
Assabal béira la
témpèsto
Foundré ambé furou
Dél port

sus

sa

tèsto

,

dé la felicitat'

A l'éstudi dé la sciénso

Lou mourtèl
A

qué s'és counsaerat,
en sapiénso

logo dé créissé

,

Dé chimèros s'és ïbrougnat.
S'és bouat à la soulitudo ,
A ménat uno bido rudo ,
Et tant sot èro , tant sot és :

Dins

sa

tèsto rés pot pus

c.aoupré

;

,

�8t
Créi dé bouno fé tout ou saoupré ;
Labertat és que sap pas rés.

Quoiqu'on boun'oupinioun aboundé,
Que nous digué ounté lou soulél,
Qu'ésclayro sans cesso lou iooundé ,
Aluco

soun

basté calél !

Sap pas al ségu

,

S'és lou soulél

quéqué digo

,

qué sé fatigo
Pér l'amour dé nous ésclaïra,
Ou s'és la terro qué camino
Pér faïré caoufa soun ésquino
Pér lou soulél qué rèsto sta.

Sap-ti quand bénou las jalados
péri las flous,

Dins lous prax-fa

Ounté et coussi sou counserbados
Tant et tant dé bibos coulous ?

Sap-ti quand bén lou doux zéphiré
Répréné à soun tour soun émpiré ,
Et qué la terro rébérdis ,
Doun bén et coussi sé coumposo

Aquél pourpré qué sus la roso
An tant dé luxé s'éspandis ?
Mais al mouraén dè sa naïssénso

JÈsüS

pér él mèmés sap tout ;

Dé toutos

caousos

béi l'essénso

,

Lou couménsamén et lou bout,
En xucan lou sé dé sa mèro ,

Légis dins l'esprit dé sounpèro
Tout so qu'és bel , toutso qu'es
Soun èl sé pais dins la lumiéiro
Douut

nostro

debilo

paoupièiro

bon

�82
Pot pas supourta

la spléndou.

Pastrés, ount Jésus bous
Sans crénto

apèlo

,

pér bostrés troupèls ,
Anas ; et dé bostré saint zèlo
Métès l'oufirando joust sous èls.
Se boules saoupré à quano marco
Récounéstrés lou grand mounarco
Que bén bous ouclrouya sa lé ?
Es sus la grépio d'un éstablë
,

Coumo l'éfan d'un misérable

Alloungat

sus un paouc

,

dé fé.

�83

L'ART

DÉ «MBA

LA SANTAT,

ou

b™ si.«. a-c:® 2

Tirax dé VEscolo dé Salèrno et

d'aillurs,

ESTRÉNO
AS LECTOUS

DÉ

VINDICATOU.

Salis la santé la vie n'estvivable.
Rabelais.

Se sans infirmitax, bos biouré sus la terro
Et, toujour pla pourtant, pla tard né déguerpi,
,

Jamaï té métés én coulèro

,

N'ajés jamaï gés dé souci;
A toun soupa
mangés pas gairé ,
Dourmigués pas après dinna,
Quand as manjat baï passéja ,
As bésouns naturels, sans jamaï réguinna,
Empresso-té dé satisfairé,
T'oucupès pas dé cap d'affaïré ,
Et gardo-té dé t'ibrougna.

�84
En té

Labo

léban,
tous

an

èls

,

d'aïgo frésco

labo

tas

,

mas ;

Fréngardo quand t'éstiraras,
Dé pas foursa
trop ta béntrésco;
,

Pénxéno-té cado mati,
tas déns
nétéjo la crasso

Dé

F aï

préné l'air à

Toun matalas

ta

paillasso

et toun

,
,

couïssi.

Qu'oun n'ajés l'estoumac pla bidé
so
qu'as manjat déjà j
Récouménsés pas à manja ;
Cal dins aco qué
l'appétis té guidé :
Dé tout

Et lou sinné dé
l'appétis
Es quand as toun
palais humidé
Dé la salibo
qué jaillis.

Dé la bilo én toun
corps sé créntos lou rabaxé
Sé sos malaoutis,

,

aganit,
Mangés pas dé lebraou débioounidé cabrit;
Ebito lou lax lou froumaxé
F ougis
l'aoubèrgo et l'aouricot,
Mangés pas gaïré dé salado
Et métés jamaï dins toun
pot
Cap d'éspèsso dé car salado,
Manjo d'ioous frésqués , mais as rouns
Préféraras lous qué sou louns.
Bégués pas dé bi blanc, mais ramplis tous flacouns
Dé bi
rougé , pla lindé et qu'ajé pas dé founs,
Né bégués jamaï
trop. Ambé uno bièillo
Faï té faïré dé bousbouillounspoulo
Saoupoudrax dé fino sémoulo.
,

,

So

qué mai

,

éngraïsso és la car dé poussèl
lax, lou froumaxé noubèl,

nous

Lou

,

�85
Lou pa

counfectiounat

an

la flou dé farino ,
lounousèl,
la galino

Pous rougnous ,1a cerbèlo et surtout
L'ioou que sourtis dél quioul dé

Quèxà la

coquo

ambé

un

gabèl.

Prêp d'un éstan, d'un lac fétide,
Fagués pas toun habitatiou ,
Fougis l'air qu'és pésant humidé
Et cargat dé quaouquo infectiou.
Manjés pas dé fruix én aoutouno ;
Manjo moudéramén én mars , abril et mai ;
En éstiou fagués pas tampouno :
Manjo én hybèr tantqué té plaï.

la rudo
rudo
Qu'oupèro dibinomén pla ;
S'y mésclosuno bouno doso

La saoubio
Es

uno

,

boulido

tisano

un

an

,

paou

Dé feillos dé roso ,
Dél fioc d'amour té guérira.

Sé

sus

la

mar

fas

un

bouyaxé,

Pér pas boumi
Dins lou passaxé,

Béou

d'aïgo dé la mar mésclado ambé dé bi.
Sé

bos, én faguén la cousino,

pla coumo cal
qué boulis dins la terrine,
Metz-y débi, dé pébré, d'al,
Dé jaoubèr et surtout dé sal.
8

Assasouna

So

�86
Tèn tas dos mas toujour
pla nétos
Et labo los
après dina :
Toun èl surtout
y gagnara ,
Car és ambé la ma
que lou frétos.
Pér faire dé boun pa , faï moiré dé boun
blat;
Dél brén et dél racét
purgo pla ta farino ;
Met lou bèspré un brabé lébat ;

Plangués

pas,

én paslan , toun bras ni

toun es-

quino,

Prén

gardo que loupa quand és désenfournat,
Sègué quèx laougé caléillat,
Qué sègué pas gaïré splat
Et pas dutout crousto-lébat;
Attén, pér né manja, qué sègué réfréjat ;
Et né mangés pas pus
dèsqu'uno quinzénado
Désénpèi qu'és quèx s'és passado;
Maisén touttémps
métdécoustat
La crousto dé
déjoust, surtout s'és rabinado.
,

,

L'aïgo
Affadis

,

, al répas , bal pas un bièl patac
qu'on manjo et jalo l'éstoumac.

puro
so

:

Parmi las biandos nutritibos
Cal distingua lo dél budèl ,
Lo dél capou , lo dé las
gribos ,
Lo'dél hioou , lo dé l'éstournèl.
La callo

,

L'istardo

lou faisan, lou piot,la tourtourèlo
Lacouloumbo, lou perdigal,
lou pabou , lou pintar, la banèlo
,

Nourrisson tabé

coumo

Lous

cal.

péissés dé grosso éncouluro
Qu'oou la car mollo balou rés ;
,

,

,

,

�87
Sé mé crésès , préférarés
Lou pixot péis qu'a la car
Lou

burré lubréfio

duro.

humècto ramoulis
digesliou facilito;
pixot lax péuètro , inciso ouut aboutis,
Labo, purifio , adoucis
,

,

Et la

Lou

Et fossosécrélious excito.

groussié , seriós qu'à counstipa
malaoutqué né tasto !
Prés ambé dé pa nous émpasto ,
Et bal mai lou manja sans pa.

Lou froumaxé és

Malhur al

s'on né manjogaïré,
és quicon dé bou ;
Maisqué né manjo trop , pècaïré ,

La nougo,

Pér lou corps

Mét dins sounbéntré
La

Ambe

dé pouïsou.

péroquéxo à nostré corps agrado ;
Cruso és toujourmal digérado ;

un

Nutraliso
boun cop

sa

cruditat

dé bi, tant lèou qué l'as man
jado
Biais s'uno poumo t'a téntat,
Dél moumén qué l'as abalado
Sègos désuito débragat.

Sé manj os mai d'un ioou, bido à
A toun répas , béou pixot

cadun tounbéiré
et soubén ;

Trémpo toun bi, s'è bos mé créiré,
réjèto tout alimén
Qué, coumo lou nap , la rouquéto ,
Lou sésé et surtout la mounjéto,

Et

Kamplis l'éstoumac qué dé bén.

�88
Ré n'és miliou
Pér élo

lou féxé

qué la sérriéiro
és

La pruno es

;

purgat,

L'éstoumac nétéjat,
Lou sang réfréscat :
Soun closqué guéris dé la

atabé bouno pér la

pèïro.

santat,

Car, quoiqué frejo éslaxatibo.

Dins

un

bi dous

l'aoubèrgo qu'a trémpat
Quaouquo fés és apéritibo.
Quand an dé nougos és manjat,
Lou rasin bal uno oupiato;
Tout soul bal pas uno
sabato,
Jamaï né fagués un béntrat.
La panso, suibant
Hypoucrato
Dés réns dissipo l'émbarras,
Es prou bouno pér lou raouraas
,

,

Mais s'as d'oubstructious à la
Al noun dé Dious , né

;

rato

,

manjéspas,

Ambé excès la

figo manjado

Rébéillo dins lou corps las mixantos humous
Mais coumo un émplastré
applicado
Es

pla bouno pér las

tumous.

La bièro infiltro la béntrésco
Et las humous

Es

crassos

nourris;

pla raromén qué réfresco

Couflo lou béntré

et

Lou binagré séco ,
amagrio
Et dono la mélancolio.

Lous rabés foou

,

l'amoulis.

pla digéra

,

�89

Randou l'estoumac fort, et proboqou

Mais batou las déns én ruino

l'uritio

;

,

Dins lou béntréfoou brounzina
uno bando matino :
Gardo-té dé né trop manja.

Dé béns

Jamaï té
La

métés pas à taoulo sans salièiro ;
qu'onmanjo és la saousso prémièiro,
Car lou mot saousso bén dé sal.

sal dé so

Né cal pas fosso, mais né cal.
Sé n'usos trop, lèou t'amagrios,
As dé

prurix , et d'insoumnios ,

Et cassos dé toun corps

l'humidé radical.

toujour à l'acoustumado ,
as biscut hier, biou déma ;
Uno habitudo déréngado
Fosso mais pot té coungria ,
Car Hypocrato dis fort pla
Qu'uno dièto pla réglado
Es lou cap pér pla sé pourta.
Mais pér régla bostro habitudo
Et
pas préné un mixan cami,
Biou

Coumo

Counsultas bostré médici;

Saouprés d'él ambé cértitudo
So qué séra bou qué fagués
Coumo, couro ounté et quanddé
,

fés.

dins la countrado ;
jouyous et sans souci,

Mais sé lous médicis manquou
Lou répaous , un esprit

Uno dièto moudérado ,
Bous téndroou lioc dé
La maoubo
An

,

la fréscou

à fosso
;

médici.

doumaïsèlos

rand la santat ;

8...

�90
Laxo

Dél

ségu , las pourtanèlos
béntré lou pus
counstipat.
,

La mento,

dins d'aïgo boulido,

Dés bèrmés té délibrara
A fa l'amour t'animara ;

,

Trissado an dé sal guérira
Dés chisénraxax la mourdido.

Àl més
Laïsso

d'agoust et. dé juillet
tranquillé lou caoulét.

Sé

pot-ti qué l'homé mourigué ,
qu'a la saoubio dins soun hort ?
Quand sono l'houro dé la mort,
Lous horts n'oou ré qué nons guérigué
hors dé la mort, la saoubio nous guéris
El

Dé

tout

j

Lous nèrbis féblés
récoumforto,
Las masqué tramblou ranfourtis
As axèssés fèrmo la
porto ;
Mais l'alando al boun

,

appétis.

Lou

Ré
pér lous èls n'és bou coumo la rudo ;
qu'a l'èl fousc sé n'uso, y béi tant qué jamaï

Lou fioc d'amour dins l'homé atudo

Dins la fénno l'aluco mai

Galién disque, pérlabilo,
Jamaï la céboabargut ré,
Mais qu'as flegmatiques fa bé ;

Asclépius dis qu'és utillo

Pér fa boun éstoumac pér couloura
Et pér faire créissé lou pèl.
,

la pèl

,

,

�91

sourds ébita lou supplissi,
qu'ouncal bégués pas dé bi ;

Se bos dés
Mai

Après dirma , gardo té dé dourmi,
Mais fagués pas trop d'éxercissi.
Sé bos saoupré d'oun té proubén
Lou tintamén dé

las aouréillos ?

dé trop dé mouvémèn ,
Dé cox dounax sul cap d'un loung boumissimén,
Et dé trop bida dé boutéillos.
Bén

d'uno loungo fan

,

,

loupébré, l'ai,
lafumado,
fioc lou soulél , lou trabal,

Lous bans, lou bi,Bénus,loubén,
La cébo , lou raéndil, lou porré,
La

moustardo lou
Etpér lou bén
,

,

lapoulsièirobutado

A nostrés èls

Mais mai que

fooufosso mal,

tout aco béillado sus

,

béillado.

S'as dins toun èl quaouquo

malou,

Méts-y dé chélidoino ou d'éssénso dé roso,
Ou dé rudo à pixoto doso ;
Et pér faïré éncaro miliou ,
Ambé lou couïdé fréto-lou.
Bai lou mati sus la coulino ;
La berduro dés prax tous éls récrèara_,
Et dins lafountaïno bésino
Manques jamaï dé louslaba.
,

Sé l'estoumac té dol, manjo uno bouno aïllado ;
Près à jun lou mati,
és un paou
Mais as bous estoumax agrado :
Pér faïré uno bouno salado ,

brutal,

l'al

Cal lou croustét frétât an
Dél

porré la grano

d'al.

brullado

�92
An la jusquiamo et l'encens
,
Té saoubara dél mal dé déns
,
S'ambé un émbut dé
temps érj temps
ï'n fas parbéni la fumado.

Quand

bol pas s'énraoumassa,
nougos trop manja ,
IS'imaï trop lèou
s'alaougèira ;
Cal ajousta quand fa fréx, uno bèsto
,
A so qu'on pourtabo
déjà,
on

Cal pas

dé

,

Et

surtout

dél fréx dé la tèsto

Ountl'aïgo déou jamaï

Pér

touca

,
,

Pla soigniousomén sé
garda.
guéri toun raoumas té cal pas manja gaïré
,

Té tèné caout,
pas trop dourmi,
A toun trabal té
dégourdi
Coumo as acoustumat dé faïré
,
Laissa lous rèmédis estaïré
Et béouré pas gaïré dé bi.

L'homé

és sanguin ou
coulériqué
Flégmatiqué ou mélaucouliqué.

L'homé sanguin aïmoBénus

,

Lous jox , las grassos et Bacchus.
Es risoulié dé sa naturo
;
En coulèro n'és
pas soubèn ,
Et boudo quépla
raromén.
Es coulourat dé sa

liguro
à la luxuro ;
toutso que bol apprén.
,

Es prou
pourtat

Etboupéréstudia

,

L'homé bilious
Es

,

ou

coulériqué

iinpétuous énérgiqué
,

,

,

3

�93

bol goubérna ,
lou brida ;
L'ambitiou lou deboro , et pér la countenta
TouL so qué pot sé faïré ou gaouso ;
Pér tout ount es
Es pas

aïsat dé

Estudio pas
Mais én

sap pas grand

,

rébénjo manjo pla ;

caouso,

Ajés pas poou qué jamaï rigué ;
Porto l'audasso su lou froun ,
Es rusât, ranibaillé, proudigué ,
Magré et jaouné coumo uncoudoun.
IN'atténdés pas qué l'homé flègmatiqué
A l'estudi jamaï s'applique ,

lou son pér aïma lou trabal.
hébétat, gras coumo un moungé ,

Car aïmo trop
Es

Fougisl'intrigo et lou rambal ;
bouffit, et tant carnabal
Qu'éndourmitcrésipas qué

Es

L'homé

soungé.

mélancouliqué és soumbré, bazanat;
L'atrabilo, lou martyriso,
En él mèmés és éndintrat,
Dé tout lou

moundé sé méfiso

,

gaïré , mais coûtât.
émbéjous, tristé , cupidé ;

Parlo pas
Es

Fougis p^as lou

trabal,

éstudioambé passiou;

sournois, réfléxit, timidé,
Et sap troumpa dins l'oucasiou.
Es

Mais quano

qué siègué l'alluro

Qué t'agé imprimat la naturo ,
Courréjo toun tampéramén :
Egayo-té , sé sos mélancouliqué ,
Sé sos sanguin, taxo d'abé dé sén ;

�94
Sé
A

tas

pér malhur

flégmatiqué

sos

huraous donno dé mouvéraén
Moudèro , sé

,
:

soscoulériqué,

Toun sang

qué trop dé bilo a randut trop ardéti.
aquélo obro dé saxésso
La réligiou
t'ajudara ;
Dins

,

Laïsso Satan

et

sas
poumpos esta ,
Donno à Di'ous touto ta
téndrésso
Dïous tas passïous atudara.
Dés bissis toun amo affranxido
Randra lou calmé à toun
corps agitat :
Séras hérous dins l'aoutro
bido ;
Dins aquésto aouras la santal.

:

Habitans dé Béziès, pér bostro bouno
annado
ïiostrés amix

,

bostrés paréns,

Bous énsourdou dé

coumpliméns

Qué s'én boou souben

én fumado.

La santat és lou bé
qué débès désira ;
A bostrés désirs
yeou résponi ,
Car foou mai
qué dé bous souata
Uno bouno santat, bous donni

Lous

mouyéns dé la counsèrba.

A forso dé
rimailléja ,
D'èstré mountado et rémountado
Ma rimaillièiro és

,

démargado.

Très mésés pourroou
sé passa

Abant qué ségué réparado.

Préni

counjèt pér aquélo passado ;
jour d'abril tournaraï coumensa.
atténden pourtant, aourés
par ci, par la
Quaouquo pièsso qu'aï résérbado,
Et qu'abant dé sé
démarga

Lou prémié

En

.

Ma maxino m'abio dictado.

,

,

�95

BÉ1T1ÈMO

SATIRO

LOUS HOMES ET LAS

FËNNOS,

Oü

Lou

témps passat.
Omiiis malitia brevis

Super malitiam mulieris.
Eccles. cap.

24,

rers.

36.

Cap dé malisso approcho pas,
Dé la malisso délafénno.

Pertoutlas fénnos sou
Maliciousos mascos,
,

Maï

lurrados,
rusados

qué dé bièls gratlo-papiès ;

Mais lèbou l'ambré dins Béziès.
Dél

témps qué lous dé Saint-Nazari

Abioou Cabanèl pér curat;

Qué l'aïnat dés Daïdès insoulént grand bicari,
Tyrannisabo al cop l'Abesqué et l'abescat ;
Qu'en épicurien Jalabert exploitabo
,

Las doussous dél canounicat

Qué

moussu

;

Manténou, d'un saint zèlo ani¬
mat,

Nostrés anciens édifiabo

Qué

moussu

Galo

Lous pus

,

;

ardént dé caritat,

frégés électrisabo

;

�96

Que 3 dé

la religiouqué soun païré

oubserbabo ,

Cap dé bourmous noun se truffabo
Dins un mixan francès dé patois chamarrat;
Qu'à soun curat Gros-Jean noun rémoustrabo,
Et qué dégus noun blasphémabo
En diguén qu'à sa fi. l'Ebangilo toucabo,
Qué lou moundé se transfourmabo,
Et que

dé Jésus-Christ lou tëntps èro passat;
Qu'à

Moussu dé

sa

Georgéto maridat,

Boussounèlo, oufficié distinguât,

Prousatou,

pouèto

Las founctious

Què moussu dé
Lou

,

exersabo

dé subdéléguat ;

Lablanquo, hom è intègre et tucat,

sénéchal

réprésentabo

;

Qué Bouillet, pér lou counsulat,
An lou biel Gottis

plaïdéjabo ;

Qué lou présidial lous criminèls juxabo
Sans indulgénso et sans piétat;
Qué l'accusat d'abord entré las mas toumbabo
Dé Barthélémi

qu'infourmabo

Dé Couderc-Fénnoto assistât;

Qu'unpastré , toutaoumén, cado jour
dansabo
Joustlou bourrèou qué
Sus la citadèlo
Dé

dé mércat,

l'éstranglabo,

péniténs accoumpagnat.

Qué Massai, sus l'immansitat
Dél toupét al ferré passat,
Dé las damos qué pénxénabo ,
Las éclusos réprésèutabo
An lou batèou qué dabalabo
Per l'aïgo escumouso butât ;

�97

Que, capel joust lou bras, et lou pèl plapoudrat,
D'un habit dé bélours ou dé sédo parat,
Lou juînhomé sé

préséutabo ,
és bèi désoundrat,

Sanslabarbo dé bouc dount

Dins dé salouns ount s'assémblabo

La flou dé la souciétat,

Ount, dél boun

toun , dé l'amabilitat
La traditiou sé counserbabo ,

Ountj moudèlo d'urbanitat
Madamo dé B
Pér

soun

ésprit, pér

QueT
En

,

régnabo
sa

béoutat.

s'immourtalisabo

éngulian dins sounfafat

Quinzé ou bint lièouros d'éstoufat;
Qué Gèrbais ,pus gourmand , mais pas tant afFamat,

Alquiouldé labécasso, extasiat, plantabo
salibo asagabo
la préso dé tabat

Sas déns
qué dé plasé la
Et prénio , tout ounxous

,

,

Qu'émbaoumat dé férun nifïlabo

et

rénifflabo.

Qué l'abbat Rouzié caladabo
Toutos las
Pér abéiré

bignos qué plantabo ,
pulèou fouxat ;
Qué Daoumié lou pus bel, pouèto rouinat,
A l'éspital las musos courtisabo ;
,

Qu'à rima Castan atissat,
Mais quaouquo fés mal
inspirat
La sainto Bièrgés célébrabo ,
La Jérusalem
esquinsabo
Et YHctelet satyrisabo
Dins un pouèmé prou salat;

Qué Racala sé dégaougnabo;
9

,

�98

Qué lou Babaïré

niourréjabo ;

roarméjan tranpalèjabo ;
Qué Bouillaco en bilo roudabo
Que

escridassat ;
Qu'as saoussis Tounèrro cantabo

Pér lous effans

Qu'an fin

Ambé tarquéto dé muscat;
l'abbat Marti din sous bersés tratabo
Un

canoungé d'esturlucat :

Douxé marxaudos dé la plasso
Lo dé Barthés
Catarinasso ,

,

Salbagnago , Amièlo , Toungasso ,
Martrou
Labruno et caetera ,
Dèous lou jardin dé Coumbograsso
Un dimenjé anèrou gousta.
,

Courno èroutoutos

,

dérratados,

qué sas léngos pla pénjados
Démandabou qu'à débana ;
Pér libromen cancanéja,
D'horaés qué las aourioou gèinados
Emboulémadios, embestiados,
S'èrou pas faxos escourta.
Pourtabou dins dé panièirétos
Quaouquos bouteillos de muscat
Dé pastissous , dé tartélétos ,
Un floc dé cambajou glassat,

Et

Un fricot dé cagaraoulétos,
Uno brouxado d'alaousétos,

Un painolèt, un
Dé

merlussat,

millassous, dé

girobélétos,

d'aoureillétos,

Dé castagnétos,
Dé tourrous et dé

pignounat.

Culissou d'abord
La laxugo èro pla

poumado,

lasalado.

,

�99
Lou laxugar drex courao un
Et l'éndébio à rabi frisado.

fus

Quand n'oou ramplit uno counquado
Et que l'oou , coumocal, labado,
Triado

,

espépissado et pla fermé éspoulsado ,
Dé sal pla trisso assasounado ,
Dé pébré tout escas poudrado ,
Dé binagré un paouc arrousado
Et d'oli larjomén ounxado ,
Y métou la sébo dessus
Dé fosso anxoyos

barréjado

,

réménado
Ambé dos douxénos d'ioous dus.
Et la tènou dé

S'assètou toutos sus

l'hérbéto

Déjoust un aouré pla fedlat ;
Manjou, bébou , fooula paléto ;
En

cor cantou

la cansounéto
houiélo

:

Sans xis et sans

Aourias pu lèou gardai
Cent moulous prep d'un

Sus

blat
Qu'unofillélo
Dount lou cor a parlat ;
Et quand oou prou tampounéjat,
soun home
pécaïré , à l'oustal counsinnat,
Caduno à soun aïsé caquéto.
,

L'un ésun

roundïno-pa-caou

Qué bramo louto la

journado

,

qu'a dé sé cala grand gaou
Quand sa fénno , trop énsourdado
Bén à soun tour à parla naou;
Mais

L'aoutré fa

Pénso

soun

dious dé

sa

panso

qu'à béouré , qu'à manja
9..

,

,

,

�t

100
Et
Dé
Et que

fénno que

sans sa

pla

naou

l'y fa
toumbala pitanso

dél countadou lou laïsso pas

A forso dé faire bounbanso

sarra,
,

N'aourio pas un

boussi dé pa ;
Aquesté n'aïmo que la casso ,
Et tant s'enxaouto qu'à l'oustal
Tout ané pla , tout ané mal,
Pourbu qu'al'usté la bécasso ,
Lou lapin ou lou perdigal ;
L'un sé plaï qu'an dé manjadouïros
Qué lou rousigou coumo cal ;
Un aoutré és

biél carnabal

un

Qu'a toujour las endourrnidouiros
Un aoutré és jalous sans rasou ,

;

Pot pas garda cap dé garsou ,
Et qué qué bégé , qué qu'entcndé j
Crido et inénasso dél bastou ;
Un aoutré és faous coumo un jitou ;

L'aoutré mentur coumo uno lendé
Toutès sou jougaïrés , goulux ,
Marrix coulas, falsès catassés ,

Xarnégous

Mourrux
Et

coumo

,

,

ilaméns, bèligassés

;

,

sournoisés gourinassés
,

dé bardox

lestux.

Noun foou pla béouré dis Labruno ;
Qu'és débéngut lou témps ountnousfasicrou l'a¬
.

mour?

Aro nous cal bisca tout lou mané dél jour;
Mèmés soubén la nèit. Boules qu'à nostré tour
In

faguéu abala quaoucuno ? —
pla pensat dis Labruno
Jouguén ly quaouqué brabé tour ;
Faguén béiré al nostré caduno
Acos

,

,

�101
Las estèlos
Per

ma

fé

,

plén mièxour.

en

dis lo dé Soulagno

,

yéou que récularaï ;
Lou niéou toujour nié tarragagno ,
ii'y podi fa quaouquo magagno ,
Dé saoubio an dé porc manjaraï. —

Es pas

Et lou

Qué nié

mcou

,

dis lo dé liilièiro

,

récounésquèt dïbéndrés la berquièiro,
Ambé quané xuc m'y faraï ! —
Acos dounc caouso

coumbéngudo

,

barbudo

Dis la fénno un paouquét
Dé mèstré Guillaoumés Toungas ;
Mais , per qué noun
pas ^

dédiguèn

cinq escux noous caduno
las mas dé lo dé Labruno:

Métén
Dins

Et lo

qu'à nostré juxamén

al séou la millouno caroto,
Gagnara tout aquél argén ;
Tu qu'as tant boüno tuco et tant d'abisamén ,
Aoura tirai

Dis

Ménjan, qué né disés , coucoto ? —
Jean sucro lo qué s'en dédis
coucoto ! Labruno aura dénia ma méso. —
Aoura las nostros atabé,
Dis Salbagnago , sabés bé
Qué sèn pas gaouxos à la préso ,
Qué gardan dins nostré magot
Pér lou bésoun

uno ressourso

,

qu'abèn mai dins lou péliot
Qué nostrés homés dins sa bourso.
Puisqu' acos un poun arrestat,
Béguén toutos à la santat
Dél locou qué , dins la ratièiro
Séra la testo la prémièiro ,
Lou pus finomén enguillat.
S'és lou méou foou diré uno mésso

Et

,

9...

�102
ANostro-Damo dé
Mais és

En cantan,

Liésso;

pla fi lou malcarat ?

én dansan

,

à la bilo tournèrou !

So que s'èro dix ,
séguèt fax :
Lous trénto francs loiitos métèrou

,

Toutos ambé ardou trabaillèrou
A gagna

lous

escux

Et dins

qué Labruno a rambax
péliot récatax.

soun

Dé las farsos

qu'imaginèrou
qu'à soushomés jouguèrou
quaouqué jour lou pays ;

Et dé toutés lous tours

Ainusaraï

Countaraï soulonién aïssis,
Pér

justifia l'axiomé
soun léngaxé councis

Qué dins
,

L'Ecclésiasto

,

fournis,
Lou tour qué jouguèt à sounhomé
Coucoto qué gagnèt lou pris.
Dén

pèï quatré

gazo

Coucoto, à Barlhés maridado,

Ero grosso dé soun
ségoun
pous dé l'encan, à coustat dé Bourboun,

Prèp dél

En

ans

mé

,

én moussélino, én dantèlo, én linoun

Sa
Et

boutigo èro pla mountado

j

presqué tant axalandado
Qué lo dè Bénézéch qu'a bèi tant dé rénoun.
Déjoust soun tiro-cur plissât sans tuyotaxé ,
Coucoto èro à crouqua. Bèlo coumo un
anèl,
Ré n'èro ardent coumo soun èl,
Ni magnac coumo soun
coursaxé,
,

Ni blanc

.

ni fi

coumo sa

Binto-cinq ans èro
Ero dousso

coumo un

IJt l'on bésio

pèl.

soun axé ;

sus soun

agnèl,
bisaxe

,

�103

L'esprit qu'abio dins souncérbèl.
Tout en élo plasio , xarmabo ;
Calio la bada quand xarrabo
Ambé sa léngo dé pétas ;
Toujour risio jamaï boudabo ;
Pér dé ruso in inanquabo pas ,
doussétomén ménabo pér lou nas
Soun homé qué l'idoulatrabo.
,

,

Et tout

Dé

quatré mésés èro préns ,
dé mal dé réns ,
Boumissio pas uno boucado ;
Coumo un rampan èro flourado,
Mais n'abio pas

Dourmissïo tout d'uno butado

Sept ou béit hourostout aouméns,
Ero alerto éscarrabillado
El fasio pla dansa las déns.
,

,

Tout d'un cop dèbén dégoustado,
Sous pès podou pas la pourta ,

pertirado ,
Caïnéjo , fa qué craxa ,
lou bomila prén à lasoulo péusado
Qué déous miéxour cal s'ataoula.
Ambé Barthés s'assèto pér dinna ,
Mais sas déns podou pas trissa ,
As réns sé sentis

Et

Séntis dé mal uno carrado ;
Et dé mauja soullicitado ,
Prén dè boulii uno maïssado

Qu'à la cato a bité jitado
Faouto dé pourré l'abala.
A

sèpthouros, mémo musico

Séntis , al moumén dé manja
Soun estoumaesé soulléba ;

,

;

�104

Désplègo
Elo

sa

se'rbiéto

Barthés

a

et

la torno pléga
supplia

bel la

;

,

sans l'escoutabrico
Ba sé métré al lèit sans

quitto la taoulo , et

soupa.

Mèmè trabal Ion léndéma

;

Cap dé plat pot pas la tènta
A passat touto la
journado
Dins d'éngoïssos que foou
trambla,
,

Et la paouro , sans ré tasta ,
Pér lou segoun cop s'éscouxado.
Es-ti bésoun

què t'apprengué

,

Lectou

,

Qué s'és jamaï miliou pourtado ,
Qu'és pér engusa Barthésou
Qué fa tant pla la dégoustado ,
Et qué , tant lèou
qu'aquesté a birat lou talou,
La galabardo ambé
quicon dé bou
Bèspré et mati s'és récatado.
Mais Barthés n'a dins l'amo ; etfa
pas qué plourà;
El
qu'y batout d'un floc soupsouno pas la ruso,
Et cesso pas dé sé
désespéra
Péndén què Coucoto s'amuso.
Es grosso
dis éntr'él, et sé pot pas manja
Cal sap so
qzi'aco débëndra !
A dèx houros dél
bèspré al lèit ba la trouba
,

,

,

Et

,

l'y dis

:
BARTHES.

Coucoto

,

mamigo,

Dé toun mal ai lou

T'aïmi

cor

nabrat.

dégus jamaï n'a pas aïmat
dé l'abstinénso à la li sé fatigo ;

coumo

Lou corps

Dé dons

jours n'as pas ré manjat....i
COUCOTO.

Podi pas

,

qué bos qué té digo.
V

�105
BARTHÉS.

sé manjos pas, mouriras;
mamigoto ,
Que débéndraï sans ma Coucoto
Pla ségu , té surbiourio pas.
Mais

,

Et sé mourissés

,

!

COUCOTO.

tant qué , dé ma souffrenso
qué rédoublo la bioulénso ,
Es, m'amour, la péno qué n'as.

T'aïmi
So

BARTHÉS.

és rabido,

Près dé tus moun amo
COUCOTO.

Qué sabés

pla trouba lou cami dé moun cor !
BARTHÉS.

Ah ! ré
Séntissi

qu'én pénsan à ta mor
s'énfougi ma bido !

,

COUCOTO.

Plourës pas,

Barthésou.
BARTHÉS.

guérido !

Bos èstré lèou
T'ai fax faïré
Ambé
La mitât d'uno
Tout

aco

un

brabé bouilloun

entièiro ,
dé ginoulièiro ,

garro tout

uno

poulo

,

un os

démésit dins l'bèrbo
Lou boou

printanièiro ;

famounta pér Susoun.

Fasl'aougnasso L.prénlou; té rémétra,Coucoto..
COUCOTO.

Lou boli pas.

�106
barthés.

Pren lou

S'és pas

pér tus

,

migoto,
pér yéou.
,

CODCOTO.

Moun

Dious, qué sos tissous !
qué disés m'és pla dous;
bos pas qué lou bomimé préugué

Tout
Mais sé

so

,

Parlés pas dé bouilloun.

BARÏHÈS.

Ah !

qué soi malhérous !
COBCOTO.

On lou
Tant és brabé !

manjario dé poutous

,

EARTIlÈS.
A

Foulquié m'én boou diré qué béngué.

Lou troubaraï co dé Bourbouu
Oun jogo , ségu, d'aquesto houro

Ambé Brés

et Castan , Cadorét ou Théroun
Al berlan , s'éspas à la bourro.
,

,
,

COUCOTO.

Baï, laïsso-lou, créi-mé bouléga lou
,

cartoun.

BARTHÉS.

Sébos

pasdéFoulquié, prénBouillét,Carabasso,
Lou Croquét, Ustacho Massou
Jaïlé, lousXabernax, proumpt-sécours,Baladou,
Fraïssé, Janti Bernat, Bourguét ou Bailharou.
,

,

CODCOÏO.

Laïsso-lous toutés ounté
Pla sot

sou

,

qu'y liso sa carcasso !
Sou qué dé xarlatans
qu'alogo dé guéri,

�107
Foou milo tours
Pér

dé passo-passo
al fi.

tira la bourso

nous

rés et lou bièl répapio.
fénoul, l'aoutré bous éstrou»

bou joubé sap pas
L'un bous mando al

pio ;

gés dé médéci.

Boli pas

EARTHES.

Guillaoumou ?

Sé bésio

COOCOTO.

Gardo t'én pla. Moun païré
Parlabo pas, sans né frémi,
Des

quiproquos

d'apouthicaïré.

BARTHÈS.

Cal

pourlan

fa quicon

,

m'amour.

COUCOTO.

Dins

Rénounsos-y ,
corps ré pot pas descendre ;
pas pus qu'à mouri.

moun

Mé rèsto

Baï-t'én diré déma mati
A

moussu

Bigués

moun

,

cousi,

sé lou trobos pas , à Lognos, Sastré ou Gui,
Qu'én coufessioubéngué m'énténdré.
Es pla du cépendan tant joubé dé parti !
Ou

,

BARTHÉS.

Quand
Ma

en quatre

déourio mè féndré ,

Coucoto, mouriraspas,
COUCOTO.

Dins

quaouqués jours m'éntarraras ;

Coumo
Dé

Mais

ma

maire

l'aï ficado.

prémiè la paouro sé tiret,
alségoun, pécaïré, quépourtèt,

soun

�108
Tout d'un cop

sëgnèt dëgoustado
manjèt,

Ni noun beguèt, ni noun
Paouc à paouc se

Bénguèt

démésiguèt,
èspalaficado
émbéjo mouriguèt.

touto

Et d'uno

,

EAETHÉS,

D'uno

émbéjo ! ai,

moun

Diou, bastè n'ajèssos
uno

Nè mouririos pas

Quand carguèsso

an

,

!

pla ségu.

las déns ana préné la luno
préné pér tu.

,

Yèou l'anario

CODCOTO.

N'aouraï pas

méns lou sort qu'ajet

ma

maïré.

BARTHÉ5.

Digo mé so qué bos , digos so qué cal faïré
Parlo

,

tout

;

dé suito oufaraï.

CODCOTO.

Sérasbéousé
Car

coumo

moun

païré

,

juri dabant Dious qué jamaï t'ou dirai.
BÁETHÉS.

Cal qu'ajés dé

rasouspla fortos

Què qué siègou , m'amour, digo mé la bértat.
Jamaï pér t'oublija , jamaï n'ai réculat ;
Sé dé tu mêmes n'as piétat,
Ajo né dé l'éffan qué portos
,

Et dé tounhomé

ènploursà touspèsprousternat.
CODCOTO.

Carrio

,

pér t'aïma pas, abéiré

un cor

Mais

EAETHES.

Pèr té

prouba claromén

de ferré

�109

Qué raoun amour és pla sincère ,
S'as un galant, noummo lou
soulomén,
Et sui cop m'en boou té lou
quèrré
Coumo faguèt moussu

,

CODCOTO.

Pér cal mé
Dé trahi

moun

prénés

,

digo-mé ;

dèbèr mé crésés-ti
capablo

?

lARTHES.

Ai !

moun

Dious

qu'aï dix ! calmo-té.

,

COBCOTO.

Et l'éstat ounté

soi, loucomptospasperré !
Ajoustos al mal qué m'accablo,
Lou soupçoun d'un
manquo dé fé !
,

BARTHÉS.

Ah ! qué Dious mé gardé d'où créiré !
Sos brabo fénno ou sabi
pla.
So qu'aï dix és pér té fa béiré
3

So qué fario
pér té saouba.
Digo mé so qué n'és parlo, la caouso
,

presso.

COCCOTO.

Baï t'én faïré

couxa

Suzoun,

Carboudriopasqué m'énténdèsso,
BARTHÉS.
Bén dé

mouuta.
CODCOTO.

Té dirai doun

Qu'aïfantasié... Lou sang mé mouto alfrou»...
Mé sémblo qué m'éstabanissi....
BARTHÈS.
Mai

qué tu, Coucoto , souffrissi.
10

�110
A

toun

amic, al noun dél Cièl,

Oubris toun cor.
fougoto.

Moun

Dious, fmissès moun

supplissi

earthés.

Parlo dounc.
coucoto.

Mouriraï,
Sé

manji

moun

amie, ousentissi,

pas....
barthes.

Dé

que?
coucoto.

Qué moun sort es cruèl !
barthés.
An fin

,

qué Los manja ?
coocoto.

Moun amie

,

né frémissi !

earthés.

Parlo.
coocoto.

So

qué manjèt
earthés.

Cal?
coocoto.

Moussu

Paparél.

barthés.

l'asé té quille !
qnicon dé bou.
gardo qué ta ma sus tas gaoutos sé frillé
ft'apitrassén pas lou toustou
Un éstroun ! Qué
Passé s'èro

Prén

,

�111
Mais d'un éstroun

M'en boou

péi qu'as énbéjo,

,faï n'unet manjo lou :

necessari qu'ou béjo.

Es pas

codcoto.

Manja

moun propre

éstroun! Alou.

barthés.
Et que
Cèrlo

,

té f'aquo tu dount béngué ?
, mé sérablo qué lou

éstroun pér éstroun

téou....

coucoto,

Maiscal,pérmé guéri,qué l'éstroun rné rébéngué,
Et n'ai pasfantasié délméou.
barthés.

Sénèco

a

dix pourtant, permet qué tou rédïgué,
Qué pér tant qu'un éstroun pudigué ,
Cadun aïmo l'ooudou dél séou (*').
codcoto.

ount'és. Counêstras l'ésténdudo
Dél mal qu'énduri, quand saouras

Laïsso Sénèco

Coussi
Escouto

moun

l'énbéjo m'és béngudo.

récit, et m'interroumpés pas.

AnSusoun

qué m'accoumpagnabo,

déscéndio l'aoutré jour ;
Un éffan dé quinzé ans, poulit coumo l'amour,
Dé Saint-Louis

A quaouqués passés sé bragabo
Après abéiré fax soun tour.
Guèiti soun éstroun qué fumabo ;

Ero rédoun , mais éstirat,
En anels sé débéloupabo ,

(!) Stercus

suum

cuiuHe bene olet.

10..

�115
Aourias dix que
Et tout

so

l'abioou daourat ;

que' l'énbirounabo

N'èro que

fouiro à

soun coustat.

Mouséls lou sambébioou,moun gousié lou bélabo
Dé plasé ma bouco bababo ;
L'ëmbéjo, an sas furous, déjà mé poussédaho ;
L'éffan qué, jusqu'aqui s'èro pas boulégat,
Dins mas antraillos s'agitabo ;
Dés cox dé pès qué mé dounabo
Abio lou béntré amalugat ;
Moun sang , qué boulissio , dins mas bénos fusabo
Bèrs

moun

bisaxé aflambaïrat

;

Moun corps éstrémentit sus mas cambos plégabo;
Abio lou pèl tout hérissât ;
Anfin l'estroun tant mé xarmabo ,

Qué sé n'ajèssi pas créntat
La

léngo dé Pastré l'aïnat

Qué pér aqui roundaléjabo

,

L'aourio tout dé suito abalat.

démpèi. Trato mé dé mérdouso ,
salopo , n'aouras pas tpr ;
pourtant attentiou qué soi pla malhèrouso :

Manji

pas pus
Dé

Faï

Mé cal

Mais

un

un

éstroun

éstroun dé

ou

la

mor

,

Tourbéntouso.

EARTHÉ5.

Al lènsi

mè faras boumi.
Mais puisqué és un éstroun qué cal pér té guéri
M'en boou diré à Susoun, sé n'és pas éndourmido
Qu'abant dé métré lou toupi,
N'ané querré un dèma mati.
,

COTJCOTO.

Laïsso lo dé répaous, sa léngo és trop marrido
Soi pla séguro qu'ou dirio,
Et sé quaouqu'un, hormis tus, ou sabîo ,

!

�í 13
Sourtirio pas pus

dé mabido.
Barthés.

Baïs y tu,

barthés.

Mé

plaï pas.

coucoto.

Bos doun

moun

,

qmic qué mourigué
,

barthés.

Faras, mardi,

coumo

boudras

,

Mais

n'éspèrés pas qué sourtigué
Qué tripos et budèls boumigué
Pércarréja déjoust moun nas

,

codcoto.

Ouut és

aquél

Dount tout

aro

amour

sincère

fasios floun floun ?

Tu

qu'un galant m'anarios quèrré ,
m'ana quèrré un éstroun !
Ingrat, jamaï m'as pas aïmado ,
M'as jamaï coumplagut én ré ,
Et languisses , ou bési bé,
Qué ta fénno siègué éntarrado.

Bos pas

barthés.

Al

uoun

dé Dious

,

Coucoto plourés pas !
cor
mamiguéto ;

Mé féndés lou

,

Dins toun lèit tèn té

Lou boou

pla caoudéto
quèrré d'aquésté pas.

,

coucoto.

Mais

préngardo éu cami qué dégusnounté béjc
Tenguén sécrèto moun énbéjo.
Méfiso té dé Palhousié

Dé

Dé Cancé

,

,

Crassousét, dè Pellissié

,

dé Lutrand , dél Roupil, dé Tudié,
10...

�114
Dé Bidal-Poutré

dé Galtié
Coudèrc-Fennoto.

Et surtout dé

Mai

d'un,

,

,

sus so qué dis , sus so qué
Finomén t'éscaoucélario ;

fa Coucoto,

Quaouqu'un d'élés té séguirio

Té tirarioou quaouquo carroto
Et touto labilo ou saouprio.

,
,

( Barthés dabalo à la cousino,
Prén la palo arabe un plat,d'un raantou

Farcis

sé coubris,

pla dé coutoul'uno et l'aoutro narrino,
Et déous Saint-Louis s'acamino.

La luno hérousomèn lusis,
Lous éstrouns manquou pas : s'én torno

An lou

plat ramplit dé

pus

à

soun
louxis

fmo. )

BARTHÉS.
Tè , Coucote agaro l'aquis.
Al diablés , quano médécino!
,

coocoxo.

Moun Dious

,

qu'as pla caousit! N'oublidaraï jamaï..-.

BARTHÉS.
Bité délibro mé

Abalo lo

,

d'aquélo pudicino ;
m'amigo et né parlés pas mai.
COUCOTO.

Québési, Dious del ciel !....
BARTHÉS.
Dé

qué bésés, Coucoto ?

COUCOTO.

Guèito fou sul ridèou—,

qu'éslaid et grimacié !

�115
barthés.

Cal bésés,

digos

ou

?
coucoto.

Judas Iscarioto.
barthes.

Jndas ! Aquél
Béndèt

soun

brigand

que

,

pér quaouqué diniè ,

Dious !
coocoto.

Tout

just.

earthés.
Prén

d'aïgo al bénitié.

coucoto.

L'énténdés que mé dis : ou manjés pas ,fennolo ;
Toun homê à tê trahi sério tout lou premic.
bàrthés.
Ré

n'énténdi, dégus noun bési....
coucoto.

Agar l'aqui partit.

barthís.
Un

N'és pas

tant

horré sourcié

dé créiré.
coucoto.

Si, so qué m'a dix ou crési.
qué sos un parluffié ^
qué déma mati countarios sus la plasso
Sabi

Et

bartités.

Manjo lou, baï, dirai'pas rés.
coucoto.

Sos mai

léngut qu'uno bagasso ;

�116

Parlarios pla ségu

Bal

mai mouri

né manjaraï pas gés :
qu'un cop , que mouri milo fé
,

BARTHÉS.

Té

prouméti, mamigo.j
COUCOTO.

Al dét sério mouslrado.
EARTHÉS.

Té

juri qué jamaï dégus
COUCOTO.

M'y soi mai d'un

cop

atrapado.

EARTHÉS,
Préni Dïous à témoin
COUCOTO.

Nou, m'y prendrai
A mouri soi

pas pus:

déterminado.
BARTHÉS.

Qué cal faïré pér té prouba
Qué ma bouco jamaï dira
Qu'un lloc d'éstroun t'ajé tentado i
COUCOTO.

Un bouci lou prémié tu
N'ai pas d'aoutré

mêmes né tasta ;
mouyén dé té faire cala.
BARTHÉS.

Lou diables milo fés puléou

m'émpourtara !

COUCOTO.

Barthés, prén nè qu'uno lécado ;
Manjaraï so qué réstara ;
Et l'émbéjo mé
passara
,

�117
Et mé béiras rébiscoulado.
BARTHÉS.
Té

dounario

raoun sang

,

mais

GOUC0TO.

Fagués pas Bourboun,
BARTHÉS.
Aï lou

gousié clabat.
COUCOTO

Ma

bido t'impourtuno,

Oii bési.
BARTHES.

Plourés pas.
COUCOTO.

yéou préndrio la luno

Pér
Et bol pas joust la dén

,

métré un boussi d'éstroun

BARTHÉS.
Baïlo lou

cueille, baïlo.... Agar t'aqui counténto
L'aï Diou mé danné , pas maxat.
,

Manjo bité sos aoutré : ajo mardi, piétat
Dé toun hoiné tout
Et dél boini

émniérdat

quélou rébénto.

COUCOTO.

Quand jusqu'à déma parlario,
ma bouco exprimarîo

Jamaï

Coumo té soi

récounéissénto....

BARTHÉS.

Despaxo té
COUCOTO.

Qu'as fax?

Ah! lou cor m'oudisio!

�118
BARTHÉS.

Moun Dious

,

plouros éricaro !
COUCOTO.

A mens on
plourario;
Soqn'as laissât, m'amour, és passo que nui ténto

Et

sans

Maï que
Car

as

nianjat

proufit

ou

manjario

:

jamaï l'énbéjo raé tourménto
tout just lou bouci que boulio.
,

Què pensas d'aquélo abanturo ?
Coucoto a-ti lou fil, digas?
Gens dèlicax cridés
pas à l'ourduro !
Lous que lou mèns balès ses lous
qué mai cridas.
Counio lous pharisiens dount
parlo l'escrituro,
Bostré déforo énjoulibas ;
En dédins ses qué
pourrituro
Et mai qué la mèrdo enfecLas.
Dél bissi, se
poudès, ébitas la souilluro
,

,

Pér él gardas bostro cénsuro
Etténès né bostro amopuro ,
Pulèou qué dé frounzi lou nas
Perdé mos qué pudissoupas.

,

�119

TRÈS FRÂIRÉS ARABOS, UN
ET EN

JUXÉ

CAÎIÉL1É.

Conté.
Les

anciens

Arabes comme

représentaient la nation des
fort attachée h la philoso-

Ïhie,temps
et comme
étant disdetinguée
dans tous
par las'subtilité
son esprit.
es

Dict.

La siénso

Encycl.

au

mot

Arabes.

l'esprit et lou discèrnamén
fés nous coumproumétou
Mais nous tirou lou pus soubén
.

Mai d'uno

liés mixans

,

passés ount nous métou.

Pér fini soun

éducatiou

Très fraïrés un cop

bouïaxabou ;

L'Arabio èro sa natiou

,

L'islamisme sa réligiou,
Et dèous l'Indoustan s'abansabou.

dé counditiou ,
j^bioou déjà fosso instructiou ,
ais encaro mai né cércabou.
barlétaillo noun ménabou ,
''us sas cambos sé cari'éjabou,
Soun sac sus l'esquino pourtabou ,

Rixés et gens

Ambé curiousitat

guèitabou

�120
So qu'éro
Lou ciél,

digné d'attentiou
la

caousos

N'èrou

counténs

Quaouqué

,

terro

Toutos

intèrroujabou,
éspépissabou,

suxèt

que

quand troubabou

d'oubsèrbatiou,

Et lou íi dél fi né tirabou,

Un jour qu'éntr'élés
rasounabou
Dé quicon
qu'abioou remarquât,
Un camélié tout

esfarat,

Qu'arribo à pas accelerat,

L'j demando

s'oou rancountrat
Un camèl
que s'és égarat
Sus larouto ounté

eaminabou.—

Jogui qu'és borgné y dis l'aïnat.
yéou, dis lou cadèt, jougario
qu'és troussât.
D'uno dén dé daban soi
ségu qu'és pribat,
Dis l'aoutré,
etqué démèl, d'oli, mémésdéblat,
Très fés
,

Pér

mai qu'oun cal és
cargat. —
Paouro bèstio ! l'abès dounc bisto

L'j dis lou camélié de plasé transpourtat
!
Digas mé bité ount a gagnat ;

Qué,

sans

perdré

,

un

moumén, la séguigué à
la pistó. —
Sé toun camèl sés
égarat,
L'y réspon l'aïnat dés très fraïrés
Dabantnaoutrés n'és pas passat;
Et pér l'amo dé
nostrés païrés
Juran , pér té
prouba qué disènla bèrtat,
Qué l'abèn ni bist ; ni troubat.
,

Lou

Quélous
Lous

très

trato

camélié, qué s'imagino

bouyaxurs oou raoubat soun camèl,
dé boulurs ; bité
y biro l'ésquino
,

�121
Car

bol pas contro très soul hazarda sa pél ;
Ba lous attendre à la couxado

Ountéporto, à soun arribado ,
Sa plento al juxé criminèl.
Lou juxé, sans rétard, dé soun débèr s'acquitto;
Ourdono à quaouqués éstaffiés,,
Qué marxou toujour à sa suito
Qué tant léou qué lous estranjès
Dins la bïlo aouroou més lous pès,
,

,

Dabant él lous ménou désuito.

D'après lous ordres qu'a dounax
Lous très Arabos

sou

,

ménax

l'audienso,

A

Et sans sursis interroujax.
Proutèstou dé soun inousénso

,

Inboquou Mahomet Abraham, Ismaèl

;

,

Jurou toutés

ambé assurénso,
jamaï bist lou camèl.
,

Qu'oou pas
Mentisses à bostro counsiénso

L'y dis lou juxé criminel

—

,

;

Bostré crime es tant cla qué lou lugar al cièl.
Sé l'abouas sans rétisénso ,
Sérés tratax ambé iudulgénso;

Sé
Aco

sera

nou,

pas

tramblas pér bostro pèl,

loung

,

car

juxi

sans

appèl.

( Uxès fasés faïré silënso ! )
Coussi sabès, d'abord, quèlabèstio qu'un
a
,

D'herbo dé

toutcoustat

Mais toutés abèn

rémarquat

Qu'ount l'animal èro passat
D'un soul

èl.

—

la routo èro bourdado

coustat

èro broutado

So

:

qu'es caouso qu'abèn pénsat
Qué l'y bésio qué d'un coustat. —
Mais ountpoudés abé péscat
Qué, suldaban, uno dén l'y manquabo ? -11

,

�122
A las feillos

qu'abio broutât

la dén un boussinét réstabo
Que n'èro pas du tout nianjat. —

Al défaou dé

Coussi sabés

qu'èro troussât? —
las trassos qu'a laïssat
Nous oou proubat
Qué l'un dé sous pès Irigoussabo. —
Dount sabés qu'èro trop cargat ? -Dés pès dé daban la pattado
Éro talamén priountado ,
Et dé la trasso qu'oou laïssado
Lous dous pès dé darrès , talaraèn raprouxado ,
Qu'abèu facdlomèn juxat
Qué la bèstio èro trop cargado. —
Kous rèsto â ni'explica dount bén qu'abés pénsat
Oué so qué pourlabo
Èro dé mèl, d'oli, dé blat ? —
Lou cami pértoutnégréjabo ;
On aourio dix qu'èro pabat
Dé fournigos qué carréjabou
Lou blat pél sol esparpillat,
Dé mouscos qué bénioou , qu'anabou ,
Et d'abéillos qué bourdounabou
Eu ténèn pourtant dé xucat.
ri ant dé bèstios so qu'attirabo
Poudio qu'èstré lou blat, qué Poli, que lou mèl,
Dount èro cargat lou camèl
Et qu'én marxan éscampillabo. -Messius podi pas qu'applaoudi
â bostro raro intelligenso
Abès réspoungut à rabi;
Et prouclami bostro inousénso.
Sès, à bostré air sé béi, d'uno grando naissénso,
Abès d'esprit, fossosiécso;
Lou tac bous manquo pas et sabès boun sérbi.
És qué

,

,

�123
A

moira

palaïs bénès dé grasso ;
dé bouno rasso ,

Aïmi las gens

La siénso

,

à

mous

èls és al dessus dé tout :
lèit, bouno fricasso
,

Aourés boun

Bouno

caro

d'hosté

surtout.

Quant à tu, camé lié, faguéspas la grimasso
Sos un bil dénounciatou,
Un laxé caloumniatou ;
Et bas, pér pris dé toun aoudasso
Piéssaoupré bint cox dé bastou.

11.

,

�124

SATIRO

NOUBIÈMO

LAS MIXANTOS

LÉNGOS.

Prohibe îinguam tuam a
Psal.
Sé

33,

podés, n'ajés

vers.

pas uno

Ma rimaillièiro es anfin
An

xnalo.

14.

mixanto léngo.

réparado,

Jogo bèi miliou que jamaï :
so
qu'aoura canlat et que répétaraï
Mous anciens comptés réglarai
Dé quinzénado én quinzénado.
La

léngo

es un

mixantaoutis

Que contro lou prouxèn sans
Se Dious

as

j

relaxé trabaillo ;

paradis,
mai-di, lou rampli dé paillo.

détractous fèrmo

Pot

,

soun

dédéla, pérun proucès
Qu'ambé un dé mous bésis ajéri,
Dél départamén sourtiguèri,
Et péndén un més habitèri
Uno bilo gi-ando à pu près
L'an

Coumo

Ounté

,

Bèziès,

coino

Et flanaïrés et

Et blagaïrés

à Béziès ,troubèri
parlufiés ,

et cancaniés,

�125
Et pétoffios et
Et paxacos et

pétoufiés
paxàquiés.
,

Louxabi cod'uno fénnoto
Pas trop

bièillo

,

un

Dount lou féblé èro dé

Toujours
Soulo

sa

,

bricou déboto,
xarra.

léugo baraillabo

,

catobabillabo j
Juxas coussi né débanabo
an sa

Quand poudio bous
M'én soubén

qu'uuo après dinnado

En trabaillan à
Darrè

acantouna.

soun

débas

.

bitro èro assétado ;
Mé sono intri pér fa soulas.
Mé baïlobité uno cadièiro
Mé fa prè d'élo assétia.
sa

,

,

Et tardo pas à dégoisa
Sus las gens
qué , dins la carrièiro,
Oou lou malhur dé défila.
A cadun taillo sa
croupièiro :

Aquèl, nié dis, qu'és tantpimpat
lusént, tant enréténat
Déourio baissa lous éls et faïré
péniténso :
Dins sa juinésso abio tout
acabat,
Mais, déx aus a, s'és ramplumat
En arréstanla
diligénso.—
'i

Tant

,

Aquél noutari qué bésès
Cargat d'un paquét dé papiès,
N'a pas trop
bouno caparrasso ;
Entén pér lou souquét, biro tout dé trabès
«

Et, dins cado

countrat

qué passo

.

,

Paousolou lébatd'un proucès.—
11...

�126
&lt;i

Aquésté és un uxé qu'a sa bourso garnido
En préngén ambé sas dos mas ,
Dèlcréancié pér fa saisido ,
Dél débilou pér la fa pas. —
Aquésto qu'és touto cargado
dé plunios , dé rubans
Et qués'abanso afoutiscado,
niaridado ambé sièis milo frans
«

Dé flous

S'és

Dount

Mais

,

uno

tanto

counio uno

l'a doutado.
réino

élèbado

Pèr dé paréns éstérlucax ,
Al lèit passo la

matinado,,

d'iranjé etpixot-lax,
Canto, branlo ou légis touto l'après-dinado,
Sousdéx ambé la guillo etlou fiai sou brouillax
Bals, coumédio oupasséjado
Jusquos à mièjo-néit ramplissou sabésprado :
Et sous éffans toutés ensafranax
Pér la manjanso débourax ,
Béou flou

,

Mal nourrix et pus mal couxax,
Oou lotis pantalouns ésfatax ,
Lous

basséspudéns et traoucax ,
casquéto débigoussado,
Lous souliès toutés aquioulax ,
Ramplix dé fango , éngarrounax ,
La

Et la camiso

éspélinsado !

—

«Aquesté es négouciant, et gagno fossoarjén ;
Oupèro sustrés-sièis, mais pla sot que l'in bén :
Sabèlto és grasso d'un bounlitré ;
Trobo qué mixant goust, et sus aquél xapitré
An lou béndou jamaï s'éntén
Sans un rabais dé tant pér cén ;

�127
Et dé dous
Sa

dégrès paouromén
proubéto abaïsso lou titré. —

Aquésté és fabrican , mais

marxo pla contat,
qûaouqun mé disio tout aro
Qué cal sap l'arjén qu'a gagnat
Àmbé soun mésurét qu'a garnit d'uno barro
Qu'haousso et qu'abaïsso à boulouu tat.—
«

Et

»

Aquésté aïmo la bouno bido ,

Mais és à soun oustal réduit al saoutarél ;
Pér quista dé dinnas s'és pas bist soun parèl ;
Gasto pér an mai d'un capèl,
A taoulo fa pla sa partido ,
Bous fa riré à créba la pèl,
Lèco et séguis coumo un cadèl
L'homé qué soubén lou coubido.

Aquéstés sou dé juinos géns
Qué foou d'articlés dé gazéto ,
«

Ambé

sa

barbo dé bouxéto

Et la

cigarro éntré las déns ;
Piéjentou sous-préfét et mèro
Disou dé mal dés

Cap dé
Pér méns

sermou

capélas

,

,

l'y coumbénpas

qué rés lous be'sès én coulèro
Sabou pas riré , s'és lou cas ,

Proudigou lou galimathias

,

,

,

Foou que dé farino dé guerro ,
Bésou pas pus lént qué soun nas
Et sou brouillax an la grammairo.—

Aquésto , qu'a lou pèl rambat j oust lou couffou,
Prégo Dious nèit et jour juno én touto sasou ,
«

,

�128
Coxo

sansmatalas, sans ridèous sans cousséro,
Et lou trapisto noun macéro
Soun corps ambé tant dé rigou;
A la paroisso és la prémièiro
Entén la messo raatinièiro,
,

,

La mésso

grando et lou sermon,

Porto dé saint Francés la crous et lou courdou
Mais és misanto, cancanièiro

:

,

Fièro, énbéjouso tracassièiro
,

,

Parlo à soun homé qu'ambé agrou,
Dél bésinat és la terrou ,
Bat sous éfans , bat sa xambrièiro
Et n'aïmoqué soun counfessou.—
«
Aquésté és un mèstré dé danso ,
Qu'aïmo tant lous cachéx,qu'én dounan sas lixous
Pér un qu'in cal né raoubo dous
,

Sé lous

réjuniés

pas d'abanso.

—

Aquél bièl aboucatnébal cent pérblaga;
Saléngo troto coumo uuo ègo
Qué lou fouet dél païsan cesso pas dé lissa ;
Mais dins lous arguméns
qu'émplègo,
Dins las aoutoritax qu'allègo
liés an lou fait pot pas junta ;
Lous juxés foou qué badailla
Et dins sas paraoulos lous nègo
Alogo dé lous ésclaïra. —
«

,

,

Aquél qué porto dé lunétos,
pharmacien qué gagno so qué bol,
Et qu'a touscat fosso
péssétos
Pié qn'ambé d'aigo dé l'arjol.
«

Es

un

bièl

�129

Aquésté és un répapiaïré
Que parlo qué dél temps passat,
Et qu'a jamaï rés oublidat
Qué so qu'unboun chrétien déoufaïré.«

Aquésté médici j qu'a pas fosso trabal ,
s'agito cooumo cal,
Parés toujours pressât, parlo qué d'IIyppocrato,
«

Pér né faïré béni

Cado matimontoà xabal,
Dé so qué sap fa grand baral ;
Mais l'y fisario pas ma cato.,

Et lou

qué s'en sérbis dé tout branlé és toundnt „
Car rand toujours la bourso plato
Et lou céméntèri boussut.

»

Aquésté és abouat, mais
Né

Soun méstié

ségués
,

a

pas trop

pla s'én

—

bouno counsiénso ,
éstounat

:

éspasbèidéscri-

manquo,

dat

séguèt dél témps passat*
Ount ès dénpèi déx ans , ount és la diiférénso
Entré lou médéci, lou marxan l'aboucat,
Lou négoucian et l'abouat ?
Dé toutés lous méstiés, aljourdébèi, l'éssénso
Es la grato la rafflo et la cupiditat. —
Coumo

ou

,

,

,

«

Aquéstobrabo doumaïsèlo

Qué , pér la ma , méno un éfan ,
Pér lous paourés quisto tout l'an ;
An sa caritat nous harcélo
Mais élo-mèmés s'aouripèlo
Ambé l'argén qué l'y dounan. —
«

Mais

guèitas-mé aquélo griséto

,

�130

magnágo et tant laougèiréto
Qu'abanso amhé soun mourré (Ì;
Es ma filîolo et jusqu'aïssi
Cap dé brux n'a pas fax aousi :

Tant

,

,

Mais rèbo trop quand es souléto,
Aïmo trop qu'y contou flourélo ,

Al bal ba trop se

dibérli
à s'éslabli,
Trop en arrè met sa cofféto
Déspénso trop à sa téléto ,
Per pas faire mixanto fi. —
,

Demoro trop

»

Aquésté

es

fort distrax, et fa

,

pas cap

Sans faïré

d'affaïré

A

soun
proufit érron dé quaouqué soou.
Dins lous salouris pét bostrè capèl noou
Laisso lou séou que noun bal gairé :
,

Réngut

sans

parapléjo

«

ambé

,

s'en ba quand
ploou.—

un

Aquésté qu'es proupriétari
qu'a jamaï saxut coumpta
A forso d'énsaja

Et

,
,

,

D'imita
Dé

,

perfectiouna

,

D'inbénta
Un tal aoutis pérséména,
Un talaoulré pérdépica ,
Et cal sap quantes pèr planta
Pouda

,

,

j

Fouxa,
Faougna,
Prénsa,
Danso soulién daban! l'armari.»—

�131

Aquestë qu'a toujours jougat,
Quoique dénpèi loungtémps aje tout acabat,
Manjo pas méns à la bourrouno ,
Car al joc lous éfaus fripouno
Dés paires quél'oou fripounat. —
»

«

Aquésté a fosso ésprit et fosso intelligériso ;
Et, pér ma fé sério mannat
S'abio méns dè laougèiri tal,
Un paouquét méns dé suffisénso ,
,

Un bricounét mal dé sciénso

Et

s'y manquabo

l'aïnat.

pas

—-

Aquesté, dé la créaturo
al créatou ,
Et proufesso et créi tout dé bou
«

Rémonto pas

Que tout s'és fax à l'abanturo.
Contro la réligioumurmuro ;
Prétend que tout mouris ambé l'indibidu,
Que tant bal l'alcoran què la Sainto Escrituro
Et quoique ajé dous èls és abuglé ségu ,
Carbéi pas

,

Diousdius la naturo.---

Aquél qu'a jcust lou bras un bièl libre ésfatat,
S'és jusqu'à bèi tant occupât
Dé siénso archéologiquo ,
Dé paléographio et dé numismatiquo ,
Qué Diousm'ajudé l'a birat.
Dé las antiquilax la passion lou déboro ;
Démést lou fèrrc bièl és toujours à cérca,
Rambolous biéls papiésqu'y tombou joustla ma:
Lous ount coumprén pas rés sou lous qué pago pla
Légis la biblo, la Massoro
Erméngaou Mascaró Lockman et Nicéphoro ;
«

,

,

,

,

,

�132

Sap pér cor lou camí què tracèt Annibal
Pér ana dé Sagounto al pè dél Quirinal ;
Sé passiouuo pér uno amphoro ,
Un flocdé marbré ou dé métal,
Et pér soun médaillé sé rouino , sé cal;
DésCèltos, dés Germains jdélpoplé armorical,
Bous

conto

l'histoiro én détal,

Et,loumiliou quépot, ambé lou poplé Gall,
Camifasen, lous incourporo;

qu'én douxé céns sé passabo al Bosphoro,
Counéis, sui bout dél dét, lous débèrs dél bassal
Enbèrs lou seignou féodal ;
Soubén rèbo qu'éntén, al palais vicountal,
Sap

so

Dés mènéstrèlsla bois téndroet sonoro

En

Qu'ai moumén ount brillo l'auroro
bénou canta las perfectious d'Isauro

cor

Et

,

souriré

birg-inal ;
Counéis, coumo quaouqun qu'y fario sa démoro,
Rhodia jBibracté cesséro, mais ignoro
So qué sé passo à soun oustal. —
soun

,

«Per fa soun homé d'impourténso,
Aquél qué parlo qué prougrès ,
Prougrèsso prou , mais al rébès :
Abanso à grand galop quand s'agis dé baougês ;
Mais milo passés én arrès,
Lou troubas éngourgat quand s'agis dé sciénso.—
,

,

»

Aquésto qu'a lou nas al bén

Porto

uno crous et

,

dé cadénos

Qué l'y costou pas grand argén.

—

« Lo
qu'y toco la ma pot pas biouré un moumén
Sans métré counfituro ou bounbous joust la dén

�133
Et per n'abé las poxos plénos
A béndut soun èscuramén. —

Dél temps quéla terrou sus la Franso régnabo,
Aquél éspalancat que n'a pas pus dé déns,
Dins las glèisos , dins lous ooubéns
So dé pus prècious émpouguabo ;
Fasio métré én prisou las géns
Dountl'argéntarié counboitabo,
Et contro lous séignous et lous rixés bramabo
«

,

Pér fa

sa

malo à

sous

désptns.

—

Aquésté és un saoutur que bous fa bouno mino,

«

Et bous

déxiroàbèlos déns

Tant lèou

«

qu'abès birat l'ésquino.

—

Aquésté , qué s'abanso ambë sa canno én l'air ,
lnfatuat dé

sa

rixésso

Sè créisourtit,

,

dins sounibrésso

,

Dé la

quèisso dé Jupitèr;
Mais plégarias sous titrés dé noublesso
Dinsuno fèillo dè jaoubèr. —
«

Aquésté capéla , pér sa bibo élouquénso ,
Coumando à cal bén l'ésconta
L'admiratiou l'attentiou lou silénso
Quané suxèt qu'ajé à trata.
Gontro él, pas méns , et lous sermous qué fa
,

,

Mai d'uno déboto

Et lous

,

,

murmuro

,

qué boou né coufessa

Risquou retté dé sé danna :
Sa manxo és larjo à fa trambla ;
As usuriès permet l'usuro ,
Lou trabal dél dimëngé à qué bol trabailla,
12

�134
As

Et la

car en

marxans

la faousso

carémo à que bol

mesuro

,

né manja.

Aquél que lou saludo és uno catamiaoulo
Qu'ambé sa bois dé mèl et soun mourré sucrât,
Tout én bantan sa proubitat,
Sans qué bou doutés, bous éngaoulo.«

«

Aquésté qu'a l'habit raspat,

Qu'a l'air tant éscoudént, qu'és tant mal pénxénat,
Sé fario coum' on dis fouéta pér uno liardo ;
Manjo qué dé pa séc , xanjo jamaï dé fardo,
A toujours poou d'estré raoubat,
,

,

Et touto la nèit ésdé gardo
Prèp dé l'or et l'argén qu'an l'usuro a rambat.
«

—

Aquésto douroaïsèlo, an sa mino pudico ,
un bouci dé
pa tarriblomén mousit ?
Lou tour dénpèi qu'és éstablit,
N'a pas dé miliouno pratico. —

Es

,

a

Aquésto qué dirias madame dè quaouqun
qu'és dins soun manxoun jusqu'al nas énfoun-

Et

zado,
Déourio pas faïré taut dé fun
Car és tant ésearrabillado

,

Qué, pér ma fé , n'éscullèt un
Quatré mésés après qué séguèt maridado,.—
Lo qu'és ambé élo fa miliou ;
Dénpèi cinq ans soun homé és à l'armado,
«

Elo , cad'an, tèn d'un toustou
Sa famillo dé récrutado. —

�135

p'aquésto , que s'abanso an la tésto lébado,
Bal mai qué bous digué pas rés ,
Car né bérias dé trop éspés
S'aïssi lababi sabugado

„

«

Aquéslo és

quicon mai, és

toujour al trabal ;

N'es ni baoujo, ni déspensièiro ,
Aïmo soun borné, és matinièiro ,

Bigilénto, et tèn soun oustal
Propre etlusént coumo un mirai,
Mais

a

,

pér soun

malhur , un défaou capital :

dé médiré ,
jamaï pouscut s'émpaxa ,
sans piétat cal qué déxiré

Dè caloumnia,

N'a
Et

qu'y tombou joust la ma..
és lou piré ;
Et bous dirai Moussu, sans mé banta ,
Qu'aï tout fax pér m'en préserba ;
S'abio pas réussit, crénti pas dé bous diré
Qué pu lèou qué d'y succoumba,
La léngo mé fario coupa :
Lou qué médis dé soun sémblablé
Mai qu'un assassin és coupable
Et pus ségu séra dannat,
Las gens

De"s défaous aquos
,

,

Car tout

pécat és pardounablé

Hors lou manquo
Mé ténio

dé caritat. — »

lous coustax , lou riré m'éstouffabo,
Et la fénnoto m'agaxabo
Dé tout soun sén

,

précisomén
Fasio tout so qué coundamnabo.

Sans

D'élo

pénsa qué

riguén pas trop , car coumo élo fasèn ,
Dél mèmé mollé sourtissèn
Et ni mai niméns

nounbalén.

�136

Coumo élo

dins nostré èl bésèn pas uno
xoto,
Mais la mousco la
pus pixoto
Dins l'èl dés aoutrés la bésèn
;
Sui compte dé nostré
prouxèn

Et nous

,

Tout lou j our no stro
léngo troto
réprouxan pas lou mal qué né disèn
Pér l'habitudo

qué n'abèn.

Ocupen nous un paouc dé naoutrés
Counsidérén pla so qué sèn
Faguén soubén nostré examén
Et critiquén
pas dins lous aoutrés
,

Ré dé

so

qué

nous

Gardén lou pus

pérmétèn

;

proufoun silénso
qué sé dis et sus lou qué sé fa ;
Absténguén nous de coundanna

Et sui mal

Nostré prouxèn sus
l'apparénso
Mêmes sus so qué bésèn ela;
Et poussén pas la malboulénso

Nous

,

Jusquos à lou caloumnia.
pi'èssén pas surtout d'atissa d'accusa
Dé denigra , d'accaliauda
,

,

Lou malhérous à cal lou Réi counfèro
La cargo dé nous
goubèrna.
Contro él céssan
pas dé

jaoupa

Qué fagué mal, qué fagué pl a
L'y fasèn souffri la galèro ;

;

,

Farianmiliou dé nous cala
Ou sé boulian tant lou
juxa,
D'alténdrè , pér lou coundamna
Qu'ajèsso céssat d'èstré Mairo.
,

,

Pér usa pla
Dé tout éspépissa cal
Et pot pas

,

dé soun poudè
qu'un Mairo sé mésclé
,

s'émpaxa , sé bol faïré lou bé

Dé fica soubén

sus

l'arésclé

,

;

,

�137
A las gens

dé mixanto fé.

Fissado al biou j contro él la canaillo s'alèbo ,
Y laïsso pas ni pès , ni trèbo ;
Al'aouréilio et pla bas d'abord es diffamât...
Lou mal que se dis d'él, per la malignitat
Abidomén és adouptat,
Amplifiât
Et biscantat ;
Paouc

a

paouc

l'ouraxé fourmat,

Mugis, groundo, ménasso

crèbo ;

lou Mairo accusât
Dé councussiou, dé péculat,
èls dés habitans, qué la mixancétat
Contro él incessamén soullèbo ,
Et tout naout

As

Débén
Mais

un

boulur acabat.

quaouqué temps

après qu'es sourtit dé sa
plasso,

canaillo s'én prén à lou qué lou ramplasso ;
Pèro dé la hértat, lou témps bén à soun tour
A las messourgos coupa cour;
Cadun béi so qué n'és , la prébéntiou s'éffasso,
La

La justisso anfin sé fa joui ,
qu'èro sifflât quand bénio sus la plasso ,
Y passo énbirounat dé réspèc et d'amour.
Acos s'és bist soubén et pot sé bëiré éncaro ;
Pourrio donne bous cita dèx éxémplés pér un ,
Mais pér fini pu lèou, car serai las tout aro ,
Boun citaraï qu'un soul, mais un qué brullo al lun.
Et lou

,

Un cop

èro

Qué pér

Mairo

Abian capitat
Un brabé et digné

magistrat

Qué nostrés affairés
Ambé saxésso et

ménabo

proubîtat.

12...

�138
Jamaï pus

hounesté home et méns intéressât
goubérnat.
budget jusqu'al blanc alors noun se saunabo;
L'argéo, pér dé baougès n'èro pas déspénsat ;
L'ai'go dé laribièiro à labilo mountabo
Et pus rétté
que bèi rajabo
Sans qu'ajèssén l'octroi d'uno maïllo
aouméntat,
L'ordre dins la bilo
régnabo
Et tout èro pla rècatat.
L'aoutou dé tant dé bé,
quaouqué temps houLa bilo n'abio

Lou

,

Réspectat, coum'ou méritabo

nourat,
,

Pus tard séguèt caloumniat
Tout bas contro él sé murmurabo
;
Dé talo et talo iniquitat
La malboulénso l'accusabo ;
Anfin dé la mixancétat
Lou déliri séguèt
,

poussât

Jusqu'à préténdré qué raoubabo
Et qué dé maï d'or sé
gourjabo
Qué, dins soun coffré-fort, S
n'a d'émpilat.

Amix, dé tout

aco
sabés qu'es arribat :
qu'ambé furou nostro léngo fissabo
qu'èro à la coumuno intrat prou pla béstit,
Tant larjomén
s'y ramplumabo
Qué nud coum'au rat, n'és sourtit.
,

L'homé
Et

,

,

�139

RUTHPastouralo imitado dé l'Escrituro santo.
Le livre de Ruth peut passer pour un des plus
beaux qu'il y ait dans l'Ecriture sainte :
ac¬
tions , les sentimens , les mœurs , touty est

les

peint au naturel et avec une simplicité si naïve,
qu'on ne peut lelire sans en être touché.
Biogr. d'une soc. de gens de lettres au
mot

Ruth.

Pér célébra lou més

dé Mai

Qu'abèrr counsacrat à Mario,
As

librés

sants

émprountaraï

Sotin admirablo mélodio.

Dél

prémié Mai jusqu'à la fi,

Al rèlaïs métrai la satyro ;
Et

ma

rimaillièro

ou ma

lyro

Cantara Ruth et Noémi.

CHAPITRÉ ÏRÉMIÈ.

qu'én Israël loux juxés douminabou,
qu'an lou tac lou pus pariait
Lou poplé dé Dious goubernabou
En mêmè temps qué lou juxahou,
D 'ordre dé Dious la famino bénguèt
Afflïja lous Israélitos.
Bourgésés et paysans, artisans et lébitos,

Dél temps

Et

�140
Tout lou moundé né
Lou flèou tant

patiguèt.

s'apésantiguét

;

Qu'un homé qué Dious inspirét,
Sa fénuo et sous
goujax ménèt
Dins lou
pays dés Moabitos
Ount pér inanja
s'éstablïguèt.
Eliméléc él s'appélabo ;
,

Sous dous éfans abioou
pér noun
L'un Mahaloun et l'aoutré Chélioun
,
Et Noémi sa fénno sé noummabo.
Eliméléc fasio qué

Quand, pècaïré,

d'arriba,

èls pér toujour sé cuguèrou;
Sous dous goujax
sé maridèrou
L'un ambé Kuth, l'aoutré ambé
Orpha,
sous

Mais lèou toutés
dousmouriguèrou.
Noémi bourguèt s'éntourna
Dins lou

Ount dé

rouyaoumé dé Juda

bouyaxurs l'y diguèrou

Qu'anfin sé troubabo dé pa
Ruth ambé

;

Orpha la séguiguèrou.

Quand sus la terro d'Israël,
D'Orpha dé Ruth accoumpagnado
Noémi
,

séguèt arribado

So

,

,

Las èmbrasso la larmo à l'èl
,
Et l'y dis: b Brabos béllos-fillos
Tournas boun à bostros famillos.

qu'abés fax pér yéou, pér mous paourés goujax'
Lou ciél bous ou randra
s'éscouto maprièro;
Anas
,

counsoula bostro mèro

Et bostrés
paréns désoulax.
Léou bous maridarés
éspèri;
Et sans faouto hérousos sérés
An lous homés
,

qu'éndébéndrés

�141
Coumo arabe
Abès pla fax,

séguèri :
pla troubarés. »

baoutros ou

bèllos-fillos plourèrou ,
plouran l'y diguèrou
Que boulioou pas pus la quita.
iJoèmil'y réspon : «Espérbostré abantaxé
Que bous disi dé boun tourna.
An yéou qué poudès espéra ?
Las dos
Et tout

en

Sério doumaxé

Qu'à bostré axé
Dins loti

bèousaxé

Dépériguèssés dins Juda :

ousabès, cap d'horné à bous douna!
propro al mariaxé ,
Et quand pourrio mé marida,

Et n'ai pas,

Soi pas pus

Què bèi mèmés mé maridèssi,
Qué tout désuito councéguèssi,
Qué dins noou mésés m'accouxessi,

caduno faguéssi
poulitetbrabé goujat :
Atténdrias-ti quatorzé annados,
So qu'és l'axé dé pubertat,

Et

qué pèr

Un

Pér èstré

ambé élés maridados ?

Mais alors sérias raffalados

flous qué , dins lou prat,
dél miéxoura sécados.

Courno las

Loti bén
Dious

qué m'a castiat, mai mé castiario ,
Et pla justomén mé fario
Senti l'effet dé sa bénjénso ,

Sé béousos et dins la souflrénso,
dèmoura soulo , aïssibous téténio.
Anaboun, crésès-mé ,partissès, mas amigos.»
,

Pér pas

Orpha plouro

,

l'émbrasso et torno à sounpays.

�142
Ruth bouxo pas

et Noémi l'y dis :
boli qué la séguigos ! »
Ruth l'y réspon : « jamai bous
quitaraï ;
Pér toujour bous soi
débouado ;
«

Baï-t-én

,

,

Ount anares bous , anaraï
;
Ount restares bous réstaraï
,
;
Ount sérés éntarrado éntarrado
serai;
,

Dé

bous, jusqu'à la mort, serai pas séparado :
Bostré poplé és rnoun
poplé , et bostré Dious lou
méou.»

—

Mouncor, dis Noémi s'éntén ambé lou téou,
Nousquitarén pas pus.» —Toutos dospartiguèrou
Pér Bethléem
pays dé Noémi;
Et dins paouc dé
temps y séguèrou
Car
«

j

,

,

musèrou pas én canii.

Al mournén mêmes
qu'arribèrou
Quaouquos fénnos qué las béjèrou,
D'oustal én oustal
courriguèrou
tout Bethléem milo fés
répétèrou :
,

Et dins

,

Noémi béri d'arriba.

Las aoutros à
péno ou saxèrou
Qué sul col las camhos métèrou
,

Bèrs Noémi toutos
Et toutos al cop
l'y

Et

So
so

;

,

,

jusqu'al bèspré noun céssèrou
Dé l'interrouja
Et d'y démanda
qué dins Moab sé passabo

Dount bén
Et

bénguèrou
parlèrou

,

qu'à Bethléem tournabo

qu'en Israel bénio faire ou cerca
La fénno
qué l'accoumpagnabo.
Noémi fasio

què plourà

;

�143
Et

sas

soufrénsos

l'y countabo

Et dabant Dious s'humiliabo
Et sul boun cor s'éxtasiabo
Dé Ruth qué sounpays

,

,

quittabo

Pér pas

Dés

d'élo

se

sépara,

Et dél temps qu'aco sé passabo ,
camps , lasègo couménsabo.

ordis, dinslous

CHAPITRÉ SÉGOUN.
un homé sé troubabo
la mar , qué Boos s'appélabo.
Ero parent d'Elimélèc ,
dé tout lou pays l'éstimo et lou respèc
Pér sa counduito méritabo.

A

Bèthléèm

Rixé coumo
Et

A

pèno Ruth etNoémi
dé s'éstahli,
Qué Ruth dis à sa bèlo-maïré :
«bous dous brassés crousax réstaraï pas aïssi;
S'aquo bous plaï , déma mati
Quaouquos maïssous anaraï faïré.
Sé lous méstrés dés camps y bolou counsénti,
Acamparaï, pér bous nourri,
L'éspigo éscapado al sègaïré :
Sèn dins la misèro pécaïré ;
Lou miliou qué pourrén ,taxéndé noun sourti.» —
Noémil'y réspon : « Dious t'inspiro , baïs-y. »
Dins Bèthléèm bénioou

,

Ruth s'én ba

dins

un camp,

Timidomén lébo
Lous

ount darrès lous

qué

sègou,

quaouqué éspigot;

ségaïrés noun réboutègou,

�144
La laïssou fa

Ero

sans

diré

mot.

D'aquél camp pér hazard lou mèsiré
Boos qu'à trabès lou
campestre
,

Lèou dé Bethléem arribèt

Et

qu'à

Boos rodo un
paouc per
Sous èls tombou sus

Torno à

,

colo én arriban dïguèt :
Que lou Ségnou sèguë ambé baoutrès !
Et sa colo l'y réspounguèt :
Que'Dious bous béniguéamài naouirés !

sa

aqui

:

l'éstranjèiro.

géns,

et dis : « Counéissès-ti
dé la parliculièiro
Qué maïssouno tantboun mati ? »

sas

Lou

noun

Et

l'y résponou tout dé suito
Qu'acos és Ruth la moabito
,

Bèlo-fillo dé Noémi

(

Qu'an lou lugar s'és présentado
Pér maïssouna,
Et qu'én créguén
de faïré pla,
Oou laïssado

Quaouquos éspigos acampa.
Et Boos dis à Ruth
Aïssi

maïssouno, anés

N'as

res

Toutso

:

«

pas

à crénta dé

Ma

fillo,

én loc

pus :

dégus.

qué dins mous camps éscapoàlafaousillo
Es pér mas fillos et
pér tus.
Las quités
pas péndén la sasounado ;
Maïssouno ounté
maïssounaroou,
Coumo

Et baï

sorré té trataroou
;

quand aouras sét, béouré joust laramado
Dé la mémo
aïgo qué béouroou. »
Ruth
lyréspon, à terro proustérnado :
,

—

�145
„Dount bén, brabé moussu,que tant pla mé tratas!
Débostros grassos soi
coumblado;
Etpourtan mé couneissès pas ! » —
Dé so que foou pértus sègués pas éstounado
Réspon Boos ; sabi tout so qu'as fax
Pér Noémi dé sous éffans pribado :
N'as pas affairé ambé d'ingrax.
Sos fillo d'Israël, sos pas pus Moabito ;
à s aïssi dé paréns, t'abandounaroou pas
«

,

,

Et dins la famillo oubténdras
So qu'a méritât ta counduito. » —
Et Ruth l'y dis : « Abès trop dé bonntat
Grasso à bostrés èls aï troubat ;
Et bostro bois coumpatissénto,
En counsoulan bostro
sirbénto,

Jusqu'à

soun cor a

pénétrât.

»

Et

quand finis la rnatinado
qué bén l'houro dé dinna
Boos ba diré à Ruth : Aïssi béni manja
Et trémpo ambe naoutrés toun
pa
Dins l'aïgo qu'aï fax réfrésca
Et qu'an dé binagré aï mésclado. »
Et

,

«

,

Et Ruth désuito s'aprouxèt ;
Et quand sé séguèt assétado,
Boos sul mantal y métêt
Dé blat roustit uno faoudado

Dount, quand séguèt rassasiado,

Las

Et

plénos

poxos y

réstèt.

Ruth, quand

a dinnat, s'amuso pas à rire
goujax qué cèrcou qu'à trépa :
Eslaprémièiroà sé léba.

An lous

13

!

�146
Boos dis à sas gens : » Laïssas-lo maïssouna
Démést lasgarbossansré diré.

Quand dé baoutrés se sarrara ,
Laxas un paouquét bostro ma,
Et sans que n'ajé counéissénso
Dél

manat

laissas escapa

Quaouquo éspigo par-ci, par-là

Et fasès-ou talamén

pla

,

,

Qu'élo posqué las accampa
Sans s'en faire
Et la colo atal

un cas
ou

dé counsciénso.

»,

faguèt.

Et quand la fi dél jour bènguèt,
Ruth , pér abari sa journado ,
Toutos

maïssous éspoulsèt,
dé l'abé séparât,

sas

Lou gro

Lou crébélèt
Et lou métèt
Dinsuno saco qu'y préstèt
La colo dé Boos, à l'y plaire émpréssado.
Dèous Béthléèm s'éncourriguèt,
Et Noémi qué mesurât
L'ordi qu'én suzan l'y pourtèt,
In troubèt mai d'uno éminado.
Et Ruth dé sas poxos tirât
Lou blat roustit qué l'y réstabo ;
Et Noémi brabomén né manjèt
Et

pèi diguèt à Ruth : •&lt; Anfm, cal qué mé digos
Ount as péscat, dount as sourtit
Tant dé blat roustit,
Tant d'éspigos?

Qué lou qu'à ta misèro à tant pla coumpatit,
Pér l'Eternèl sègue bénit ! » —
«Lous rixés déourioou pla loupréné pér

moudélo

L'y réspon Ruth

■

�147
Boos
Et

s'appèlo,

ségu Tabès counéscut.»

—

Tioémi dis : « Boos, ambé la mémo grasso ,
Oublijo bèi lous morts qu'oubligètlous bibéns ;
Que Dious lou bénigué en tout temps !
Es dé nostres proxés paréns ,
Car ambé Elimélèc èrou dé mémo rasso. » —
Rulli réspon : « M'a dix que boulio
Qu'à sous camps cado jour anèssi,
Et qu'ambé sas géns maïssounèssi
Tant que la sègo durario. » —

coumplasénso
d'aquél digné parént;
Aqui maïssounaras an géns dé counéissénso ,
Et dégus, pla ségu , té dira pas bài-tèn.
Laïsso faire la proubidénso ;
Es al mens qu'3' pénsanqué Dious nous récoum
«

Proufito dé la

,

DisNoèmi,

pénso
Aimén

,

adourén , éspérén.

Tout lou temps que ségos
Ruth cado jour tournèt à soun

»

durèrou
préfax.

Las fillos dé Boos ambé élo maïssounèrou
Et coumo sorré la tratérou

Jusquos à tant qu'ordis et

,

blax

A l'airo carréjax séguèrou
Et dessus l'aïro engarbièirax.

CHAPITRE TROISIEME

Aoémi dis à Rutb

,

.

bèit jours après : « Ma i'illo
lou campétarèl

Boou béndré

Qu'èro lou soul bé dé famillo
Qu'Elimèlèc ajèsso én Israël,
13..

,

�148
Soi déjà bièillo et la mort mé ménasso;
Aban que dé mouri boudrio té métré pla ;

Dé

M'occupi dé té marida ,
Pér que Dious té fagué la grasso
joui dél bounur qu'as saxut mérita,
Et qué d'Elimélèc la rasso
Pér tu posqué sé suscita.
Boos, dins aquésto bèsprado,
Un moulou d'ordi béntara

Couménso mé

pér té laba

:
,

Manqués pas dé té parfuma,
Et dé bijous énjoulibado,
Et dé tous bèls habix parado ,
Dèous soun aïro sans té moustra
Adréxomén bai mourréja.
Prén pla gardo qué noun té béjo
Mais

,

Jusquos à tant qu'ajé soupat;
quand la nèit héndra, sarro té roundaléjo,
,

Pér béiré
Et quand

ount

sé séra couxat.

anfin l'aouras bist jaïré ,
Jusquos anél té glissaras ,

Et sa coubérto anaoussaras
Et doussomén té couxaras

,

A sous pès , et d'él appréndras ,
Quand sé rébéillara so qué té carra faire. » —
Puithly réspon : «Moundébèr, brabo maire,
Es d'oubéi quand abès coumandat. »
,

Et quand Boos ajèt soupat
Et mai qu'oun cal pintourléjat,

S'alounguét,pérdourmi, déjoustuno garbièiro,
Ambé dé paillo pér lilièiro
Et d'uno coubérto tapat.

Ruth, quandl'éntén rounca soullèbo la flassado,
Déjoust sé glisso un paouc ; Boos s'és réméuat,
,

�149
Elo s'arrèsto ésloumagado,
Mais à souspèss'és anfïn

aloungado

Sans l'abéiré dérébéillat.

Boos, dèous mièjo nèit, én sursaoutsé rébéillo;
S'éftiro

dourmisousé béillo
pès , en s'éstiran sentis
Quicon dé caout que se bloutis.
Respiro pas , prèsto l'aouréillo
troublât anfin, crido : Qual es
aquis ?
,

et sap pas pus se

Quand à

sous

,

,

Et tout

KUTH

.

Ruth, bostro liumblo sirbénto

,

à bostrés pès
couxado.

EOOS.

Ai'ssi cal t'aourio

débignado !

KÜTII.

Permetés
Sès

moun

qué , pe'r la Flassado
Qué bous coubris, rèsté atapado
proxé parént,
j

:

Fillodé Noémi
Dious

qué t'a toujours inspirado ,
Manquara pas dé té béni.
Las juïnos gens t'oou pas téntado :
Ou probos én bénguén aïssi.
Ta'boulountat pér yéou séra sacrado ;
Créngués pas rés , faraï so qué boudras.
As boun fun, bouno rénoumado ;
Hérous l'hoiné qu'éndébéndras !
Ambé lou qu'as pérdut èri dé mémo rasso,
Et dé lou ramplassa sério mai qué countént ;
Mais as, dins Bèthleèm, un pus proxé parent.
13...

�150

S'aquél mé cèdo pas sa plasso
dix pér yéou car lama l'y rébén.
,

Tout

sera

,

As termes dél Deutéronomé

N'ai pas

,

mouyèn dé règuinna ;

Mais sé bén à té refusa

,

Podès counta que soi toun home.
Métté à toun aisé et fai t'un paouc en ça ;
Dourmis én

pais jusqu'à dénia;
sé réfrégé
Péndén la nèil tapo té pla ;

Pér que toun corps noun
Et

quand l'aoubo pounxéjara ,
sans que dégus té bégé.

Bai-t-én

Al nioumén

—

qué Ruth sé lébèt,

Boos, qué sé dérébèillèt,
Sans brux

à paoupos, sus l'airado
prénguèt uno saccado ,
Et sus l'ésquino la métèt
Dé Ruth qu'à Béthléèm tournât,

,

D'ordi

,

Dé

tant

dé bountat éncantado.

A Noénai counténto

Ruth dé rétour

,

conto

Dious
la

ou

sap

,

caouso

Et Noémi

l'y dis : « Dious bèï dé tu dispaouso ;
Aourasdébèspréunhomé, ou jamai n'aouras cap!
Boos pér réussi, n'aoura ni fi ni paouso ;
Et n'a pas à sous pès so qu'a més dins soun cap. »
,

CHAPITRÉ QUATRIÈME ET D ARMÉ.
Juinésso qu'aimas la lecluro ,
S'à bostré ésprit boulès douna
Uno soulido nourrituro ,

Sé boulès bous édifia

,

�151
Bous instruire et bous amusa

,

Alogo dé courri dé brouxuro én brouxuro
Ouuttroubas que dé bén quand bous cadrio dé pa,
Légissès la sarilo Escrituro.
Boos

jusqu'al pourtal mountèt

De Bethleèm

Lèou

,

et

s'assétèt.

doun abèn parlat, passo.
Boos l'y fa sinné , et l'y dis :
Tal, ( i ) sarro té; sèto t'aïssis
dèx Bièillards qu'ambé élés prénou

lou proxé parent,

Pèi sono

plasso.

Et Boos dis
«

al pus proxé parént :

Bethléem tournado ,
aquélo séstaïrado
Que d'Elimélèc és estado
Etdount, ségu, sos counéissént.
Dé la croumpa sos pla lou mèstré ,

Noémi, dé Moab à

Bol béndré

Car as lou

dréx

,

d'après ta paréntat,

préférât
qu'Elimélèc , bibént, a poussédat
A toutés d'èstré

Sus

so

Dinslabilo et dins lou campèstré.
Sé bos dounc lou camp , digos ou.
Mais sé fasio pas toun affairé ,

de nou ,
déourio faire.

Et que mé diguèssos
Yéou berio so qué
LOU PUS

PROXÉ PARÉNT.

Préndraï lou camp.
BOOS.

Eh bé

,

prén lou

,

(1) Les commentateurs de l'Ecriturc-Sainte outremarqué qu'en haine de la conduite de l'individu qui
était le plus proche parent d'Elimélèc , l'auteur du livre
de Ruth ne l'a pas nommé.

�152

Maiscal,qu'ambé lou camp, prengués énmariaxé
Ruth dé Moab

béouso dé Mahaloun
suscités lou noun
Dél défunt dins soun héritaxé.
,

,

Afin que

non pus

proxé

parent.

Que cadun suscité lou séou !
N'aï prou,mouri ppouré amie,dé
suscita lou méou.
T'abandounimoun dréx, uso, sé bos dél téou :
Prén lou camp et la Moabito. —
,

Dins lou
pays

Ero d'usaxé

israélito

,

d'aquél témps

,

Qu'alaro qu'un dé d ous paréns
Soun dréx à l'aoulrè
transpourtabo
Sé déscaoussabo
Un pé,

,

Et la céssiou récounlirmabo
En baïlan à l'aoutré un soulié.

Koos sé lèbo

, et dis al
parént qu'y cédabo
Soun dréx : « Anén, déscaousso-té.

»

Et pèi, dis as bièillards al
poplé : « Escouta-mé,
Pér lou souliè
qu'aquésté a més én moun poudé ,
La céssiou qué m'afaxo
és,tantqué cal, proubado.
ü out so qu'Elimélèc ,

Mahaloun, Chélioun

Poussédabou dins la countrado
M'appartén : Noémi s'en és exproupriado
Et

préni Pvuth pér suscita lou

;

noun

Dé Mahaloun
Sus la terro qu'a
poussédado.
Né sérés témoins al bésoun. j&gt;

Poplé

et bièillards y résponou désuito

«Ou poudèn toutés attesta!

:

�153

temoignarén , quand carra.
Dious fagué qué la Mohabito
Que dins toun oustal ba dintra,
Né

countinué
Pharés, effan dé Juda;
Qu'aîssi soun rénoun pérpétué
Coumo Rachèl, coumo Lia ,
pér sa counduito , édifié Ephrata

Dins Bethléèm la rasso
Dé

Et

qué

,

!» ( i ).

plasé transpourtado ,
Lou camp d'Elimélèc à Boos délibrèt ;
Boos ambé sa bén-aïmado ,
Lou jour mèmés sé maridèt ;
El noou mésés après Ruth séguèt éstrénado
D'un goujat qué Dious l'y dounèt.
Et Noémi dé

,

Et

quand dins Bethléem, las fénnos aprénguèrou
So

qué , per

Ruth , bénio dé fa lou cièl,

Codé Noémj s'assemblèrou,
Et

l'y diguérou :

Qué bénit sègué l'Eternel
Qu'a pas bourgut, dins Israël,
Qué lounoun dés léous s'atudèsso
Faouto d'un successou qué Mahaloun ajèsso
Lou noubèl nascut t'aïmara
«

!

,

Dé

Et

Té nourrira ,
maïré aoura lasaxésso

sa

,

ségu té counsoulara
Dins ta bièillésso

,

dégus t'aïmo pas coumo Ruth qué l'a fax
Et qué bal mai pér lus qué s'abios septgoujax !
Car

(1) La ville de Bethléem fut d'abord appelée Eplirata.
prévalut vers le temps

Il parait que le nom de Bethléem
de Moyse. Mais on voit dans la Bible que
ges et les rois de Juda, le nom
core donné quelquefois.

,

sous les

ju¬

(VEphrata lui était en¬

�154
Et

souti

pixot éiFan Noémi dourloutabo

,

Et cént fés mai lou caréssabo

Oué lou

prémiè goujat qu'ajèt.

Elo soulo lou

lababo,

Eou mailloulabo
Lou bréssabo

Pér lou fa dourmi

,
,

l'y cantabo

,

Quand abio fréx lous pénous y caoufabo
Quand calio que tétèsso a Ruth lou préséntabo,
Tout lou jour lou
poutounéjabo
,

,

Cod'és bésis lou

Sus

sa

carréjabo

,

béoutat s'extasiabo

Et

prouclatnabo
Qu'èro dé Boos lou pourtrait.

Et dins lou bésinat tant et tant lou
pourtèt,
Et las bésinos tant
faguèrou
Saouta lou pétèt,

Que toutos l'aïmèrou
Folios né séguèrou
Et

pu

,

l'y dounèrou

Lou

Q'à

N

noun

(VObe/l

près bol diré parfait,

Jamaï s'és bist cap dé
grand-maîré
coumo INoémi.
Obèd et Ruth la soignèrou
pécaïré
Coumo sa propro maire ,
Mais la
pousquèrou pas émpaxa dé mouri ;
\ férmérou lous èls
quand séguèt à sa fi ;
Et d'Obed nasquèt Isaï

Hérouso

Qué dé David séguèt lou païré.
EPILOGO.

Dé

bido

aï pas ré
légit
Qu'ajé alténdrit moun cor, élébat moun esprit
Coumo la simplo et naïbo
élouquénso
ma

�155

D'aquél récit
Ount lou Saint-Esprit
Fa l'histoiro dé l'alliénso

(i)

Qué dounèt lou jour à Dabid

Dounl la déscéndénso
Dounèt al moundé Jésus-Christ.

Noémi, sou la méso én pratico
mouralo ébangélico.
Tout so qué Jésos-Christ pus tard nous a préxat j
Ruth

,

Boos

,

Dé la

L'amour dé Dious , la counfiénso
En sa dibino boulountat,
La résignatiou , la patiénso,

simplicitat, l'innoucénso
L'abnégatiou, la caritat,
Aïssi d'abauso és praticat.
La

Dins lou

libré dé Ruth nostro fé sé résumo ;
Dious a més à cado bèrsét
Le bibo

émprènto dé

soun

dét.

Qué, coumo l'y plaira , l'homé taillé saplumo,
Jamaï n'éscrioura ré qué porté aquél caxét.
S'énl'imitan aï térnit soun
Al Saint-Esprit né démandi

Quoiqué

oubraxé

pérdou :
ajé fax pérlou miliou,

léngaxé
qué pèrdré à soun passaxé

Dé Dious lou célèsté

Poudio

Dins la bouco d'un

(1) Beaucoup de pères de

livre de Ruth comme
même.

pécadou.

l'église ont considéré le

l'ouvrage du

Saint-Esprit lui-

�1

;

'

5
.

'

omirent àa •.!

.

île»!

diisfi

b èviil nsl

«m||

�157

SATIRO

DIXIÈMO

LOUS MANJADOUIRES.
Gula est inordînatus
usus ve eibi et potus.
Polm. Brev. Théol. par. 2, n. 1106.

Appetitus
La

guio és l'appétis , l'excès

Dé béouré et dé faïré bminbanso.

A la maïsso laxa la brido

,

Toujours béouré, toujours manja,
Courri dé partido én partido ,
Dé bi, dé biaudo sé goorja :
Moux ainix, aquos abusa
Et noun pas joui dé la bido.
Péniblomèn et paouc à paouc
A l'béspitallou goulut sé trigosso ,
Car lou proubèrbé dis qué la bouco és un traoue
Pla pixou, mais ount né bafosso.
Atabé podi qu'admira
L'ancién qu'én lètros d'or disio dé faïré éscriouré
Al dessus dél buffét dés salouns à manja
,

14

�158

Que l'home de'ou manjapêr biourë
Et noun pas biourëpér bouffa.
So qu'appélan lou manjadouirè
Aïmario prou la qualitat.
Mais préfèro la quantitat ;
Et créipas abéiré manjat
Se n'es pas farcit coumo un

N'es pas

ouïré.
lou boun bouci que maï l'y saouto à l'èl,
Y cal surtout fosso carnasso,

Et se quand torno dé la casso ,
N'a dins soun sac qu'uno bécasso,
,

Labén, etbacroumpa dospièssos dé

budèl.

Lou mixant bici dé la maisso

Es, suibant Saint Thoumas, un
Que l'homé abaïsso
Al

hourriblé pécat

déjoust dél poussèl dins la soudo

émbucat.

Lous aoutrésbicis, quoiqu'haïssablés,
Oou cépandan un boun coustat

Qu'à l'homé lous rand proufîtablés.
Ainsi, lou porto-fais, dé trabal arrouit
Quand paouso un moumén sa carcasso,
An la parésso sé délasso
Et né tiro quaouqué prou fit.
Sé, pér éngraïssa pla sa bourso
L'abaré dés dannax enduro lou tourmén ;
Sé

préparo

,

ambé soun argén

Pér lou bésoun

uno ressourso.

nous abrutis
Mais serbis

La luxuro
A

,

pérpétua nostro éspésso.

La coulèro

nous

abestis,

,

,

�159

dangèr nous prèsso,

Mais sé quaouqué
Nous animo et nous

ranfourtis.

L'ourgul, dount nous bén l'insoulénso,
Fa qué, dins nostro suffisénso ,
Quoiqu'un paouc trop , nous éstiman ;
Et se l'émbéjo anfin prouduis la malboulénso ,
D'élo nous bén la counéissénso
Dé las qualitax dount manquan.
Mais ount és lou proufit qué j dé la gourmandiso,
Dé la bouracitat et dé la gulaoudiso ,
L'homé rétiro én résultat?
D'indigestious és accablat,
La gastrito , qué l'assassino,
Lou clabèlo sus soun grabat;
Et pér la bilo déssécat,
Tout pourrit, tout carrabirat,
Sé counsumo dins la faïno.
Dins

Béziès dé tout témps

abèn sacrifiât

pér pla diré, al démoun dé la gulo ;
En loc jamaï la mandibulo
An tant dé furou n'a jougat,
Et quaouqué témps abantqué Jésus-Christ nasquèsso,
Lou poplè dé Béziès èro déjà citat,
Dins l'Italio et dins la Grèço,
Pér sa grando bouracitat.

Al dious

,

ou

Lou biél Catoun
Dé la

Dis

qu'ai dessus déVOrb

certain poplé i/uillat,

guio Quiritièno j
sa gulo aourio trioumphat.

Dé la

Pér

qu'èro indignat

bouracitat roumaino,

14..

�160
César
Dius

,

qu'a tant courrit lou moundé

sous

couraéntaris nous dis

Qu'a pas troubat cap dê pays
Ountêjcoumo à Be'ziès, lou manjadouïreaboundé.
Plino raconto qu'à Béziès,
Coubidèt à dinna , quaouqués particuliés

Que, coumopla goulux, sasgénsl'y signalèrou;
Que sous farçurs dé cousiniès
Mai dé cént rissolos faguèrou
Ountrè qué d'éstoupos métèrou;
Qué sous coumbibos las crouquèrou
Et las énguillèrou
Sans sé douta dè rés, dins sous
largés gousiès.
,

Anfin, dins lou tratat qu'a fax sus la poulisso ,
Aristoto chapitré dous,
Dis qu'én anan dé Marseillo én
Galiço ;
j

A

bist à Béziès

d'amatous,

Qu'abalabou sans béouré et métioou susrougnous
Cent

Et

Mais

qranto-quatré pastissous

binto-cinq

pans

dé saoucisso.

Béziès, m'anas diré, és pas so qu'és éstat;
S'y fa pas pus tantbouno bido ;
Et la bilo s'és

Dé

pla guèrido

l'antiquo bouracitat. —

Guérido !...

sarnédi, ra'én sério pas doutât !
Counéissilou pays, és toujours affamat;
De sa bouracitat s'és
pas courrijat brico ;
Coumo abant Jésus Christ,
Et, sé houlès un
Boou bous

s'y pénso qu'àboufa;

moumén

ou

prouba

m'éscouta,
sans

réplico.

�161
Dins Béziès sé

préxo soubéu

,

loucarémo et l'abén
Cado diménjé tout aouraén

Et sans counta

,

Dins cado paroisso ou èntén
L'explicatiou lou débéloupame'n
Dé la paraoulo ébangélico.
A px'onés et sérmous aï toujours assistât.
S'és préxat, mai d'un cop , contro la fègnantiso ,
,

La

coulèro, la mixantiso
la coumboitiso

La luxuro

,

,

,

L'ourgul, l'énbéjo et la cupiditat.

Mais, Dious m'ajudé , aï remarquât
Qué, contro la bouracitat,
La bouffaillo et la

Jamaï

gourmandiso ,

prédicatou , bicari ni curat
Cap dé sérmou n'a débanat.

Et sabés, mous amix, dountbén aquél silénso
Sus un suxèt qué , pér nostré salut,
Es d'uno talo counséquénso ?
Bén dé so qu'à Béziès lou poplé éscounéscut
Pér èstré talamén goulut,
Serio

Qué, l'y préxa latémpérénso,
l'y parla grèc, l'y légi louTalmud ,
Dé l'asé laba l'occiput
Et pér counbérti Bélzébut
Faj'ré brilla soun élouquénso.
,

Sès dounc tais, mous

amix, qué sès toujours éstax;

Et s'és braï qu'ai présén l'abéni courréspoundé,
Sérés , jusqu'à la fi dél moundé ,
Dé manjadouirés acabax.
Et sé n'érés pas dé manjaïrés ,
Dé gourmandassés , d'acabaïrés,

Sè troubario.ti dins Bèziès
14...

�162
Tant dé gens que gagnou sa

bido
présérban bostrés gousiès
Dé la fan et dé la pépido ?
Abès aouméns cent gargoutiès
Binthostés, bint traiteurs, aoutant dé pastissiés,
En

,

Dèx counfissurs

cinquanto-cinqbouxès,

,

Bint marxandos dé jardinaxé ,
Trénto ou trénto-cinq xarcutïès,

Cinquanto

ou

soixanto épiciès

,

Dous cens marxandos défroumaxé ,
Dé péis , d'huitros , dé caouquillaxé,
Dé lax, dé fruit, d'espessariés,
Dous cens boulangés ou fournies ,

Galétaïrés

pangoussiès ,
cinquanto caffétiés
Que foou béouré ou manja séloun la circousténso,
Et cent marxans dé bi que pagou la licénso
Dous

Sans

ou

cens

counta

lous controbandiès.

Aquél poplé és
Et sès

grands

pérmanénso

en

Pér bous sadoula

quand badas

:

pixous , sès talamén manjaïrés
Et tant, mardi, né dégrudas,
Qué toutés foou pla sous affairés.
Sé coumo l'estoumac nous bourrabén l'esprit,
Nouscadrio , dins Béziès , cént ou cent bint librai¬
ou

,

res,

Bint ou binto-cinq réliaïrés
Et trénto cabinéx pér lous léctous flanaïrés

Qu'oou pas jamaï croumpat lous librés qu'oou lég»1'
Mais sèn

tant

asés dé naturo

Què Murât lou cadet, qué sé
Trabaillo soul à

nostro

paouso

réliuro

,

soubèn ,

;

Qué dous libraïrés soulomén,

�163

dé

Qu'oou dins soun countadou mens d'éscux que
bén,
, dé papié nous foou la fournituro ;
qué n'abèn , et que jamaï n'aourén ,
Car s'y gagno pas grand argén ,
Qu'un souî cabinét dé lécturo.

Dé libres
Et

qué n'a pas counéscut
à Béziès dè saï pas ount béngut
Pér fa lou méstié dé libraire ?
Aoudéséno, ségu, sabio pla soun méstiè ;
As xalans abio l'art dé plaïré ;
En fait dé noubéoutax, las abio lou prémiè;
Ténio qué dè bouno ancro et d'éxcéllént papié
Et pourtant dins cinq ans sé rouinèt pécaïré !
Mais coumo n'èro pas tout-à-faït éscoulié ,
Béjèt qu'èro béngut dins un pays manjaïré
Ountlas géns légissou pas gaïré ,
Mais ount bourrou pla lou faffié :
Plantèt à qui la librarié ,
Et n'ajèt, pér sé réfaïré
Qu'à sé faire
Cal és aquo

Aoudéséno

,

Pastissié.

i

:

��165

LOU

RÉINARD ET LA TRÉJO.
FABLO.
Dins lou pays

dé Monomotapa

,

tréjo al bosc habitabo;
Sous prémiès poussellous pourtabo

Uno

dé s'acouxa ,
Las doulous la fissabou pla ,
Et bramabo,
Coumo sé l'anabou sanna.

,

Ero al moumén

Un réinard que

l'ambré lébabo

,

qu'èro arribat lou mati
Dé l'éstrangè pays dount la fan lou cassabo ,
Al brux s'émpréssét d'accouri :
Trop hérous, mardi, sé troubabo
Quicon à toundré pér aqui !
Intro ; bèi la trèjo espatado.
Prén ban, sus élo ba saouta
Et

Per

l'ésfata

n'éngouli quaouquo maïssado ;
Mais la trèjo, qué s'és lebado
Al moumén qué l'a bist intra ,
Et

L'y parés et trop forto et trop
En réménan

et d'uno bois sucrado
Madamo , aï qué ses mal-traçado

S'abanso

Ly dis

énfurénado

qué s'hazarté à l'attaqua.
lacougo et la testo baissado

Pér

: «

,

�166
«Ré

qu'à bous ènténdré crida,
« Ai
débignat lou mal que bous tèn dé fissado
Et béni pér bous soulaxa.
A founs sabi la médécino,
« Mas léttros dé
douctou pourrioou bous ou
prouba,
«Soïmêmés agréjat; et dins l'art d'accouxa
Joigni, sans mé banta,
«L'expériénso à la douctrino.
« Bous coustara
pas ré ; soi pas pér imita
Las géns dé moun éstat
qué l'intérêt doumino,
Qué tocou pas lou pouls sans sé fa pla paga,
«
Qu'alogo dé guéri sabou pas qué blaga
Qué foou d'un raoumasuno angino,
Qu'aggrabou bostré mal pér mai bous éscourja,
Et
,

«

«

«

«

«

,

«

»

«

qué méditou la rouino
qué pourroou pas tua.

«Dé lous
Ré

qu'à l'humanitat aï bourgut counsacra
«Lous jours
qué la bountat dibino
«Qu'imploricado jour, assabal mé déstino.

«

«
«

La

Anén

,

couxas-bous

sus

,

l'ésquino,

Qué léou bous doné un cop dé

ma. »

Touto éncantado dél
léngaxé
Dé l'oufficious
pérsounaxé
,

ttèjo qué d'aqui languis dé sé tira,
Pér él sé laïsso
bisita,
Mais cesso pas d'abéiré un moumén la
prunèlo
Sus nostré aifamat
qué la bèlo
Et béi pas
jour à l'éscana.
,

,

Lou réinard
quand l'a bisitado,
L'y dis qué lous poussèls bénou pas du tout pla ;
Qué pér abari la béDtrado,
,

�167
lou fourcèps cal oupéra ;
Que désuito lia lou cérca

An

broutado
d'un acacia ,

Dins uno

Qu'es al pé

Ount tout aro

Soun ésquiuo

, pér soulaxa
un paouc trop

cargado ,

dé l'araaga ;
inénara
Sa fénno qu'es joubé, et dressado
Joust sous ordres à manubra ,
tn passan bén
Ët qu'à soun rétour

Qu'es saxo-fénuo brébétado,
Et qu'es habillo à prépara
Dé boura

bouillouns à

l'acouxado.

iglaous ; lèou torno ,
reinardo plaréplado

Partis ooumo un
D'uno

Ettantou

maï

acoumpagnat

qu'él affamado

quitta, nèit et jour bouyaxat ),
fourcèps supaousat,
pèl d'un laouzèr plégat,
Qué la bèdlo , dins la bésprado

(Abioou , sans sé

Qué porto un floc dé bois , un
Dins la

Per tout

Lou

il

«

mal, dis lou

crouquat.

réinard, tarriblomén s'oubstino;

qu'à pèi, bostréfoou
brounzino
bentré
;
frémi
Soufirissi, mai qué bous, dé bous béiré souffri :

Sèspus fréjo
«Et

«

poutaxé abioou

bostrés crix mé

«Aïbèlfaïré

lamédécino,

d'humanitat podi pas mé guéri.
Maisségas dé répaous , car la bountat dibino

«Dé trop
«

ba bous sécotiri.
culis-mé per aqui
«Tant d'hèrbos qué cal pér rampli

«

Pér mas mas

«Jeanno,

�168
«La maïsso dé nostro
malaouto ;
« Méx
infosso , né
fagués faouto
«

Aco pot pas

«Et
«
«

la faire mouri.
bous, qué qu'ajés à souffri,

Dins bostro maïsso uno
fés
Entré las déns ténès los

;

émharrados,

pla
«Etgardas-bous surtout., sé boulèssarrados,
Dé l'y douna lou
bountira,
ban, ou dé las abala.
A DiouSj en
atténdén, qué pot soul nous saouba

«
«

«
Oublidén pas dé démanda
Qué ségués bité délibrado ;
« Et
diguen toutés très, mais dins nostro

Lou Pater

«

1" Ave Maria.

et

«Tu, Jeanno

pénsado,

per qùé ré
« Sus élo
béni té quilla. nounbéjo,
«Tèn t'én lair
pér pas l'y pesa ;
,

«Etsé bésés

qu'ajél'énbéjo
D'arpatéja
Quand lou fourcèps
oupérara
«

«
«

Empaxo lo dé réguinna

«Pér
«

qué l'aoutis

Mamigo

,

l'éndoumaxé.

biral dé

un

«Soi pas,
grassos à Dious
coumo

,

anén prénès couraxé

«L'aifairé séra fax dins

Quand tout,

noun

,

ma

;

;

à moun apéndrisaxé

abio dix

,

séguèt pla dispaou-

Dèousl'émbounil lou scélérat
Péndén qué la réinardo l'aganto,
y planto
Toutos

La

sas

trèjo

,

D'hèrbo dins la

éncadénado

maïsso

j

engourgado
Tot pas mourdi ni
diré haï !

Et

sans

sat,

déns dins lou fafat.

coumo

piétat és débourado

Elo amaï touto

sa

»

bénlrado.

,

�169
A

gens

iucounéscux té fisés pas janiaï ;
A lous que

a-©1®

counéissés , noun saï.

aaspsMS&amp;œ.
CONTÉ.

Lou

diménjé dé Rans , al pays dés Béndroïs,
éfantous éstourdix etgaloïs,
Ambé uu fiplét j Ounttourà tour buffabou,
A fa ténèbros s'énsajabou.
Dous

,

Cadun

gardabo lou fiplét-

Un mouraénét,
Pèi lou passabo

ménudét
Que l'y bulïabo

A l'aoutré

Un aoutré

L'un

paouquét.

d'élés, Aougustou , que lou joc amusabo ,
Lou fiplét un paouc trop gardèt ;
L'aoutré Francését séfaxèt;
Aougustou riguèt,
,

toujours siflèt ;
dé raxo éscumabo
Aougustou rasclet l'y faguèt.
Et

Francését

,

pèl s'agantèrou,
né bénguèrou ,
Aougustou lous pourtèt,
Mais quand béjèt
Qué calio que cédèsso
Et qué dél fiplét sé passèsso ,
Pér pas lou randré l'abalèt.
Dé lou tira lou surjèn énsajèt,
Mais quané instrumén qu'émpléguèsso,
Al

As

cox

15

�170
Lou

dégrafata noun pousquèt
Dé quané biais que s'y prénguèsso.
Pèi qué bol pas mounta lou cal fa dabala
Dis lou surjèn. Sé met désuito
,

,

Alou buta
An la cougo

d'un porté,

et n'es pas sans susa
Qu'ai fouHS dé l'éstoumac an fin lou precipito.
«Sé boulès qué d'aqui lou faguén
délarga,
«Disas paréns, àl'éfan cal douna
«Désubstansos carminalibos,
«En caousiguén
las pus actibos,
Coumo fénoul, moujéto , anis ,et caetera. »
«

Bourrou l'effautou dé
mounjétos
Et fosso anis
l'y foou manja ;
Lous béns agitou sas
tripétos ;
Un

Buto

grouillamén qué fa trambla

bas lou fiplét qu'anfin bén s'acrouxa
Dèousl'anus. Lou surjèn; armat dé sas lunétos
Sé met à l'obro an sas
pincétos
Pér lou dégaxa ;
Mais al pus fort qu'y trabaillabo ,
Un

en

grand

cop
Dins

dé fiplét, qué dé l'anus partis

sas aouréillos ressoundis
Et tantl'éstabourdis

,

Qué las cambos sul col, mai bité s'énfougis
Qué sé lou diablés l'émpourtabo.
,

,

,

�171

LA

RÉPUBL1CD DÉS MOBSTIX,
OU

UN BOURGNOU

FABLO.

&gt;e&lt;

Al founs dé l'Africo existabo

poplé , qué sé coumpousabo
fournigos, dé parpaillous,
D'abéillos, dériquéx, déraouïssals,débourdous,
Un
Dé
Et

qu'él mêmes sé goubèrnabo.

Dés sièis insèctos réunix
Un corps dé natiou résultabo

Qu'un paouc sémblabo
As Estax-Unix

Et que s'apélabo
Républico des Moustix.
Un counsél, qué tout l'an réstabo

La

Et

Assemblat,
qué , cado cinq ans, èro rénoubélat,
15..

�172
Fasio las les
Dé milo

députax

et

las exécutabo

;

que lou poplè noummabo
Lou counsél coumpousat,
Tout coumo cal ou récatabo ,
Mais un
,

,

paouquét trop déspénsabo,

Et lous histouriens disou
que

s'y blagabo

Coumo jamaï s'és pas blagat.
Dél rénoubélamén quand
l'époquo arribabo
Cado partit se rébèillabo ;

,

L'ambitious

s'agitabo,
L'intriguant baraillabo

;

Dé tout coustat
Lou sot pioulétat
Se rangourjabo ;
Gratis l'afïainat
Sé régalabo ;
Al pus éndéoulat

D'argén sépréstabo
L'un
énbouyabo
Dé papié marcat,

;

L'aoutré quitansabo
Sans èstré
pagat ;
L'un proumétio, l'aoutré dounabo
Et mai d'uno bois sé
croumpabo

,

Coumo las fédos al mercat.
Méso en joc la
cupidilat,
Pér élo
pénsabo,
D'élo s'ocupabo,
Et paouc

Dé

so

s'éuxaoutabo

qu'exigeabo

Lou bé dé l'éstat.
Las abéillos que

prouspérabou

,

Dénpèidèx ou douxé ans,en béndén pla soun mèl,

�173

fasiooufosso et del pus

Né
Couino

bel.

lasgéns lou récércabou,
M aï né béndioou, mai nécagabou.
Né caguèrou tant, qu'à la fi,

dé tout pays

démési

Pér pas loubéiré
Dins sousbourgnousque
A milat

Déjà dins sous bourséxlas tèlos sé
Et

néroufflabou,

couïré lou baïlabou ;
couménsabou
Dé

toucabou ,

pali.

Alcounsél, las paouros

abéillos

la majouritat,
cado jour quaouqué arrestat
mèl ficabo sus las péillos.

N'abioou pas
Et

Al

Dé dréxés èro

surcargat :

tarilfado ;
expédiât,
fés mai qu'oun balio lou mèl èro taxat ;
Cado brésco èro
Dins lou

Très

Et lous

pays

poplés bésis , pér réciproucitat

mésëssus soun blat,
tabéstials, sousfèrrés , sounbat,

Dés dréxés

Sas

cambés, sous

Dé dréxés

Qué tant

l'abioou tant cargat

aourio bargut né

déféndré l'intrado.

, dé soun constat,
Qu'éspéculabou

Lasfournigos

Sulblat qué tout

l'an acampabou

qu'én proucéssiou carréjabou ,
Dins lou counsél qué douminabou
( Car dés bourdous lous députax
Et

Exceptax ,
aoutrés las soustabou)
Dèl blat contro lou mèl la caouso sousténioou;
Et coumo énmala pasto abioou,
Toutés lous

15...

�174
Dé las abéillos

Et

trioumphabou.

cépandan las abéillos biscabou
Et tempéstéjabou
Dédins

sous

bourgnous

Se coualisabou

Ambé lous
Et

,

bourdous,

négouciabou

An lous

parpaillous

Quant anfin arribètlou jour

:

fés hérous
Ountlas assémblados
cent

Dé toutes lous moustix
séguèrou
Pér rénoubéla
Lou counsél dount las

Bénioou

d'expira.

coumboucados

cinq annados

Cado
bourgnou soun députât noummabo ;
Un aoutré èro
noummat dins cado
fourmillié ;
Lou
riquèt dins sa traoucarié
Soun homé atabé
Sitl quioul d'un bièl xabal députabo ;
lou mouïssal s'assémLou
Se
Al pays

parpaillou

ma muso

dés moustix

aïssi

tout

Atténdrias trop

sus un rousié.

so

blabo,

bous countabo
què sé passèt,

loungtémps lou famous : gai cantèt
Qué dé foundatiou términabo
Lous contés
qu'én fialan ma granmé débanabo;
Bous dirai soulomén
pér ana bité al fait,
So qu'arribèt
Dins un
bourgnou qué sé troubabo
Sus un
truquèl qué douminabo
Un pays
qué sério pas laid
,

�175
Sé lou

larral noun lou

sécabo,

Aquél bourgnou dounc s'assémblèt.
lousCar
candidax
, ségu, qué l'y manquèrou,
dé tout pays né bénguèt.
Sa proufessiou toutes faguèrou,
Ounté, pér la plupart, la bouno fé métèrou
Dél serpén, qnand Ebo éngaoutèt.
L'un y diguèt : « Moun caractèro

Es pas

Es counéscut, parli coûtât ;
«Sé bostré bourgnou mé préfèro ,

«

L'impôt sul mèl sera lébat. « —

«

coulèro :
béndé pla,
déséspèro

Un aoutré y dis tout én
Pér qué lou mèl sé
« Dé
l'impôt qué bous
»

dé lou déscarga ;
éstrangès , samedi, cal parla ,
«Et surtout y faïré la guerro. » —
Un aoutré : « Sans troubla la terro ,
«

«

«

«

Suffis pas

Pla naout as

fioc , bostré mèl sé béndra

Sans tout y métré én
« Et sourtirés

dé la galèro,
dé mé noumma.
ré potpas mena :
«Permetésqué bous parlé cla,

«S'abès lou sén
La faousso moudéstio à

«Soi pas un

Cicéroun

,

mais s'en manquo pas

gaïré ;

qué dégus pus m'abès pouscut juxa,
«Car dins bostré bourgnou soi béngut plaidéja ;
Et déjà dins mai d'un affairé
Ounté calio manigansa ,
Aï pla proubat, sans mé banta ,
Qué manqui pas dé saouprè-faïré. —
ün aoutré y dis anfin : « foou pas tant dé bar al,
«Miliou

«

«

«

«

«Mais sabi rasouna

quand cal.

�176
«
«

Bostré mèl dél budjét es la
grandoressoursoL'affranxi dé tout dréx sério tari la
sourso

Que porto la rixésso al trésor natiounal,
«Préndrias ambé las déns la luno ou la
grando«

«Pulèou

qu'oubtèné

ourso,

Lou mèl qu'à bostr0
bourso
Séguèt tant fabourablé y débéndra fatal ;
nPér bous lou faire béndré armarén
pasén courso:
Et pèi né cagas trop , lou
béndréstoujours mal.»
aquo.
■

h

,

«

Aissi las

abéillos sifflèrou;

Contro l'ouratou
Soun suffraxé l'y

Et pér soun
Un dé lous

So

Dé

se
liguèrou
réfusèrou
députât nouminèrou
,

,

qué l'y proumétèrou
qué proumétèt Dious al poplé d'israèl.
Lou bèspré , al
députât noubèl
Uno sérénado dounèrou,
castèls én Espagno à soun aisé
faguèrou
Mais

béndèrou pas mai

soun

mèl.

,

�177

SA.TYRO

LOIJS

OÜNZIÈMO

TRÈS

FRÂ1RES 9

OU

LOU

TESTAMÉN D'UN ABARÉ.

L'aultre souhaitoit le temple de Nostre-Dame
plain d'aiguilles acérées depuis le pavé jus¬
qu'au plus hault des voultes , et avoir aultant
d'escus au soleil qu'il en pourroit entrer en aul¬
tant de sacs que l'on pourroit couldre de toutes
et une chascune aiguille, jusquesà ce qu'elles fus¬
sent toutes despointées.
Baeelais.

L'homé, et Sénèco ou probo
Âi'mo l'argén dé sa naturo ;
Lou

pla

,

proudigué né bolpér bité l'escampa,
L'abaré pér l'accumula
Et l'économé

pér n'usa

Ambé mésuro.
S'en général l'homé acusas
D'èstré émbéjous ou fals-catas,

joc ou la luxuro ,
ourgulious, fégniantou d'aïma tropl'oun-

D'aïma lou

D'èstré

churo

Bous

troumparés dins quaouqué cas.
16

:

�178
Sé l'accusas d'aima so dount lou rei Midas

Abio dins sas mas
La manufacturo :

Cap dé

cop bous troumparés pas.
jouis mais jouis tout éscas ;
Lou proudigué à l'excès pousso
la jouissénso ;
Dé toutes très l'abaré és lou
pus émbalas
Car jouis pas dé rés et biou dins
l'indigénso
An dé moulous d'or joust lou nas.
L'économe

,

,

,

Las

aoutros passious s'affaiblissou
Quand l'homé couménso à bièilli
Mais la passiou dé l'or fa qué sé
rajuni
Dins lous abarés qué bièillissou.
Nèit et jour l'abaré souffris
Plouro sé cal, mais jamaï ris,

,

,

Labido és un jardin
ountcréisquaouquo
Mais qué d'aouriolos sè coubris:

L'abaré laïsso

sta

lou

flouréto,

muguét, la biouléto

Et ré qué l'aouriolo culis.
Mais pér n'abéiré uno idéo

Boules-ti saoupré
Escoutas

,

uno

unpaou uéto,
Amix coussi l'abaré agis ?
,

historiéto

Qu'aï légido dins la gazéto
quané pays.
; ouflsn Ei àb nsg-url omïA

Dé sabi pas

Lou barou Jaques dé la Tréno
Saoubèt qué très éfans dé fosso
qué n'ajèt,
Soun aïnat s'appélabo
Eugèno ,
Soun cadet Bictorin et soun
pus joubé Alfrèd.
Alfrèd et Bictorin la mémofillo aïmabou
,

Et

doutabou
Qu'à toutés dous

coumo

sé

Fasio l'èl dous ,
Maï d'uno fés sé chamaillabou.

�179
L'n

jour que

Bictorin bénio tout radious
D'un randé-bous

Qu'abio, pér soun malhur, oubténgutd'Angéli
Alfred, jalous

Coumo

un

gous,

Sus él tombo à

grands cox détrico.
Loupaïré bén lous sépara,
Mais Alfred l'éscouto pas brico
ci, tusto par la :

,

Tusto par

Sus

soun

Et tant

dé

païré porto la ma ,
à Bictorin applico

cox

Que pér mort

sulpabat finis pér lou laissa.

Al brux lous bésis

Al

tour

courriguèrou ,
dé Bictorin las fénnos s'atroupèrou,

Dé flou

d'irangé l'asaguèrou ,

An d'alkali lou frictiounèrou ,
Soun nas dé binagré humectèrou

,

Et tant dé soins

l'y proudiguèrou
Qu'à la bido anfin rébénguèt.
La médécino s'en mésclèt ;

Mais dés coutrals
Et qu'Alfred trop

qué ressachèt

pla dirigèt,

Qué qué lou médéci faguèsso
Et dé quané énguén qué l'ounchèsso
Lou résultat séguèt

,

Qu'impropré réstèt
Aréprouduiré soun éspèsso.
quaouqué argén qué l'y baïlèt
parént, homé caritablé ,
Alfréd désuito déscampèt ;
S'én anèt dabant él tant dé cambos qu'ajèt
Et tant soun cas l'y parésquèt
Impardounablé
An

Un

16..

;

�180

Que d'él, ni dé

qué faguèt
dounèt.
Proufilaraï pus bas d'un moumèn fabourablé
Pér diré so qué débénguèt.
so

Cap dé noubèlo

noun

Lou paire , qué lèou mouriguèt,
Très miliouns én terros laîssèt,

Sans coumpta

lou magot qu'èro

counfour-

prou

tablé;
qüé, coumo él ténguèsso un éstal hounourablé,
A soun aïnat presque tout ou léguât;
Eu usan dél poudé qué la lè l'y dounèt,
Soun pus joubé deshérilèt
Coumo d'impiétat à soun égard coupablé ;
Et dé sé marida Bictorin incapablé
Cinq cents milo francs récassèt.
Pér

Guérit dé la

passiou qu'abio pér las fillétos
qué l'argén ;
dé l'or débénguèt soun tourmén,

,

Bictorin n'aïmèt
La sét

Et

A inélré

s'ocupèt tant soulomén
soou sus soou

Sé louchât al pus

Ambé

uno

pessétos sus pessétos.
prèp dél cièl

,

bièillo

masco

Qu'abio serbit dins l'oustal paternel
Et qué mai qu'él èro tarasco.
Cléménso dél bèspré al mati
Pér l'un pér l'aoutré trabaillabo
.

,

,

Fasio dé bassés , courdurabo,
Soubén fialabo,

Plagnio lou mouinén dé dourmi,
Et gagnabo
Mai qu'oun calio pér sé nourri.

,

�181

lésinabo :
Tout l'an sans excèptiou junabo
L'oli, dins soun pichot calél
Bictorin sus tout

Dé «août toumbabo

;

,

Tard l'alucabo
Et l'atudabo

Cléménso cessabo
guillo ou rouda lou bertél.
A la friparié s'habillabo.
Cap dé cainiso noun pourtabo

Tant léou que

Défa jougala

Pè nud dins

sa

cambro marchabo

,

paillo couchabo,
An d'aigo sé désaltérabo ,
An dé bièl papié sé mouquabo .
An dé nougos sé régalabo,
Sus

un

Hé dé

paouc dé

quèx jamaï noun
Et sé

manjabo

caouffabo

Qu'ai soulél.
paourés un liard noun dounabo ■
Pér él mêmés, s'abio gaousat,
Aourio Dious m'ajudé , quistat ;
A la glèisonoun s'assétabo,
Lou premié dé l'an s'amagabo ,
Légissio lou journal qu'un bési l'y préstabo;
As

,

quand loutémps arribabo ,
dé partit n'èro pas aboudat,
Adouptabo

Et dé las électious

Coumo à cap

Pér candidat

Lou que
An tout

aco

lou miliou lou
soun

pagabo-.

argén noun

Al founs d'un coffré-fort sans

réstabo

proufit émpilat ;

Aquos aquél qué baraillabo !
Lou ténio mardi, dé plassat;
Et Dious sap so qué né tirabo!
,

Sé boulès èstré

édifiât,

16...

�185
Escoutas coussi

Préstabo que
Et

Cent

proucédabo

:

pér oublija

gés d'intérêt n'exigeabo ;
et pas mai, pér très mésés préstabo.

escux

,

Mais

quand l'argén calio coumpta
Toujours qranto francs l'y manquabo
Et lous cent éscux
coumplétabo
Ambé un bièl sapha
Que fosso argén suibant él l'y coustabo
Et que ,
pér lou fabourisa
A l'émprountou pér qranto francs cédabo.
L'émprountou que paouc s'énchaoutabo
D'un sapha tout espouLéntiat
Et qu'én lou carréjan se sério descridat,
( Car lou fait dél saplia pér qranto francs cédât,
,

,

,

,

,

,

Tant

soubén sé rénoubélabo

Qu'èro

sus

taoulax biscantat )

,

Lou laïssabo

Et

pér cént escux s'oublijabo
Coumo sé l'ajèsso émpourtat.
Et lou sapha , que d'aqui noun brallabo ,
Cent fés pér jour qranto francs rapourtabo ;
Car dins cado prést fjgurabo
Sans èstré jamaï désplassat ;
Et Bictorin , pér an , dé soun argén tirabo
Prèp dé cént pér cént tout coumptat.
Al boutdè dèx ou douxé annados,
An lou sapha qué tant cédèt
Lous cinq céns milo francs qué dé
Et las espargnos qué faguèt

Ajèt d'éscux

noous

Et dé louidors à
A mai

,

à carrados

paillassados

dé dèx miliouns

souri païré ajèt

soun

:

actif sé

pourtèu

�183

qué Bictorin tant et

peiidén

tant acampabo .

déspénsa.

£Uffèno , soun aïnat fasio que
Aourias dix , per ma fé, qué
Lou luxé et lous plasés aïmabo
Et sans brico marcandéja

l'argén l'y, pésabo -

croumpabo.
oustal brillabo ,

)OiU£sénso né

La

dé pus bèl dins soun
L'èl, dé tant dé luxé éstounat,

So

Dins sous

salouns sé miraillabo ;

équipaché tout daourat,
Dés pus bèls cbabals attalat,
Qu'un couché tout aouripélat,

Soun

Ménabo,

Oun sul

darrè sé

balansabo

dé galouns chamarrat
Et qu'un bèl lébriè précédabo :

Un groum

Sul pabat
Lansat
Lou

A

sa

brullabo.

ount l'argén brunit
An lou bérmèl ribalisabo

taoulo

,

Sul pus
A

sa

bèl linge damassat ;

taoulo ount ré noun manquabo,

Ount la salibo
So qué dé
Dé

miliou

,

saludabo

pla lènt sé pourtabo
dé pus rare et dé pus raffinat,

Ount lou

Ount, fumous
A

et cisélat

Bourdèous sé
,

proudigabo ;

lou Champagno , al

plafoun élan

à gaoucho débouchât,
fioc dé filo pétabo :
tiers, lou quart èro inbitat,

drécho

,

Coumo un

Lou
Et

louparasito affamat,

s'y récatabo.
Après-dinna, la coumpagno aboundabo ;
Bèspré et mati

sat

�184
D'abord sé oharrrabo
Et

Et
Et

pèi sé cantabo
pèi sé dansabo
pèi sé jougabo

,

,
,
,

Et lou roum flambabo
En pounch
transfourmat,
Lou bi caout fnmabo
,

L'oigeac sé glassabo

,

Et dé tout coustat
Mai d'un groum flanabo
Dé biourés
cargat.

Eugèno én

tout èro gruzat,

Tout y fasio
gaouch,
Dé tout, mai'

toutcrourapabo
qu'oun calio pagabo
D'argén sas mestréssos gourjabo
N'abio toujours dos à la fés
;

,

,

,

Et

sa

fénno qué s'énchaoutabo

Qué n'ajèsso

Car un
galant
Sa fénno sé

Ou

dos ou très
la counsoulabo

uno

,

;
,

plagnio pas rés,
plagnio qué so qué rèstabo.

Aquél trin poudio

pas

Lous

dura

:

rébéngux noun suffiguèrou
Carguèt émprounta ;

Et dins douché
So

ou

quinze

qué balioou lous bés

ans

Abio

mai d'un cop

bourgut

,

lous déoutés égalèrou

,

et

Un paouc al déla.

Eugèno,

,

mêmés s'élébèrou

d'uno bouco

timido

,

entéména
An Bictorin, soun
fraïré , uno tristo héroïdo
Sul malhur qu'aourio
lèou dé sé trouba sans
pa.

�185

Bictorin que sé doutabo
la coumplainlo aboutirio
démanda d'argén, dé quicon mai
Mais

Que

A

D'untoun séc que

signifiabo

parlabo

Qu'énténdré parla noun boulio
Dé so qu'Eugèno éntéménabo.
Pér Eugèno pourtant que l'abiopla soignât
Quand pér Alfred séguèt doulzat,
Quaouqué éstacamén counserbabo ;
Mais pla mens que l'argén l'aimabo ;
Per l'or

soul

soun cor

s'alandabo ;

quand , pér lou bésoun
Soun fraïré y tustabo ,

Et

Lou
Pér

troubabo

barrouillat.

l'abarisso

L'ouraché cépaudan que
Anabo

Sous
A"

butât,

ésclata

créanciès

,

lassés d'atermouya ,

cantabou déjà
Ounté
Pér

ménassabo Eugèno

,

l'antièno.

prendra

lous paga ?

Dé que

fara ?

Què débéndra
Délcap sap pas pus ount douna.
Lous huches, saisix dé l'affairé ,
Oou couménsat d'instruménta ,
En campagno lèou boou dintra ,

coumandaméns, lassaisidos, pécaïré ,
éspallos boou touinba.
Dé soun rèsto anfir: bol jouga ;
Et, quoiqué l'y compté pas gaïré ,

Et lous
Sus sas

tout perdut, ensaja
D'atténdri lou cor dé soun fraïré.

S'én ba

,

�186
EOGÌNO.
Biciorin

,

soi

pla malhérous
B

S'ou sos, n'ou

!

ICTORIN.
sos

qué pér ta faouto.

EJGINO.

Soi rouïnat; lou

sort

lou pus affrous

B1CTORIN.

Tant pis pér tu, sé
ta bourso és
malaouto.
Né poudio
pas èstré aoutromén :
Un panié traoucat
noun

Qué

dissipo

Dins

sas

s'éstanco.

iuutilomén
Soun
argén,

nécessitax nè
È

EU G

manco.

NO.

Bictorin

Dé

mé répoussés
,
Soi négat, et m'én tiri pas ;
pas
Sé m'ajudos
pas dé ta bourso.

ma

bido

Car

ou ma

sos ma

mort aro

darnièiro

décidaras

,

ressourso.

EI C TQ R I N.

Yèou té baïla

d'argén ! Es qué
EU G

Toulés
Et

mous

È

N o*

créancièsà la fés

pér l'y baila n'ai

t'én débi gés?
mé

démandou

pas rés'.

ni G T o RIN.

Bai, bai
Et l'or

et

t'én diré à tous

plasés

Qué té randou
l'argén qué l'oou prés.

;

�187
EUGÈNO.
As

d'or à plénos nias,

sabés pas qué né faire...

E1C TOBIN.

So

qu'aï nié garantis dél bésoun à béni,
EUGÈNO.

Faï la caritat à toun

fraïré.

BICTORIN.

Appèlos caritat quaouqués miliouns ! Merci.
EUGÈNO,
Al

dé l'amitié qué t'ai toujours pourtado
Et dount, quand n'as abut bésoun ,
Mai d'uno probo t'ai dounado

noum

,

Í1CT8BIS,

proufanés pas lou noun ;
N'abusés pas d'uno caouso sacrado ;
Tous proujèx mé sou counéscux.
T'adréssos à moun cor : né bos qu'à mous éscux.
Dé l'amitié

EUGENO.

Dénaturât

qué sios !
BICTORIN.

F agués pas

tant dé

brux.

EUGENO.

Toun

amo

dé fèrré és doublado

;

changeabén dé pousitiou,
Mé troubarios tout coumpassiou.
Sé

BICTO RIN.

Oh ! né douti pas , lous proudigués
N'oou jamaï counéscut la balou

dé l'argén.

�188
Inutillè que

té fatigués

Pér mé sérraouna !
finiguén.
Nous aïmabén coumo dous fraïrés
;
T'ai toujours bist
ambéplasé ;
Mais s'és pér
mé parla dé tous michans affairés,

Dé mé béiré

dispénso

té.

Bictorin n'abio bé dins
l'amo;
Mais l'abarisso
trioumphèt.
Laïssén lou dé répaous et

pér changea dé gamo,
d'Alfred.

;

Oceupén

nous unpaouc

Ambé la bourso mal
garnido
Alfred à Paris arribèt
Codé un banquiè sé

Ount

tant

dé

,

;

cabiguèt

péno sé dounèt
Qué gagnèt larjomén sa bido.
Dins quaouqués ans
fourtunéjèt ;
Pér soun compté
lèou trabaillèt ;
Et

menât ambé
intelligénso
Economio, actibitat, prudénso
Soun coumèrsé tant
prouspérèt,
,

,

Qué richomén

sé maridét

Et sé troubèt dins
Anfin , al moumén

l'oupulénso.
qué l'aïnat,

Déséspérat

Implourabo

Bictorin qué lou répoussabo,
L'actif d'Alfréd tant naout èro mountat
Qué lou dé Bictorin tout aouméns

égalabo.

Un jour qu'Alfréd
légissio soun journal,
Béi qué lou castèl dé la Tréno
,
Saisit sus la lèsto
d'Eugèno
,
Ba sé béndré , ambé lou rambal

Qu'uno bénto

én

justisso éntrèno.

�189

Dénpèi sa malafacho , Alfred sabio pas rés
Dé so que chez él se passabo,
Abio changeât lou noun qué pourtabo aoutros
fés,

LaBioulésso s'apélabo;
N'éscribio pas à soun pays ;
L'aché sous traix défigurabo ;

Et

hazard rancountrabo,

Et se , pér
,
Dins las carrièiros

D'ancièns amix

,

dé Paris,
d'ancièns bésis,

Lous ébitabo.

Aquélo anounso qué légis
L'éstabourdis

;

d'Eugèno l'attendris :
qu'a pér lous séous sé rébeillo et l'en-

Lou sort
L'amour

trèno,

paquet, prén la posto et partis.
Arribo, courris chez Eugèno,
Et l'y crompo sui cop lou castèl dé la Trèno
Doun él mêmes fixo lou pris.
Dé créanciès prouboquo uno assèmblado ;
Dè cado créancié lou titré és discutât ;

Fa bité soun

A très miliouns et mièch la créénso
Et lèou tout acos ès pagat.
La terro uno

fés liquidado

és fixado

,

,

aïnat, sa fénno et sous éfans,
Pér éspillos én sus dono cent milo francs ;
Mais la soumo n'és pas jitado

Alfrèd

A la

,

à

soun

gulo dél loup pér

Pèr

èstré débourado :

hypouthèquo és plassado
sérbi l'intérêt a douna d'aliméns
Sus bouno
A la

famillo rouinado

,

qué posqué estré aliénado ,
pér lous créanciers saisido éncaro
Sans

Ni

méns.
17

�190
Péndèn

qu'aquél trabal ménabo

Et
So

qu'à souu f'raïré asségurabo
qué l'y calio pér manja
Alfred qu'abio cént fés íach souu mea
culpa
Qu'èro bounas al founs et qué poudio pas créiré
Qué Bictorin jamaï bourguèsso y pardouna
,

,

,

,

,

Cént fés
Mais
Ni

entrébisto y

faguét démanda
Bictorin bourguèt jamaï lou béiré
mêmes n'énténdré parla.
uno

Alfred dins lou pays

,

croumpèt uno aoutro
après et tournèt ;
Encaro uno fés énsajèt
fléchi Bictorin, d'adouci sa coulèro,
Mais Bictorin lou
répoussèt.
Quaouquès

Dé

;

terro

ans

Anfin Bictorin s'aliéchèt.

Dénpèi loungtémps l'astmé lou débourabo
Boumissio tout so qué manjabo ,
Raromén souu èl sé cugabo j
Nèit et jour fasio qué toussi,
N'abio pas cap dé médéci,
Car la déspénso trop crèntabo ;
Cléménso soulo lou soignabo :
Sans lun lou béillabo

,

Lou désaltérabo
An

d'aïgo qué fasio bouli

An

sas mas

Al fioc d'un bési ;
lous pès y caouffabo

Etpér un soou cado mati
Dé régalussio l'y pourtabo.
Victorin boulio pas mouri j
Contro la mort sé rébécabo ,
Tant qué poudio sé trigoussabo ;
Mais lou mal qué lou
carcaguabo

Indicabo

Qué n'èro pas lènt dé sa fi.

,

,

�191

Eugèno, an lous séous, lou bisito ;
BietoBin lou réssaou fort pla ,
L'émbrasso al moumén que lou quitto
Et l'y sarro un paouquét la ma.
Instruit que Bictorin es presque à l'agounio ;
Alfred bénbité dè Paris;
Al lèit dé Bictorin courris,
Mais Bictorin lou coungédio
Arabe un gèsté d'hourrou, fermo l'él et mouris.

mort, séloun l'usaché
rénoubélat,
abio fach un téstamén mystiqué

Dèx joursabantsa

Pér lou Codé

Bictorin

antique

Qa'unohouro après sa mort, d'après saboulountat,
Séguèt oubert et

publiât.

tal qué l'aï coupiat
Sul ouriginal aouthéntiqué
Qué lou noutari m'a préstat.

L'abès aïssi déjoust

lou doumicillé
qué n'ésqué déstyllé.

Passi lous nouns
Et toutso

,

Al saint noun dél Païrè
«Dél Saint Esprit,

«

,

dél Fil,

ainsisoit-il,

mièjourado
d'humou dé déspénsa
Mai qu'oun déspénsi dins l'annado
Boli, pér mé faïré éntarra
Qué la crous dé latou pér lou clérgué pourtado
Al dabant d'un soul capéla.
Prèp dé mouu corps déféndi d'aluca
Ciergé candèlo , et caetera :
Tant pis pér él s'y béi pas gouto ;
»

Coumo dins uno

«

Soi pas

«
«

«

«

«

«

«

,

�192

dé lun aï sachut lou pléga;
bèspros et dé raesso énténdi mé passa,

A sé passa
Dé

«

As

Et mé eountenti dé

l'absouto.

paourés, as mandians n'ai jamaï ré dounat
Et l'y foou pas cap dé
légat :
L'argén qué pér élés s'émmesso
Es un argén mal
émmessat,
Car éncouracho laparésso.
«

«

«

«

«Qué moun curat né préngué soun partit;
L'y légaraï pas rés noua plus qu'à sa fabrico,
Car so qu'y légario
l'y sérbirio pas brico :
Dominus vobiscum n'a pas jamaï
patit.
Mais coumo la prièro à
dégus pot pas nuire
,

Lors

surtout qué costo
pas rés
pér préga Dious lou Pater déou suffiré,
Cargui mounhéritiè cado jour dé m'en diré
Mais à
témps pérdut, dons ou très.
«

Et

qué

,

,

,

,

«

«

«

A ma cousinièiro Cléménso
Débi fosso récounéissénso

,

Car

désénpèi qué mé serbis
Aténgutpla nét moun louxis
«N'a pas dégaillat cap dé
péillo
«N'a coupât sièto nibouteillo,
«
«

,
,

Ni ré dounat à cax ni chis ;
«Ettant a pla sachut réduiré
«

«Fraïssés, déspénsos què fasian,
Qu'à tout n'ës béngudo à suffiré
Moyennant dous cénts francs pér an.
Ajousti qué jamaï n'a ressachut dé gâché,
Qué néit et jour a trabaillat,
«

«

«

�193

Qu'aï prés tout l'argén qu'a gagnat,
, sans quitta soun oubraché,
Dins mas malaoutièsm'a soignât
Et dins mous chagrins counsoulat.
«Y lègui pér sa récoumpénso,
«Cent francs pér an à titré dé pension
Mais à moun légs méti pér counditiou
Qu'ai moumén dé la délibrénso
jténounsara, pèr élo et pér sa succedènso ,
A touto éspèsso dé créenso
Dount pourrio sus mous bés fa la répétition.
«

«Et que

«
„

«

«

«
«
«

Moun fraïré Eugèuo,
Barou dé la Trèno ,

Qu'aï toujours aïmat ^
maujadouïré acabat :

«

Es

«

Sa fénno

un

«
«

a las dos mas traoucados
Et d'élo ajudat ,

Dins quaouquos

Cal sap
«Alfred ,
«

,

annados,

lous miliouns qu'a papat.
ambè munifîcénso,

L'a tratat,
sa terro s'és cargat ;
dé sa fénno et dé sa descéndénso
«

«

Quand dé

«Et d'él et
« A
pér
■i
«

l'abéni l'éxisténso

Pla larjomén asségurat.
Sé déshériti moun aïnat

j

hou

public jasara, mais m'énchaouti qué jasé
«L'y légaraï par rés , car so qu'y légario
•

«
«

«

Qu'un

gro

Sério

dé mil dins la gorjo d'un asé.

Alfred qu'és dénpèi paouc tournât dins lou pays
«

Et

qu'és counéscut à Paris

17...

�194
Joust lou noun dé Jean la Bioulésso

«

( Expliqui tout aco pér pas

«

Dount mai d'un affamat al

«

faire

pastis

un

palais sé nourris,)
Mérito pas , pla ségu , ma téndresso ;
N'oublidi pas , dins ma bieillesso
So qué m'a fach dins ma juinésso :
«A soun noun tout moun sang boulis.
Mais coumo a proubat qu'és un homé
Qu'ai bé qué n'abio pas a sachut suppléa
Qu'és labourious, économé
Qu'a gagnat fosso argén et lou sap counsérba :
Sans l'y pardouna soun ouffénso
Dount, sé bol, fara péniténso
Y lègui , sans rés éxcépta ,
Tout so qu'én mouriguén , hélas ! m'appai ten¬
dra,
Argén, moblés , titrés, créensos ,
Oustals camps , bignos , rédébénsos,
«

«

,

«

«

,

«

,

«

«

,

«

,

«

,

«

.&lt;

«
«

,

«

Dréxés, actious et coetera
Circousténsos

,

dépéndénsos.
«Mais à moun héritiè méti pér counditiou,
Et dé las counditious coumo la pus exprèsso ,
Qu'à sas géns, dount dirai, pér qué n'ai l'oucca«

et

«

«

siou,
i

Qué boudrio qué lou noumbré un paou diminuèsso,
Fara pas , à moun inténtiou,
« Métré dé dol dé
cap d'éspèsso.

«

«

Pér

qué

moun

héritié sègué pas éscourjat,

«

Coumo n'arribo d'ourdinari

«

Quand l'héritaché és
«

Déclari

«

Qu'aï tratat

prou

pignat,

�195
An lou

«

«
«
&lt;î

Sé

,

noutari

darnièiro boulountat
légalo a dounat,
Et que sé tèn pér pla pagat
per expéditiou , dépôt, papié

«

Qu'à

ma

La formo

Enrégistramén
Dé moun

«

«Toco

én

Aco costo pas
Doni
«

«

«

hounourari,

légatari

finiguén , la bouno grasso inbo
rés. A toutes mous paréns

cinq soous ni mai ni méns.
Quant à mous téstaméns
« Précédéns ,
Noun lous

réboqui

Car, pér éspargna

«N'ai

marcat,

cént-dèx francs , tout coumptat,

Dé Dious,

«

,

jamaï fach que

,

moun

argén ,

lou présén. »

�196

STANSOS SUS L'HOMÉ.

Dé

qu'es l'homé ? uno carabéno
Que fa pléga lou méndré bén.
Plouro

Pér

Sap

naïssén
éstréno :

en

souri

pas ount

ba, ni dounté bén.

Engéndrat

dins la pourrituro
Péndén noou mésés dins
l'ourduro
Biro dé ça, biro dé là
;
Es pèi lansat dins la
naturo
Courao un fruit
qué bén dé
,

gérroa
Cal trento ans
pér l'amadura
Et mai d'un
jamaï s'amaduro :
Cal qu'un moumén

pér lou

Passo assabal
Pot pas

tua.

coumo un nuaxé

coumpta
Sul léndéma ;

,

Et sé crèbo
pér amassa
Dé bés dount
sap pas faire usaxé
Et qué pourra
pas émpourta.

L'ourgul à sas

actious

Lou Réi dés animais présido,
sé dis ;

;

�197

qu'un déplourablé aoutis

Et n'és

fabrico et dountsourtis
Toutlou temps que duro sa
Ount sé

Uno masso

mèquo , dé

Dé

fétido

,

bido ,

mèrdo et de pis.

Quand dourmis n'és

qu'uno machino

béi qué ré n'éntén ;
Cal qu'un béiré dé bi pér l'y troubla lou sén.
Que ré noun

L'éubéjo lou rousigo , et lou témps qné lou mino
Lou buto cado jour jusquos à la bérmino
Qué, pér lou déboura joust la tèrro l'attén.
Ré

noun

finis, tout éntéméno ;

Fa pas jamaï
Es paouruc,

N'aimo

sa

boulountat :
foou souldat ;

et lou

dins la pémo

qué lou répaous , et toujours
assabal coumo un foursat ;

Ramo

Passionnât
Pér la libértat,
Baïso la ma qué

l'éncadéno.

S'és humblé dins l'adbèrsitat,
És insoulént dins la prouspéritat.

Pér las

passïous,

dins sa counduito ,

dréxo, à gaoucho és pértirat ;
Un ré lou calmo , un ré l'irrito ;

A

Es affrountat,

És calomito

;

dé pituito
Soun corps tout pan just és

Et dé bilo et

Aquél sotettristé

N'inspirario qué

fourmat.

assemblaxé

la pietat,

�198
S'èro pas

la mixancétat

Qu'es
Pér

soun

partaxé

Dénpèi que la Dibinitat,
pla prouba lou paouc que balio
Ambé dé fango
l'a créât.

soun

oubraxé,

LOU COUDOUN
FABLO.
Dabant

un

pixot aouré

ount fosso fruit
pénjabo
s'extasiabo
cngaoujillat
A sa maire
que ricanabo :
qu'aquél fruit es bel ! La péro à soun coustat

Un goujatou
Et disio tout

Aï !

,

,

Es malsido et
dcscoulourado
Sa pèl és fino et

;

bèloutado,

Dé

Del pus poulit
jaouné és
Jamaï n'ai bist dé tant
soun

parfun l'air

pinlrado ;
flourado,

és tout embaoumat

Ma maïré, n'ai

jamaï tastat,
Laïsso m'én préné
uno maïssado.
Sa maïré
y dis : né saouras la bountat
Quand

:

ta dén
s'y séra plantado
coudouns, prén n'un et manjo lou.
L'elfan dous cox sou fa
pas diré,
Prén lou
pus bèl coudoun, et la maïré dé riré !
Y planto
lou caïssal, escoupis crido : alou !
An lou panel fréto
sa lengo ;
Sa maïré
y dis qué t'en soubengo
Qué tout so qu'és bél n'és
pas bou !

Aco

sou

,

dé

,

�199

LOU CANARI

ET LOI GÉNÉRAL R1CARD0S.

Quand lou Francés l'auroro saludabo
réboululiou qu'à péno couménsabo ,
EnFranso pla mal tout anabo.
Loupa mai d'un cop nous manquabo ;
L'effan\ per sé faire tua
Dé sa maire sé séparabo ;
Bésias fougi lou capela ;
Dious el mêmes nous escapabo ;

Dé la

L'escut saï pas an ount fîlabo
Et l'assignat lou ramplaçabo ;
La guillotino
;

manubrabo
émigrabo

Lou noble que noun
Ero

ségu dé né tasta,

réguinnabo
d'y passa.
Alors mai que jamaï lou Francés sé flattabo;
Et quand bésio tout mal ana ,
Et lou

bourjés

que

Mancabo gaïré

counsoulabo
l'espérenso l'y dictabo

Dins l'abéni sé

Et

,

�200
Lou famous réfrjn ça

ira.
Ça ira pertoul sé cantabo.
AI cant dé ça ira lou souldat s'élansabo
Su l'énémic pér l'ellasta ;
Dél Sabouyard ça ira
triouœphabo ;
Dé l'Anglés,dél Prussien
qué bénioou nous grusa,
Nostros frountieiros

Et mai d'un cop nous

balajabo,
butabo al déla.

Prep dé la frountiéiro espaguolo
pixot bilaxé ount, d'un bel canari,
Qué brésillabo et cantabo à rabi,
Dno fdlo joubé éro folo.

Es

un

Al passerai,
Dins

sa

gabieto

Pla récatat ,
Nostro filléto
Abio dins

l'hyber enseignât
Quaouqués airs an la sérinéto,
Mais des airs
qué sabio canta
Lou qué l'aousselou
préférabo,
Ero lou qu'ai tour d'él tout lou moundé
Et bespré et mati brésillabo
Ça ira ; qué mai,

ça

cantabo

;

ira.

Ero applaoudit, aco l'encouraxabo;
Soun ça ira quand entounabo ,

Ça ira cadun répétabo.
et tant ça ira cantet,
Qué lous aoutrés airs oublidet.
Anan pla jusco
aqui. Mais, malgré soun couraxé
Tant

Daban lou Castillan lou Francés réculet
Et Ricardos dins lou bilaxé

Ambé

sous mouxaxous

Dé canta
ça

intret.

ira cadun pla sé gardet

;

:

,

�201
Mais sé l'habitant sé

calet,

Loa canari couutinuet

Soun

Mai

patriotiqué ramaxé
què pér lou passat mêmes lou frédounet;
Què bou lès qu'un canari saxé !
.

Samestresso, és brai, l'embarret
Mais
A canta

toujour cantabo
ça ira toujour s'egousillabo
cado Espagnol qué passabo

,

Et
Contro l'air dannat s'irritabo ,
Boulio tua lou passerai,
Contro la porto espadrouuabo,
Et dé métré lioc ménassabo
A l'oustal ount èro
ainagat.
A Ricardos quaoucun conto l'affairé

Assemblo
A

soun

mor

:

dedins

en

counsél,

lou canari,

tout

bist

pécaïré

et

,

pla pesat,

,

Tout d'uno bois és coundannat.
An lous tambours et la musico

Bénoupery toussi lou col;
Et coumo s'y fasio la nico
Canto ça ira coumo un fol.
Sa inestresso sé désespèro ,
Géini s ,plouro, sé jilo as pès dél général,
Et fa tout so qué pot per calma sa coulèro
Et saouba lou paouré animal
Qu'a pécatpla ségu sans saoupré dé qué n'èro.
Dé sous plours Ricardos toucat,
Fa grasso dé la mor al
poulit passerai;
Mais pér aousi pas pus l'air qu'a tant brésillat,
,

Dono lou ban à la bestiolo

Qu'en cantan ça ira s'enbolo
Et dins

un

bosc ba sé

,

casa

Qu'es pas gaïré lènt dél bilaxé.
Aqui s'entén qué soun ramaxé,
18

�202
Tout lou

jour canto

ça

ira

,

Et lous aoussels rlél bésinaxé
Bénou toutes per l'escouta.
A forso dé l'entendre , aprénou
L'air que sap tant pla
;

brésilla

rabi l'endébénou.
Cardinos, merles, roussignols ,
Calandres ourtoulans aouriols,

Toutes à

,

.

Caouquillados , pierrox ^ agassos,

Estournels

Tout lou manné
Ah ! ça ira

tourdrés et bécassos
dél jour foou pas pus que canta

,

, ça ira , ça ira.
Espagnols que lous aousissou
Crésou que lou démoun lous ajé sussitax;
Dé la superstitiou las angoïssos subissou ;

Lous

dé sous chefs sou pas pus escoutax
lous prén , et toutes esfrayax
Deous Barcélouno s'enfougissou.

Lous ordres
La cagagno

Aco sério pas arribat
Sé Ricardos n'abio pas escoutat

coumpassiou qu'y débenguètfunesto :
Napouléoun , cal qué l'homé d'estat
N'ajé soun cor qué dins sa testo.

La

Suibant

�203

LOIJS FOERSAX
FABLO.

Dins la

Castillo èro d'usaxé

Que l'Amiral noubèlomén noummat,
Lou jour qu'en poussessiou dintrabo , d'un foursat

Faguésso cessa l'esclabaxé.
Un cop entré aoutrés arribet
Que , noummat amiral, doun Giroun

,

duc d'Ossouno

,

istalla benguetâ Barsélouno.
Coumo sous débansie's bourguet

Per sé faire

Qué

sa grasso un foursat
Mais dé

dé

sas mas oubtenguesso,

ladouna décidet

qué la méritesso.
coumbouquet,
toutéslous interroujet.

A quaoucun

Lous foursax dabant él lou bespré
Et

Per taxa

d'oubténé

sa

grasso

,

Cadun fasio Catarinasso.
Pér la faouto dé l'aboucat

Un

Qu'abio pas lou fait estudiat
Aquesté èro estat coundannat.
Un aoutré lou juxé accusabo
Qué, penden qué sé plaïdéjabo ,
Alogo d'escouta rouncabo.
aoutré sus témoins qu'èrou sous énémix
18..

�204
Et la bertat n'abioou
pas
Sa coundamnatiou
Un aoutré

dix
réjétabo;

sus un

grand

que

,

l'y boulio dé

Un aoutré dé
Jousep abio lou sort fatal,
Et sé denpéi
dons ans ramabo ,
Es qu'abio résistât à

mal.

l'apétis brutal
l'aïmabo,

D'uno inarquiso
qué

Et dount, pécaïré èro bassal.
Cap à dégus n'abio pas tax d'ouifenso ;
Cap n'abio pas sus sa counscienso
,

Lou mendré pécat veniel
Toutés èrou

:

ségus qu'ai ciel

Trioumphario

soun

innousenso.

Nerestabo pas qu'un. Adoun Giroun
«Bostré hnniblé serbitur,
«

«

Un crimé aifrous qué

diguet;

Mounsegnur, coumétet

cridabo vengenso ;
Méritabi, ségu, pla mai qué la poutensio,
Mais lou juxe
pér indulgenso
Ré qu'à rama mé coundamnet. »
Baït'én,bilé baï t'én l'y dis lou ducd'Ossouno,
Sos trop malhounesto
persouno
Aquélés anjos gastarios;
«

,

«

—

«

,

«

,

«

«Etcoumo bélèou
«

sans ressourso

Dins lou moundé té troubarios

«Tè,

gusas

,

,

prén aquélo bourso.

Dins lou mal cal pas s'oubstina ,
Cal pas menti
per s'excusa
Et surtout cal pas
accusa
Lou qu'a dégut nous coundanna.
Dious pérdouno al mixan coula

Quand

,

à logo dé réguinna

Alou sén dé sé
courrija
Et dé faïrè med culpâ.

,

»

�205

LOULABAM.
CONTÉ.

Y

a

septantocinq ans,qu'un bespré, al xabalblanc,
Tant dé bouyaxurs arribèrou ,
Que las cambros sé rampliguèrou ,
Et que lous pus tardiés couxèrou
Dius la cousino sus un

banc.

Sieis estrangés dé touto classo ,
Après s'estré pla baguélax,
Anèrou dins la canabro ount lous abioou louxax,
Cuba soun bi répaousa sa carcasso.
Cinq sé coxou ; né resto qu'un
Que per aqui rambaillejabo ,
Per déraba pus tard, sans témoins et sans lun,
Un dé sons els qué l'y pésabo —
,

,

Un dé

sous

els ! mais badinas !

—

creiré ? —

Badini pas dutout. — Aco pot-ti sé
Séra dannat qu'ou creira pas ;
Car

aquel el

L'homé

en

ero

dé béirè.

questiou n'abio qu'un

el ;

18...

�206
Et coum'un

borgnié n'es pas bel,
dé fignoula lou drollé se piquabo ,
Margabo un el dé béiré à l'oxo qu'y manquabo;
Mais ut) el tant pla fax qu'aourias dix per ma fé,
Qué bous gueitabo.
Lou métio lou mati, lou bespré lou tirabo ,
Et lou paousabo
Dins un beiré d'aigo tout plé :
A lal tout lou moundé ignourabo
Qu'èro marquât dé lettro B ;
A tal engusaho
Uno fillo qu'abio dé qué
Et que

,

Et dount bélabo

La

Desqué

, lou cor, surtout lou bé.
sous coumpagnous oou cugatlaprunélo,

ma

querré un goubelet, et d'aigo lou rainplis.
soun joc ,
atudo la candélo ;
Dins l'aigo met soun el, se coxo et s'endourmis.

Ba

Per miliou fa

A péno sa nairo pètabo ,
Qu'un aoutré bouyaxur qué la set carcagnabo
Per s'estré

dé saoucisso

un

paou trop

empifrat,

Et per l'abé trop asagado
Noun pas d'aïgo , mais dé muscat,

Sé rébeillo

eu

sursaout,

la garganto abrasado.

Courris al pot à l'eau, mais l'aigo n'a filat ;
In trobo pas uno gouteto.
ïiro la lengo , paonpo, et toco un goubélet.
Bité y met
Lou det;
inespérat ! es plé d'aigo fresquéto.
Enfurénat l'aganto , et d'un ban l'engoulis ;
L'aigo s'engouffro , l'el séguis,

Trésor

Et

l'y barro la gargailletlo.

�207

Estoufo

;

ben tout blu

,

toussis

;

crida râlo ;

Pot pas guelsa , ni
:
Sentis tout soun corps que se

jalo ;
badal tombo , s'estrémentis
Quand per bounur l'el que dabalo
Ba joindre saoucisso et pastis

Es

al darniè

A

respirat, sé

A founs

,

dé calo.

lèbo , et dis : pesti la set!

dins lou goubelel,
glissât quaouquo caouquillo
Quaouquë arcéli, quoouquo ténillo
D'un paou mai.... mais boou pla ; dourmiguen un
paouquet.
S'alouugo dins sounleit.Leou sastriposboulissou
Lou

diables

,

Aoura

las tranxados lou fissou ;

Sé crèbo per boumi ;
Toutés sous membrés

sé toussissou ;
Arpatéjo coumo un négat,
Matalassés joust él, et coussédos fougissou ;
Lou lensol es tout esfatat :
Crido al secours; cadun s'és rebeillat. - —
De ques aco? qu'abèsP—Sounas mê la ehambrieiro
Ai ! souffrissi coumo un dannat !
Soi, mous amix , empouisounat.
Alucas un gabel, mettez la cafetieiro ;
Al noun rte Dicus un paou dé thé.
Touto la cambrado es sus pé ,
^

l'aouberjo es rébeillado.
claoufissou d'aïgo sucrado ,
De thé de tdlul, de café.
Ambé d'oli del lun sus l'estoumac lou frétou ^
Un emplastré de li sus l'embounil l'y mettou,
Tenou de linges caous , y lous mettou dessus ;
Mais tout aco n'apouncho pas un fus :
Courrissou chez l'apouthicaïré.
Touto
Lou

,

Pan ! pan

! al fenestrou parés dius un

moumén.

�208
«

Benez, Moussu benez ly disou bitomen
,

«

,

,

Moussu Biscaillo bous attén

;

(i);

Aben un malaouté pécairé ,
Que s'en ba tant que pot, et que d'un labamén
Alou pus grand bésoun. — Marieto bai
t'en
u

«
«

,

«

«

Es trop

tard.

—

Lou malaouté

Marcandéjara pas ? mardiou,
Bellobillo dabalo , allumo
Met dins sas pochos

Et tal

jaïréj

tal

sa

ingredien,

,

Et dins
l'espoir d'uno pistolo
Ou d'un gros escut tout aumen ,
Met las cambos sul col, et ba tout en
Bers lou mourent que se
désolo.

Aquo

h

Mariéto

»

beliolo,
fiolo

N'oublido pas soun instrumen

«

boun
pagaïré ;
et

serez counten.

quauco

et

rixé

es

courren

,

sera pas res, l'y dis ,
, met la casserolo ;

Ramplis-lo de racet, de lid'aïgo et de ris ;
Et quand n'aouras fax uno colo
La passaras dins lou tamis
En la
destrenpan per mesuro
Ambé prou d'aïgo touto
puro
Dount ramplirén
aquesté aoutis.
Anen et muses
pas. » Penden que sé préparo
Lou labamén tant désirât,
Tout d'un cop lou malaouté és un
paou soulaxat;
Espadrouno pas pus coumo fasio tout aro,
8oun bentre es pas pus tant
tibat,
Et sa
couliquo sé remaouso.
Boulès-ti né saoupré la caouso ?
«

«

,

»

«

«

h

h

�509
Es que

l'oou, cop sus cop, tant et tant abeourat,

Que, dé poutingos trop cargat,
Lou bentré , laxan sa resclaouso ,
Din lou moumen s'és déboundat.

Aquo

sério pas rés , s'abio fax placo

Rés

pas

netto ;

Mais l'el , alogo de sourti,
S'ès arrestat al bord dé la lunetto;

j

Car

mêmes lou

bén , n'a mouyen dé

aqui,
l'elboucho just la
Per

sali

troumpèlto.

Loulabamen espresté, alors lou Mascarat
S'abanço graboraen de lacheringlo armat;

Metunginoul al sol, à cheringla s'apresto ;
Agaxo ounté sabès
estoumagat, s'arresto ,
Tombo en arrès lou pèl s'és dressât sus sa testo ;
,

Lous assistans sou

toutes

eiïrayats.

dis : Lou diables soul a fax
Un proudigi d'aquelo espéco ;
Despei trento-anq ans n'ai fosso embisaja.v ,
Mais n'abio jamai liist qu'aquél que m'agaxesso!

Enfrissounan l'y

(i) Lou

Biscaillo et

Xabal blanc

appartenio à Moussu
à sous descendens.

appartén encaro

�210

LA

CIGARRO.
SOU NET.

Tu que charraos ma soulitudo
Et donos aquél
fun tant dons
Que purgo moun cérbèl d'humous
Et moun

esprit d'inquiétudo

Dé

bouco
Ta fumado
qué
Ft

Es

ma

uno

:

fés sourtido

,

s'éspandis
iglaous s'énfougis
l'imaché helas, dé mabido.
coutno un

,

,

Rappèlos à

moun

soubéni

So qu'un jour mé cal
débéni,
Car soi qu'uno céndré animado.
Et bési clar,
per coupa court,
Qu'én té ténguén dé counsumado

Yéou mé counsumi cado

,

jour.

MOT D'HANRlC IV.
Hanric Quatré

un

mati trabèssabo

Quand sé présénto lou

un

bilaché

curat

,

�211

l'y faire , suibantl'usaclié ,
coumplimén pla récatat.
Lou Cicéroun dé gléiso à péno a couménsat
Qu'un gros asé déscabéstrat,
Pér
Un

En poussan

Arribo al
Se

sounramaché,
galop.

dis Hanric éu sé créban dé riré ,
Que posquè aousi so que' boules médire ,
Parlés pas toutes dous al cop.

boules

,

aSBSTO»
ÉPIGRAMMO.

Diguèril'aoutré jour a Paul,
Que troubèri béstit dé dol,
Sé dé mouri sa fénno abio fax la soutiso.
Nou mé respon : la fénno és uno
Qué duro toujour mai qu'on bol.

marchandise

,

MARGARIDÉTO.
CONTE.

Margaridéto
dél trabal,

Dilus passat,
Bénio lou bèspré

Lou nas én l'air frésco
Pér métré én ordre sa

Qué tombo
Dabalo

un

et propréto.
cofféto

sul frount mai qu'oun cal
dé sa saouméto

paouc

Qu'éscapo et troto dèous
Un Moussu
Et
La

qué la béi

l'oustal.

souléto

qué la trobo poulidéto ,
saludo et l'y dis : filléto :
,

Démouras pas

à Mountadi ?

�212
MARGARIDÉTO.

Si

fait, Moussu, pér bous sérbi,
LÜU MOUSSU.

Counéissez, pla ségu. Jeanéto

La fillo dè Jean Coutouli

Qu'es
Et

bous bèloà rabi

coumo

qu'es

ma

préu/ièiro amourélo?

MARGARIDÉTO.

Soun oustal dél nostré és bési,
LOU MOUSSU.

Entré arriba

randès mé l'y
Quatre poutous sus la bouquélo
Que sus la bostro mamiguéto ,
Pér soun compté boou faire aïssi.
,

,

MARGARIDÉTO.

K'aï pas
Et bous
Ma

lou temps soi pla préssado
prègui dé m'excusa.
saoumo béndé
m'éscapa,
,

Bésès coussi s'és abansado

;

Pér l'attégné courrissés pla,
Et coumo boulias rn'én carga

Cargas lo dé bostro émbrassado :
un
paouc pus lèou l'aoura

Jeanéto

FI
dél tomé

prémié.

�TABLE DES

MATIÈRES.

dél luxé dini Bepajo 1
Satyro ségoundo. L'Espital Saint-Jousep ,
6
Satyro troisièmo. Lous Bals dé Béziés ,
15
Satyro quatrièmo. Moun prémié mot as détractous
dé la troisièmo,
23
Satyro cinquièmo. Lous désubrax dé Beziés ,
31
Epitré à Moussu X, pouèto Bitterroués ,
39
Un mot, en attendén à Moussu Melchior Barthés, 45

Satyro prémièiro. Lou prougrès
ziers

,

Lous Sox ,
Elégio prémièiro. Las Fennos ,
Satyro septièmo. Moun incognito
Elégio ségoundo. A m'amigo,
Hymno pér la nèit de Noué ,

47
55
fil
71
75

Satyro sixièmo.

,

la santat,
Satyro béitièmo. Lous Homés et las Fénnos, ou
témps passsat ,
»

L'art dé counserba

Lous très Frai'rés

Arabos et

un

lou

Camelié, conté,

Satyro noubièmo. Las mixantos léngos ,
Ruth. Pastouralo imitado dfe l'Escrituro santo ,
Satyro dixièmo. Lous Manjadouïrés ,
Lou Reinard et la Tréjo fablo,
Lou Fiplet, conté ,
La républico des Moustix, ou un Bourgnou , fa¬
blo,
Satyro ounzièmo. Lous très Fraïrés, ou lou Tes,

abaré ,
Stansos sus l'homé ,
Lou Coudoun , fablo ,
Lou Canari et lou général Ricardos
tamén d'un

Lous Foursax, fablo ,
Lou Lnbamén , conté ,
La Cigarro , sounct,
Mot d'Hanri IV ,
La Fenno, épigrammo,

Margaridéto , conté,

,

fablo,

83

95
124
139
157

129

165

169

171
177
196
198
199

203
207
210

210

211

211

�-

.

■

'

;
'

■

�Page

1 , au lieu de ount és Ion, lisez ount és lou.
au lieu de ount cent paourés biouriou, lisez

17,

biourioou.

26, au lieu de no un, lisez noun.
28, au lieu de la teouna, lisez la teouno.
33
au lieu de Vémancipacioou, lisez

Vémancipa-

ì

ciou.

53, au lieu de bicions, lisez bicious.
53, au lieu de oucasioou, lisez oucasiou.
63, au lieu de et mé fiqués pas d'un caïré,
et méfiqués pas

pus

d'un caïré.

lisez

lieu de un aucien, lisez un ancien.
au lieu de pas nn, lisez pas un.
69, au lieu de et alors, lisez és alors.
81, au lieu de et lou bout hou, lisez et lou bout.
81, au lieu tout so qués, lisez tout so qués bou.
81, au lieu douut nostro, lisez dount nostro.
90, au lieu ré qué nons, lisez ré qué nous.
119, au lieu de ais encaro, lisez mais encaro.
138, au lieu de coum'nn rat, lisez coum un rat.
traouc.
157, au lieu de és un traoue, lisez
170, au lieu de moujeto, lisez mounjeto.
178, au lieu */&lt;? tréno, lisez treno.
188, trentième vers idem.
64,
65,

au

�.

■

•.

■

_

,»

i

■

.t.'."'.'

"

:i

,

'

' &lt;&gt;'

b

i

t'j

�BERSES PATOISES

��BERSES

PATOISES
DE

JACQUES AZAIS,
Capoulié de

l'Academio de

BEZIÈS.

Dous tomes

dins un voulume.

TOME SECOUND

&lt;beziès.
Acô de

Bknezech-Roquo

,

Plasso Pepezue.

1867.

Libraire,

��LOIS RÉGREX D'UNO PASTOIMO.
ÉLÉGIO.

Touto

en

plours uno bergeiréto

Countabo à l'écbo sas

doulous,

Tournéjado dés agnèlous
Que fasio paisse sus l'herbéto :
bénio d'arriba

Moun amic

«

M'anabo tènèla

;

proumésso

Qu'abio facho dé m'espousa ,
Quand l'oou rabit à ma tendresse.
Dénpèi foou pas pus qué plourà :
Ah ! moun Dious la courto allégrèsso
,

«

Dins

quané pays t'oou

fusil etbayounéto,

Pourta

mandat

moun brabé et baillent souldal !
Quand aouras lou sabré lébat,

O !

amiguéto.
sèrbisséslou réi tant pla
Coumo m'as serbit yéou paouréto
Lou Réi, dins un biral dé ma

Soubén té dé toun
Sé

Dé l'Unibèrs

«

trioumphara.

Agnèlous , fintés pas la trasso
qué plouri nèit et jour ,

Dé lou

Joust l'éouzé

Ount

cérqués pas

la plasso

parlabén dé nostré amour.

,

�4

Téngués pas

pus

l'aoureillo basse,

Dé bostré dolfasès mé
grasso.,
Saoutas un
paouc à moun éntour;
N'ai pla prou dél mal
que souflrissi,
Dé mous
dé ma

régrex ,
langou
N'ajoustés pas à moun supplissi

L'expressiou dé bostro

:

doulou.

« Dé tu
fidèl, noun m'amagabi
Quand béuio mé poulounéja,
Té plasios à lou caréssa
Pér dé qué sabios
qué l'aimabi.
j

Hélas !

a
logo d'y jaoupa ,
L'y réménabos la couguéto,

T'abouludabos sus l'hèrbéto
Quand nous y bésios asséta.
Toutés dous béniosnous léca

T'aloungabos

,

capéto
prés; soi touto souléto
M'ajudaras à lou plourà. »
sus sa

Mé I'oou

:

COUMO ON ENNÜY0 LAS FILLÉTOS.
CONTÉ.

An

sa

bésino Annou, tout lou mané dél

jour

D'aïsso , d'aïlo Marti charrabo;
Mais ambé élo jamaï trépabo ,
Lou bout dél dét noun
l'y toucabo

Et

l'y parlabo pas d'amour.
qu'après soupa béillabo
Soul ambé Annou
qué badaillabo
Un soir

,

,

�5

Bos-ti, l'y

dis,

Tout én
La

Bos-ti que

canté unocansou
dérébeillado ? —

que

Pér té tèné

faguéri uuo capouchinado ,
filléto, l'y réspon : nou, —

té légigué aquél conté dé fado

Qué fa tant riré Margotou ?

—

dispaousado. —
Bosquété diguéuno charrado
Qu'aï coupiado
Dins lou journal dé Doumairou? —
Tombi dé son,
Dourmigués pas j Annou ;
Jamaï n'as pas abut, pér passa tabéillado,
Miliouno pasto dé garsou.
A riré soi pas

—

La

pasto mé

Mais

LOU

an

couinbéndrio

prou,

d'aïgo fréjo éspaslado.

PRINCÉ

ET SOUN

AOUMOUNIÉ.

CONTÉ HISTORIQUE.

célébré roumanié, ( i )
princé noummat aoumounié ,

L'abbat Prébost,
D'un

Ba fa bisito à soun

Altésso

Qué l'y dis én riguén : L'abbat,
Et

bous pagarài ,

pla paouc bous e'mplégarai,
Car n'enténdi jamaï la me'sso. —
y e'ou, réspon l'abbat, la disi pas jamaï.
Mais

(1) L'abbé Prévôt, auteur de Clércland,
de beaucoup d'autres romans.

caut et

de Manon Les¬

�6

L'ESPISM© AL PE*
IDYLLO.

L'aouti é jour, sus la
Un pastourèl,

faougèiro

négat dé plours
Pérséguissio sa bérgèiro
En
■i
«
«

déplouran

,

sas amours.

Pér que

risés tu tigrésso ,
Dé mous soupirs, dé moun ardou ?
Mai té probi ma téndrésso
,

,

«

Mai m'accablo

La

ta

fréjou. »

pastourèlo noun escouto
coumplènto dél pastourèl;
Ris dél tourmén dél
joubéncèl
Et s'éncourris dèous soun
troupèl
Mais uno espigno sus
sa routo
Dé soun pènou
traouquo la pèl.
Al biou pounchado
Es oublijado
La

;

Dé s'arrésla ;

Lou

pastourèl bén l'y tira
L'espigno diiis soun pè marg-ado.

Sus l'hèrbéto la fa séta ;
Sé frillo la ma
Al tafféta
Dél dous péuou dé la filléto

;

L'y dérabo l'éspigno, et pèi, pér sé
Sus la bôuquéto
Un poutou l'y prén
,

Mais tant téndromén

Qu'attendrido la bérgèiréto
L'y doublo soun pagamén.

paga,

�7

LOU

PÉCAT OURIGINÈL
ou

RÉFLECTIOUS MOURALOS SUS L'HOME.

Quand Adam séguèt fax ambé un paouquetdé terro
Cainbos tèsto éstoumac, brassés et caetera ,
Tout aquo l'y bénguèt dins un biral de ma.
Loti sang anèt, dins cado artèro ,
,

Dé

,

sa

calou lous musclés anima

,

déjoust la duro-mèrû
louchèt pér tout goubérna.

Et lou cèrbèl
Sé

Adam

s'ésparpaillo , s'agito

;

Sous éls boou sé casa cadun dins sa guérito
Sas mas s'énginou pér touca,

Soun
Sa

nas

couménso dé

léngo salibéjo et languis

Dés

niffla

dé tasta

,

,

,

Soun aouréillo éscouto déjà :
cinq séns qué l'y cal és proubésit désuito.
Pér nostré malhur lou sérpén
( Qué Dious lou frappé d'anathèmé ! )

À nostré païré

Adam apprén

Qu'outré aquélés cinq séns né poussèdo un sisièmé.
A
prépaous dél sérpén m'anés pas chicana;
Adam lou béjèt pas , cèrto, ou sabi dé rèsto ,
Mais sabi qué , proumpto à parla,
Ebo sé faguèt uno fèsto

l'y répéta
qué j tèsto à testo ,
sérpén bénio d'y counta.

D'ana bité

So

Lou

,

�8

D'aquél sixième
Adam

et

sens

la tristo déscoubèrto

Séguèt j pécaïré, nostro pèrto.
sa mitât, qu'aourioou fax d'angèlous

,

Faguèrou que dé diablotous.
D'aqui bénguèrou lous proucèssés,
Las guèrros , lous assassinax,
Las fraoudos, las impurétax,
Lous schismes
las impiétax,
,

Lous uiédécis

lous aboucax
lous achèsses.
Eu bénén al moundé, cadun
Séguèt émprègnat dé férun.

L'asthmé, la

,

,

rougno et

Pér sé délibra dé l'ourduro

Doun

soun moural èro infectat,
Carguèt qué l'homé , hélas, contro él mèmés armat,
Trioumphèsso dé sa naturo.
Et d'aqui bén én résultat,
Qué lous homés dé bé tant paouc oou pullulât,
Qué lou bissi pértout marcho tèsto lébado
Qué pértout la canaillo és én majouritat,
Et qué n'és dé l'humanitat
Conrao d'un camp séménat dé sibado
Ount à péno sé béi
quaouquo éspigo dé blat.
,

LA SAM A RIT AI NO
CONTÉ.
De la Samaritaino
A Pézénas

jour pèro Badou
l'ébangilo explicabo
Et tant èro loung soun sermon

Qué
Mous frairés

tout

un

,

lou moudé badaillabo.

dis lou pèro , abès bél badailla
L'ébangilo déljour és loung à fa trambla ,
Et m'en cal, sé bous
plaï pesa cado paraoulo.
Que sé me démandas dount né be'n la loungou
Bous réspoundrai qué bén dé so
qu'ai Cre'atou
Es uno fénno qué ténjaoulo.
,

,

,

�9

TAMT Fï§®
C AN SOU.

Tantpis pér l'homé que camino
ni fi ;
Tantpis pér lou que sé chagrino
Sans abéiré paouso

témps que prénsounbési ;
Tantpis pér lou que fa farino
Sans èstré él mêmes al mouli.

Dél bouti

Tantpis pér lou qué créis dins l'aché
qu'à soun oustal és soulét ;
Tantpis per lou gros pérsounaché
Qué trop naout porto lou coupét ;
Tant pis pér lou qu'és sans oubraché,
Amour, dins toun dous méstièirét.

Et

Tantpis per la léngo marrido
Qué troto pas qué pér fissa ;
Tantpis pér lou qu'aïmo labido
Et qu'és foursat dé l'éspaousa ;
Tantpis pér lou qué sé marido,
S'a pas apprés à patiénta.
Tantpis pér l'homé qué sé piquo
toujours pér éscoutous ;
Tantpis pér lou qué s'alambiquo
D'ana

Per randré

amargant so

qu'és dous;

Tantpis pér lou dount la barriquo
Gasto las roilliounos liquôus.

�10

Tantpis par lou que , sans boussolo
Sus l'Océan s'és embarquât;
Tantpis pér lou qu'ai capitolo
Sans saoupré s'y tèné és mountat ;
Tantpis pér lou qué sé désolo
Quand uno nièiro l'a lissât.

Tantpis pér l'homé trop cupidé
Qu'a d'éscux sans né lacba cap ;
Tantpis pér lou sot intrépidé
Qué toujour parlo et ré noun sap ;
Tantpis pér lou qué pénso à bidé
Faouto dé tripos dins lou cap.
,

Tantpis pér yéou

Sé bos à

,

Margaridéto

,

péno m'éscouta ;
Tantpis pér yéou sé ta manétp
Bén bèi

s
yéou qué pér m'éscarta
jusquos à ta bouquéto ,
inéouno pot pas arriba.

Et sé

Ea

LOU

,

,

PASTRÉ D'OU LARGUÉS
CONTÉ.

Bel temps qu'à Mountpellié sé téniooulous éstax
Dés très ordrés lous députax
Tour à tour crou coubidax
Co dé moussu Dilloun (x) qu'as eslax présidabo.
Un jour dounc qu'aquisé dinnabo ,

(1)M. Dillon Archevêque de Narbonne, et
qualité, président-né des Etats de Languedoc.
,

en

,

cette

�11
prè d'un

pastré groussié ,

Un grand
Pér s'en

ségnou

,

d'Oulargués
députât
sétat à taoulo ,

la paraoulo
«Quand louEtbèspré, l'y dis, lou soulél és couchât,
que boulès sus la inountagno
truffa prén

«

nFédos et moutous
«

«

Pér

apèi lous

Coussi fasès ? »
lou

Fiplan.
lou

ségnou.
noum

dé la coumpaguo,

bous prègui dé fipla
fiplas dins la campagno..

lou députât,
Coumo

lou

Ou

,

pastré.

Al
Moussu

assembla

fa dabala

boli pla, Moussu.
lou

ségnou
A

Fiplas fermé ,

pastré.

(après qué loupastré a fiplat).

péno s'on

éntén ;

fiplas coumo fiploulous aoulrés.
lou

pastré.

Quand lou troupèl és lènt sé fiplan fortomén ,
Fiplan bélcop pus doussomén
Quand las bèstios, M oussu, sé trobou prè dé

naoutrés.

LA

BÉRGÈIRO INFIDELLO.
ÉLÉGXO.

A noStré

amouréto

Es dounc

pla bèrtat

Qu'as fax

,

Infidélitat.

bérgèiréto

,

�12
Bibomén sentissi
Lou mal que iné fas;
Mais quand réfléchissi
M'én eslouni pas.

,

L'amour ount sé
campo
N'és qué
passaché,
Et soubén
La

saousso

escampo
an lou
pè.

Lous
Nous

poulix bisachés
troumpou soubén,

Coumo lous nuachés

Qué boou dèous lou bén.
Talo qué la cato
Qué fmto lou rat
Talo la goujato
,

Gourro lou

goujat.

La fé qu'es paousado
Sui sablé mouvén,
Es bité
effaçado

Quand l'oundado bén.
Dins las aïgos roussos
Cal jamaï nada ;
Et maï bénou doussos ,
Méns cal s'y fisa.
Adiou , bèlo ingrato
Séraï pla bénjat,
Sé lou cièl té trato

Coumo m'as

LOU RICHE

,

tratat.

DÉBÉNOUT PAOUBÉ.

ÈPIGHAMMO.
Quand èri riché , à moun oustal
et mati la coumpagno aboundabo

Bèspré

�récercabo

Toutlou moundé mé
Abio d'annx mai

qaé noun

Dénpèi qu'aï tout inanjat, tout lou
soul

,

:

moundé mé qulto

dabant mous landiès ;

Soi tout

Et s'èro pas mous

créanciés ,

Ressaouprio pas cap dé

LA

cal

bisito.

NÉBOUDO DE JEAN PETIT,
CONTÉ.

néboudo Jean Petit
préné én mariaché
Un biél salop tout pudént, tout pourrit.
Sabi bèj l'y disio , qu'es pas un bel mcUnachè
Et que sentis à caoumouzit ;
A

sa

,

Boulio fa

Mais

a

fosso louidors , aouras soun
Et

Jl

héritache' :

tort.—
lènsiréspon la néboudo ;

se

tou réfusos

,

as

niécarguê d'un tal porc

Pe'r que
Laissas qu'ajé

LOU

fax uno soudo

PROUCES HE

!

POOIAREDO

ÉPIGRAMMO.

s'éscorjo dins Béziès ;
stendré ma mémoiro,
Dégus l'a pas jainaï parlat tant dé trabès
Que lous bourrèous d espribassiés
Qu'oou,dins Béziès, éscourchinat l'histoiro ,

Sabi que

Mais

lou francès
,

tant que

pot s'&lt;

Poumartdo

,

dé toun proucès.

2

�14

LA

NAÌSSÍNSO

L'ÉXFAXSO

ET

DHANRIC IVCOMTÉ HISTOÏTHIQUÉ.

—

Qu'es fach quand nais

,

toujours l'y duro.

Proueeríé.

Grosso dél grandHanric, Jeanno d'Albrèt, sa maire,
Fénno dé cor, d'esprit, coumo s'en béipas gaïré ,
Passabo sa groussésso al mièch des bataillouns.
Ténio pè dins la marcho as pus hardix piétouns
Dourmissio sus la duro, à chabal galaoupabo,
A la fatigo , al brux soun fruit acoustumabo ;
Et saris faïré dé mians et sans caïnèja ,

,

Atténdio lou nioumén ount débio s'acoucha.
A l'intérêt public maï qu'ai séou débouado ,

Jusqu'al darniè meumén bouchèt pas dé l'armado
Mais quand d'aquél nioumén l'aprocho séntiguèt j

;

Dèous la bilo dé Paou bité s'acaminèt.
ïalo

quand bén lou temps dé faïré sacougado ,
bignos et pér camps la couloumbo égarado ,
Prén al moumén que cal, lou cami dé soun nis
Ount soun inasclé doulént après élo languis.
,

Pér

j

Lousnoblés, lous manans, sounpaïré Albréte'ntèsto,
Quand arribo dins Paou, bénou pér l'y fa fèsto ;
Intro dins lou castèl ount tout és prépaiat,

�15

goujat,

païré l'y dis : « Se portos un
à jamaï soun pays , sa famillo.
Pér él dins l'abénir un doublé sceptre brillo ;
Sans y laissa dé pèl cépandan noun l'aoura.
F aï mé lou boun bibén : tout y réussira.
Se, quand aconcharas , cantos la cansounéto ,
Lou trésor émbarral dins aquésto casséto ,

Et soun

Cal qu'illustré

„
»
o
.i

«
o

,

ploura,
mé dé canta. »
Jeanuo ou proumét: etlèou, quandl'houro és arribado,
Canto ambé las doulous , dins soun lèit aloungado :
damo dél cap dél poun ,
D'un paysan lafénno pot
fénno d'un Réi, proumét

téou,

«

Séra

,c

Mais tu,
,

«

Nostro

«

Dé bostro

«

graco aï plabésoun
D'èstré anaquésto houro
Prégas lou Ûious,
Qué d'un goujat mé

ajudado !
fagué doun

qué règno amoun ,

«

«

qué sègué lèoii

«

Et

«

Dé bostro graco

«

D'èstré

«

Nostro

débhrado !

aï pla bésoun

ajudado ,
!»

anaquésto liouro
damo dél cap dél poun

cantico musico ,

Jusqu'à l'acouchamén répèto soun
j
Nostré Hanric bén al moundé amb'aquélo
Et ris tantlèou qué nais. Es ti miraculous
Qué toujour sègué éstat galant,
Lous noblés, lous barous disouqué, pér ou

brabé et jouyous
créiré? ,

pér ou béiré.
boun bibén ;
m'appartén. »
Désuito d'Hanricou tout réjouit s'émparo,

Coum'élés a cargut èstré à qui
Ma fîllo dis Àlbrèt, as fax un
La casséto és à tu , mais l'éifan
«

,

«

préparo.
brabé gro d'al ;
juransou pla bièl pèi ramplis uno tasso ,

propro ma soun répas l'y
Quand l'a poutouuéjat, pér soun
Bous l'y frèto louspox amb'un

Et dé sa

Dé

prémiè régal,

l'éugoulis sans fa cap dé grimaço
dé sa bido es éstablit déjà ,
L'a prés à la capullo , et toujour

Et l'éfan
Lou trintran

Las

:

s'én téndra.
bilos manquou pas dé fénnos prou sanissos ,
trobo qu'as camps d'excéléntos nourrissos.

Mais on

�16
Albrét éntén qu'Hanric
sègué
pas énclécaf ;
Bol que sègué robuste
alèrto déscouplat.
Y cal uno nourrisso al
bilaché élébado,
Propro mais sans souci, bélo mais
Pér trouba lo
qu'y cal sé plan pas dé éspounpado
cerca
Et dins un bilachot
finis pér la trouba.
Brillanto
,

,

,

;

,

dé

santat

poulido,

risoulièiro,
Jeanno Lassénsaa
démourabo à Bilhièiro.
Soun home èro
paysan. Sans déoutés sans
Y bibioou toutes dous
rambal,
dé soun
pichot Irabal.
Pèr
rèssaoupré Hanricou n'abioou qu'uno cabano
Mais èro
,

,

pla téngudo espaciouso et sano
lèit pla dû lous
mémbrés dél toustou
Poudioou qué créissè én
forso, en souplésso, én bigou.
,

El

,

,

sus un

Quoiqué pla lènt dé Paou bouyaehé sa
pénsado
Jeanno dé soun
pétèt
Fa faire al founs dél n'éspas mens occupado.
parc, sus un

poulit Iruquèl,
pixot castèl.
Aqui, cado mati la Béino sè troubabo
;
L'y pourtabou l'éfan , lou prénio lou badabo
Lou métio dins lou brès
dèsénpèi tant famous
Et pér cado sourire
y fasio cént poutous.
Calio qué la nourrisso
én détal
l'y countèsso
Sé l'éfan
Koun pas un
grand

palais

,

mais un

,

,

,

,

,

dourmissio,

sé plourabo à la brèsso
baïlénc s'abio soubén
tétat;
Et pèi, quand l'abio
prou birat et rébirat,
En

S'abio fax

al

,

,

,

lou
Et la

poutounéjan sus soun cor lou
préssabo
nourrisso, amb'él à Bilhièiro lournabo.
,

,

,

Hanricou

paouc à paouc és
grandét,
Trampalejo d'abor, pèi marchodébéngut
toutsoulét
Es

éscarrabdlat coumo

A Paou

,

déjoust

La nourrisso
La Réino a

:

sé

pot pas créiré
èls la Réino bol l'abéiré.
,

sous

et soun

home

oou

coumandat, podou

bel sé désoula

,

pas réguinna.
Plourés pas, brabos
géns ; pér courri sa carrièiro
Calqué bostré pétèt sourtigué dé Bilhièiro.
Un jour dé sa
grandou boslré cor jouira
Et tant coumo lou séou
bostré nouni durara.

,

�17
A très lègos dé Paou , tirant bèrs la mountagno,
Quand abès trabèssat la pus richo campagno ,
Sus un pic dount lou Gavé ( i ) en éscuman jaillis,
foucastèl déCouarrazoà bostrés èls s'ouffris.
Jouisses. s'y mountas, d'un cop d'èl magnifique ,
Risént daban, darrè soumbré et mélancouliqué ;
D'un coustat de bousquéx , de jardins et dé prax ,
Dél'aoutrè dé rabins , dé rox toutes pélax ;
Mais qué guèités la piano ou la serro ourgueillouso ,
La naturo és pertout grando , richo et poumpouso.
Es dins aquel castèl qué séguèt élebat,

rudé souldat,

én daouphi flaougnacmais én
Hanric lou grand Hanric. Atnbé
Ambé uncrouchou dé pa déjunabo et
Soulomén lou diménjé abio pér souri
Noun

dé lard dinnabo ,
goustabo ;
dinna
Aquélo poulo al pot qué pèi boulio donna
Atoutés sous sucbèx. S'en anabo à l'éscolo
Béstit dé courdélat et d'uno camisolo,
Pè uut et sans capèl, coumo lous paisandous
Qué, cod'él mêmé rnèstré, amb'él disioou la crous.
ïourals, t ouchés rabins én saoutan troumpassabo ;
Sul pic lou pus pounchutcoum'un cabrit grimpabo ;
Dabalabo al galop sus sous pès, sus sas mas :
Plèjo glaço calou ré l'arrèstabo pas.
Tantôt al poun dél jour, darrès uno randisso
Alténdio lou lapin al moumén qué sé glisso
Timidomén sus l'hèrbo ; et tantôt én abal
Dins lou Gavé escumous lansabo lou rasai.
Ambé lous paisandous à la pougno luttabo;
,

,

,

,

pèl maï d'uno fés amb'élés s'agaffabo ;
Plégabo coum'un bin , foursabo coum'un bioou ;
A tout joc èro adréx , à ré n'èro pas noou.
La guèrro l'y plasio ; passabo sas bèsprados

Al

Basses-Pyre'nées,

(1) Le mot Gave , dans les Hautes et les
synonime du mot Rivière. De la le
que donnent les Espagnols aux habitans de ces

sobriquet Gabachôi
contrées, et par
voie de suite, aux Français. Dans le Languedoc nous appelons
est

Gabachés, par analogie
et dés Cevennes.

,

les habitans de la

Montagne Noire
2..

�18
A fa lou

régimén ambé

camarados ;
Toutés oubéissioou : lou
boun, lou brabé Hanrie
Ëro soun coumandan , mais toujour
soun amie.
sou3

Pus tard n'ajèt bésoun ; toutés
pér
Toutés pér él sa bido et sousbés

él s'arinèrou,

proudiguèrou
D'aqui bén qué disio, quand régnèt dins Paris
Que débio tout so qu'èro à lous dé soun
pays.
,

Dins l'éstat lou pus misérable

A Béthléem

éfantou
un éstablé
adourén lou.

un

Bén dé naisse dins

Anéns'y bité

,

:

Aï ! quand maïnaché !
Qué dé majestat !
Métén à sous pès nostré houmaché
Pér

nous

saouba Dious l'a mandat.

Aquélo éstèlo tant brillanlo
Qu'à Bethléem bén dé lusi
Et la bois dé l'Anjo
qué canto,
Probou qué Dious és
pér aqui.
Ai ! quané maïnaché ! etc.
Sé
Abès

dins lou pus rudé ésclabaché
gémit, tant souffèrt,
Aro, poplés prénès couraché :
Lou ciel pér baoutrés ès oubèrt.
Aï ! quané maïnaché, etc.
,

tant

,

Al moundé lous anciens
ouraclés
Abioou louMessio
anounsat;

,

.•

;

�19
Et

pér lou pus grand dés miracles,

A la fi nous és
Aï ! quané

arribat.

maïnaché ! etc.

règno sus la naturo ,
tout-puissént, Dious éternel,
pér saouba la créaturo ,

Lou que
Dious

Bén

Se faïré home

Aï!

dins Israël.

quané maïnaché ! etc.

dé nostros ouffénsos ,
las expia;
Prén pér él toulos las souffrénsos
Que débioou nous ablasiga.
Aï ! quané maïnaché ! etc.
Sé cargo

Dabalo pér

Fièrs démouns

,

qu'abès fax la guèrro

loungtémps alpaouré Unibèrs
Aro la pès és sus la tèrro :
Tourna boun à bostrés é nfèrs.
Aï ! quané maïnaché! etc.

Tant

Dious, pér un

excès dé téndresso,

naoutrés sé fa pichou ;
Mais, aldéjoust dé saféblésso ,
Qué sé déscoubris dé grandou !
Aï ! quané maïnaché ! etc.
Tant que

Jésus! caritat incarnado

Espéréuso des

,

pécadous ,

Pér bous és touto ma

pénsado,

jamaï n'aimaraï qué bous.
Aï ! quané maïnaché !
Qué dé majestat!
Meténàsous pès nostré houmaché :
Pér nous saouba Dious l'a mandat.
Et

,

�20

DÉ

LA FILLO

CAMBRO

CONTÉ.

Codé

uno

damo dé bouu

toun

Pér sé louga bén Jeanétoun.
Madarao , y dis, soi boslré affaire

Sans mé banta
Sabi courdura

,

,

sabi tout faïré
féstouna,

,

:

Bésti, couil'a, plissa , brouda ;
Et soi tant éscarrabillado,
Qué dins niéns d'uno raiéjourado
,

,

Sérés dé camiso clianjado ,
Labado , béslido , laçado,
Caoussado , ounxado , pérfumado
Gantado j frisado , arquétado ,
Et

qué , dins

un

biral dé

ma,

Joust bostré

crispèn récatado ,
Pourrés sourti manchoun én ma.—
Dé tant dé préstésso esfrayado ,
,

La damo y

dis

: se

sepouclio

Que sëguéssi tant lèou pimpado

,

Hélas moun Dious ! que déhêndrio
Tout lou rèsto dé la journado'!
,

�AS C0TOHITA2.

BITICHLOSj,

ESTRÉNOS

D'UN IBROUGNO.
L'ennui

nàquit

un jour de
Vgltaihe.

l'uniformité.

Grands fasèirés dé protocolos
Que sul bi, sul trés-sièis, abês tant discutât
An bostros quéstious binicolos ,
Bostros pétitious biticolos,
Bosiros rébariès

agricolos

!

,

M'abès, Dious m'ajudé , ensourdat !
Cal mardi, quél'ajés birat:
Dins lou jus que prouduis la souco ,
Proufanos n'abès bist qu'uno questiou d'argén ;
Parlas pas dél plasé qué nous donno à la bouco ;
,

,

Mais calculas à quand rebén !
Aprépaous d'aquél jus qué fa nostré délici,
Qué rébéndrio lous morts, qué rémontolous bious,
Nous parlas qué d'expéditious,

d'exercici,
tarif, dé prouhibitious ,
D'impourtatious, d'expourlatious !

Dé dréx réunix

,

Dé

Boulès-ti que

la bigno anfin nous énrichigué

dé

Et que,
tal qu'és roumat,
D 'escux lou coffré sé farcigué

,

?

Ah ! laissas dé répaous lou Ministré émbestiat
Dé bosiros pétitious fribolos ;

Et,

sans

néga dins dé loungs

protocolos

�22

Bostré gériio aïgasséjat,
A Bacchus élébas un temple
Ount jour et nèit on bous countémplè

Occupax à pintourléja

Sul

Ount tour à tour anés
Sui giand bé
que lou

plasé

,

prêcha

bi

nous

fa,

sans égal qu'a l'homé à lou fioula ;
Ount surtout, pér prêcha d'exemplé

Lou coumitat

Bèspré
L'amour dél

noun

et mati

,

manquara

dé s'ibrougna.

bi, qué jusqu'à bèi souméillo

Alors sé dérébéiilara ;
Dé chuma lou jus dé la tréillo
Lèou la modo s'éstablira,
Et dins lou quioul dé sa boutéillo
Cadun sa rasou laïssara.

Quand tout lou moundé pin tara ,
Qu'éfîans, païrés, fénnos et fillos
Faroou dins sous oustals à qué mai chumara ,
Qué lou bi, l'aïgardén séroou dins las famillos
Pus nécessaris
qué lou pa,
Québéirén la griséto al bal s'émpapourla ,
Las damos déjoust sas mantillos,
,

En

passéjan

trampaléja
s'espata

,

,

Las cousinièiros

Bandados

las éscoubillos

sus

,

Lous

médécis, én sé frétan las cillos
Cérca lou pouls dèous las cabillos ,
Et nostres aboucax rédtés coumo dé quillos ,
A moi muraille én plaïdéjan crida:
Alors , cèrtos alors lou coumercé anara :
,

,

,

,

Lou
A

cours

d'él trés-sièis

mountara

,

prix d'or lou bi sé béndra,

Et dé nostrés baïssèls béirén lèou las founzillos

Pér la canèllo s'escoula.
Messius dés coumitax,

dins aquélo entrépréso
Esyéou qué bous dirijaraï.
Fasès silenso
sé bous plaï.
,

,

,

�23

Dél bi, rë que
Et

dél bi, tout bèi bous parlaraï }

ma

bouco n'es tant

coubéso

Qu'ambé rabissimén l'éloché né faraï.
IN'aï déjà tant pintat qu'aï la testo un paouc présoj
Et tout lou temps qué précharaï ,
Mai d'un béiré
Excusas sé ma

n'engouliraï :
léngo és blèso.

saludi, BI, mas amours!
Adiou Parnasso , pcr toujours.
Coubèrt dé mouchés et dé laouzo

Té

,

,

prouduis paslou jus dount bén la raouzo,
Et tas noou biergés l'aïmou pas.
Hypoucrèno , met ta résclaouzo ,
Gardo toun aïgo pér Pallas,
Pegaso, as quatre pès . baï-t'én ounté boudras ,

Toun soumet

lou bi n'és pas una caouzo
chabal mété lou nas.
A la liquou qué nous émbraïgo
Boli bèi donna lou bouquét;

Car

Ount un

Coumo

piliè dé cabarét,

Béni, boutédlo én ma , déféndré
Lou jus qu'attén moun

contro l'aïgo

goubélét.

perla barrico ;
Car és bou mous amix , pér pas abéiré tort,
D'èstré dél partit dél pus fort :
Dé générousital pla sot és qué sé piquo.
Médéclari
,

Parlén d'abord dé la coulou
Et dé l'aimable bèrmillou

Qué lou bi sul mourré nous piutro.
Quand aï pintat quaouqué cartou,
Saï pas omit ma pallou
;

s'éudintro

Mais sabi

pla ségu , dounté bén ma roujou.
Lou blanc ni loublu noun mé ténto ;
Mais qué toun lustré mé rabis,
Brillanto coulou dé rubis !

j

,

Qué

jouissi, moun Dious, qué moun amo és

counténto.

�24

Quand sui mourré dé moun bési
Qu'a jamaï begut que dé bi,

Bèsi la broudariè

D'un

nas

tintat

La coulou dél rubis

es

en

lusénto
cramoisi !

la pus

rélébado ;

Ount qu'on la béjé saouto à l'èl
En l'air brillo dins l'arc-an-ciel
Al (ioc dins la braso
allumado
Al founs dé la mar sul
coural,

Al
Et

galiniè

sus

la

crésto dél

quand lous granadiès passou,

:

,

,

gai,
sus

la grénado.

Es que sus las
gaoutos d'Annou ,
Sus soun froun et sus soun nassou

,

Que n'ai pas plasé dé la béiré ;
jamaï bist dé pus bèlo coulou ,
Quand dél flascou lou bi dabalo dins moun béiré.
Mais n'ai pas

La coulou suffis
pas ount manquo

Or, parmi

so

la bountat;

miiinu que la dibinitat,

Quand lou moundé séguèt créât,

Prottdiguèt à la créaturo
Lou bi
pér exemple es citat ;
,

,

Et dins
A lou

,

d'un bérsét dé la sainto
Escrituro
Lou saché él mêmes l'a bantat.

mai

,

qu'a pas d'esprit, quand és bon né proucuro
Rand
|ouyous lou qu'es afflijat ;
,

Es l'enéinic dé

L'aïmi

mai

qué paréns

Lous
Et

yéou

l'impousturo

Et l'amie dé la beritat.
Pér él sou]
gardi ma tendres

,

uns

,

efïans

l'appellou

,

so

:

amix, mèstrésso.

moun trésor

D'aoutrés la joyo dé moun cor;
douzil én ma pi o.istèrnat joust
,

,

ma

L'appèli, quand n'ai jusqu'al col
Pénden l'hiber

moun

,

Péndén l'estiou

inouu

Boules dé forso

et

pipo ,

,

caouffo-tripo

parasol.

dé couraché

,

,

,

�25
An lotit lou

pégal pintas séc :
Lou bi fa lou boun sang , et l'homé débén lâché
Se né béou pas du tout, ou né béou qu'à mièx-lèc
Faoutipas sus aquél chapitré;
Et dé poou dé débéni flac
Tant que podi, dé quaouqué
litré
Né régali moun éstoumac.
Lous béou-l'aïgo sou
flégmatiqués
Grabélousés
mélancouliqués :
,

,

Tout

D'èstré

aco

m'és incounéscut.

hydroupic n'aï

pas jamaï créngut ;
pourrio ma bédéno
D'aïgo, Dious m'ajudé , èstré pléno
Yéou qué jamaï n'ai pas bégut !

Et coussi

,

Méssius dés coumitax,
Permétès

séntissila pépido ;
qu'un moumén graissé ma parotido
A bostro santat, sé bous plaï.
Aro qué ma boutéillo és bido ,
Silénso ! counlinuaraï

Tant

:

:

Aquésté moundé , ourit languirai pas brico
qué pourrai la nèit, lou bèspré et lou mati
Diré dous moxà

mabarrico,

Dénpèi loungtémps aonrio prés fi
Sé n'èro pas éstat lou bi.
Quand la pléjo , à tourréns sus la terro toumbado ,
A l'Unibèrs éntiè labèt lou casaquin,
Noue n'éscapèt al bouzin
D'aquélo tarriblo bugado
Qué graço à la liquou qué pisso lou rasin.
Tant qué las aïgos houmicidos
Coubrissioou l'Apennin lou Taourus et l'Atlas,
,

Noué mourérit poulsabo pas;
Et sas anlraillos adalidos ,
A sas bénos toulos malsidos ,

Alandabou

qué dé
d'él,

N'èro fax

sang

aigalous et molas.
caoumouzidos

et sas cars

3

�26

Alasépio, alpagèl, à las solos abidos,
Anabou dins la

mar

fa faïré

un

Quand, pér bounhur pér él,

boun répas :
la tèrro affèrmido,

sus

Soun artél anfin sé
paousèt.
Sa bouno éstèlo lou ménèt
Dins uno cabo

pla garnido
Que Dious qu'abio prébist lou bésoun que n'ajèt,
Del déluché abio garantido.
Ambé quané plasé fioulèt !
,

Lou tounèou dé la Danaïdo
Jamaï tant bité sé bidèt.
Sabi pas trop sé
s'ibrougnèt ;
Mais dé tant et tant
que pintèt
A sa mèlso randèt la bido ,
Et sa bigou l'y

rébénguèt.

Séntissi, pér

fé, qué la méouno s'énèrbo.
cinq ou sièis cox dé bi
M'azugaroou lou paraouli.
Préni rnoun douliou pér
la quèrbo
Pér né béiré pulèou la fi.
sémblo qué lou cièl bén dé s'énnibouli....
ma
Santé !

Mé

Aï bésoun dé
Pér faire

pla

touto

moussa tout so

ma

bèrbo

qu'anas aousi.

Quand lous dious dés payèns dins lou ciel foou riboto,
Jitou pér carga la minoto
L'aigo qu'oou dins Ion goubélet ;
Et d'aqui bén, sé né cal créiré
Homèro,
Qué tant soubén la plèjo sus la tèrro
Dé l'homé asago lou coupët.
Et dél tounèrro lou
tapaché ,
Qué dins l'air énténdèu grounda,
N'és qué lou brux
qu'amoun sé fa
Quand lous dious énchuman lou Bourdèous, l'Ermitaché,
Lou Champagno et lou Malaga,
Entré la péro et lou froumaché
,

,

,

,

Sé métou toutés à trinca.

�27

Jupiter éstaïré

Maislaïssén

;

Lous dious sou dé grosses moussus,
Et so qu'ai cièl l'y plaï
faïré

dé

l'affairé dé dégus.
Qu'aïmou pas la boutéillo , ou que l'y fagou fèsto ,
Soi pas pus magré ni pus gras ;
Aï pér yéou dé trafis dé rèsto.
Mé fiqui dé Bénus , dé Junoun, dé Pallas ,
Quand toutos très al cop mé pissarioou sui nas ,
N'es pas

S'abio

Pér

moun

ma

fé

,

douliou

sus

lou paousario

la tèsto,
pas.

Quand d'él jus qué donou las tréillos
Aï prés l'adourablé bouilloun,
Lou fioc mé monto à las aouréillos
Et parli fèrméf'séc et roun.

Intrépide et baillént coumo Napouléoun,
A l'Unibèrs éntiè ficario sus las peillos.
N'ai pas mai poou dél brux qué fa lou mousquétoun
Qué dé lou qué fa lou bouchoun ,
Quand , butât pér lou gas et sans tirobouchoun ,
S'élanso tout fumous dél col dé mas boutéillos.
Mais quand naï pas tastat loubi,
Séntissi moun corps s'adali,
N'ai pas ni forso , ni couraché :
Réculi dabant un bouissou ,
Un chi mé semblo un loup-garou;

Ets'énténdi dins l'air éspéta quaouqué trou
Mé rancugni dins un cantou

,

réjengut tant qué duro l'ouraché...
gousiè tant séc qué podi pas grioula ;

Ount rèsti
Aï lou

Sé tombi pas un bourré
Bébi dounc pér

impoussiblé qué blagué.
pourré acaba.

Salut, Messius ! grand bé bous
BI, mas amours, règnos sus las
Coumo

Miliou

fagué !

liquous

l'aiglo sus passérous;
qu'oun foou las cantaridos,

�28
Las purgos, la quinino et
las aïgos-boiilidos,
Cassos dé nostre corps las michantos
liumous ;
Rébéillos dés mouréns las forsos
éngourdidos
;
Et s'asago an toun

jus sa mèlso et

sous

La bièillo fénno
pèrd sas

La

Pérdouno

joubé

sas

rougnous,

ridos,
pallos coulous.

pisso-fréx qué , dlns sous protocolos,
ta
dignitat,
Oou ( cal ou crério )
proupousat
Qu'alogo d'asaga nostros artériolos
as

En rabalan

,

Anèssos tristomén
En
Ah ! dé

garni nostros béliolos
esprit dé bi transfourmat !

,

l'égaramén dé quaouquos tèstos folos
Punigués pas l'ibrougno à tous pès proustèrnat !
Pribé;\ pas dé toun jus l'Dnibèrs coustérnat
Dé l'oulraché
qu'as éndurat ;
Et qué faguén dé tu mens ou mai dé
pistolos
Inoundo lou pays coumo
pér lou passat !
,

Pér yéou qu'aï sachut d'abounhouro
Présa ta sabo et toun parfun ;

Qué jamaï dé

cantaplouro
dins moun lun ;
counsoulatiou dénpèi qué lou bièillun
Té faraï passa

ma

Sos ma
Mé dis qué cal parli, mais sans mé diré couro.
L'homé fa fosso bus , mais yéou né formi qu'un :
Es , quand béndra ma darnièiro houro ,
Dé mouri bandat coumo un cun !

�29

L'ART

DÉ SÉ C01DUIRÉ DINS LA BIDO.
gi^owiro© isfiâlM®
A MOUS

LËCÏOUS.
Diversité e'est

ma

devise.

La Fontaine.
&gt;

Bèi fa bèit jours bous éstrénèri
Et pér un paouc bous récréa,
Lou toun , l'alluro et lou parla
D'un bièl ibrougnasso imitèri.

:

Béi, pér miliou bous estrena,
dé bous mourigina.
Aourés dounc brabos gens , dé
ségoundos éstrénos
Ount bous appréndraï l'art dé bous pla
coumpourta.
La Bruyèiro , Catoun , Sénèco
et caetera,
Dount l'oumbre, aquéstonèit, m'es
béngudo trouba
M'oou proumés dé pla m'inspira
,
Et lous préceptes à douchénos
Joust ma plumo boou
s'aligna.
Séraï prou pagat dé mas
pénos,
Me soi més dins lou cap
,

,

Se bous bési né

proufita.

Dins

so que
t'importo pas gaïré
T'éntèstés pas mai que noun cal ;

Plaïdéjés pas,

car

Es lou louchis dél
As fosso amix

l'éspital
plaidèjaïrë.

prèstés à té sérbi,
bourso és pla garnido

Tant que ta

;
3..

,

�30
Mais tant lèou que
Tout lou

la sabòu bido
planto aqui.

,

moundé té

réfléchit, tèn tabouco taucado ;
amie, pér tant qité lou crégués discret,
Digues pas jamaï ta pénsado ,
Ou tout lou moundé lèou counéstra toun sécrèt.

Tant

qu'as

pas

A toun

as lou temps dé fa so qu'as
N'ou ratnbouyés pas à déma

à faire ,

Quand
Lou

.

témps pérdut sé rélrobo pas gaïré

,

Et soubén l'oucasiou s'én ba.

Sé

quaouqué esprit t'a dounat la naturo,
Tacho d'abéiré un paouc dé sén ;
Carl'ésprit sans lou juchamén ,
Es

coumo

unbaïssèl

sans

maturo.

S'as

A

pla susat pér apréné un méstié ,
Et sé n'as pas sachut lou faire ;
quané aoutré méstiè que t'aboudés , pécaïré
Séras toujour michant oubriè.

,

Moulièro n'a dix que pér riré
Qu'un sot saban és sot mai qu'un sot ignoure'n ;
Pér tant qué sègués sot, apprén :
La siénso pot jamaï nuiré.
Soubén so qué té saouto à l'èl
D'amertumo n'és qu'un calici;
Examino dounc pla so qué te parés
Abant dé né fa toun délici.

bèl

Dé tous parénsrougigués pas
Sé , pér quaouquo actioumémourablo ,
Sos ëstat annoublit: mai sos béngut dé bas,
Maï tanoublésso és hounourablo.

�31

trabal gardo té d'émbrassa
Que noun podés n'expédia ;
Lou qué bol préné trop dé pério,
Réculo alogo d'abansa,

Mai dé

dé pés qué bol pourta
tombé ou qué pèrdé haléno.

Et trop

Cal

qué

mal dés capélas ,
Respecto-lous joust soun éstolo ;

Parlés pas
Contro la

réligiou jamaï n'éscrigués pas;
Loungtémps a qu'a sounat lou
Pér Boultairo et pér soun éscolo.

clas

Ambé

Dél

qu'as ajo né prou ;

so

poplé ni dés Réis

brigués pas la fabou

Portés jamaï trop naout
Et soubén té qu'un

ta tèsto

,

grand ségnou

N'és

pla soubén qu'un roc

batut pér la témpèsto.

dins l'indigénso , apprén à trabailla ,
qué n'a pas d'argén lou
né
Mouris dé fan pulèou , sé , pér t'én proucura ,
Coumo un bèrmé té cal rampa ,

Sé sos

trabal proucuro :

A

Ou trémpa

tas mas

Rèstés pas trop

dins l'ourduro.

sus toun couissi,

lèbés pas trop mati;
à l'homé prou difficillé

Mais té
Es

Dé sé

lénsol :
imbécillé.

régla joust soun

dourmis pas prou
Sé dourmis trop bén

Sé

Quand sénlissés toun sang dé

débén fol,

coulèro
bouli,
duro l'ouraché,

Digués pas ré tant qué
Dount

posqués pèi té

répénti :

léngo qué lou saché
Déou surtout sé faïré oubéi.

Es

pér sa

�32

Quand
Dél

Dé fa mal n'ajés
pas pénsado

sérios

pla ségu

que

,

dégus n'ou saoupra

fióc,pértant dé soin qu'on mété à
S'éscapo toujour dé fumado. loutapa
Quand

fillo

uno

A bel èstré
téstudo
Sé trobo

a

horro,

,

fosso arjén

;
,

,

michanto tèsto

;

quaouqun qué la

prén.
Mais qu'arribo lou
pus soubén ?

L'argéns'én ba, l'éscroupiou rèsto.
Té fisés
pas mai
A la fénno

qué

noun

cal

déscabéslrado

Qué rodo passéjado et bal
Et qu'on trobo
pér tout hormis à soun oustal.
Sé pot
qué
Mais bal mai boun fagué pas dé mal,
rénoum qué cinturó
daourado.
Fénno

Réjun

,

ajés

pas

toun

trop dé caquét,

oustal, tèn lou nét,
Faï tu mèmés fioc à
toun oulo
Béillo à tout, et dé toun
souillét
T'éscarlés pas mai
qué ta poulo.
,

Tornés pas affrounta
lou mal
Dounl pér miraclés sos
déforo
Tant à la foun ba lou
pégal
Qu'à la fi la quèrbo
y

Sé né bos
pas

Prèstés

Lou qué bén
Et tout sucré

faïré

toun

jamaï d'argén à

démoro.

énémic

mèl

,

toun amie.

t'émprounta t'accablo

et tout

:

émpougno

dé

louanjos,

toun

arjén;
Angousli nous apprén
Qu'à l'èmprounta sé lous homés
sou
Mais saint

Sou dé diablés al
pagamén.

d'anjos,

Quand tant d'éffans té bésés
naïssé,
Débénés soucious , dé la
misèro as
poou ;

�33

manquo-ti dé fa paisse
miliouns d'aoussélous que sourtissou dé l'ioou?
Mais Dious

Lous

Béillo

éifans ambé soullicitudo ,
toujours counduis té coumo cal,
Car és dins l'oustal païrougal
Que sé countracto l'habitudo

sus tous

Dabant élés

Dé faire

pla , dé faire mal.

L'ésprit et la be'outat sou que pér laparado ;
A que sérbis d'abéiré fosso arjén ?
Tout aco prendra la boulado
Coumo l'abé dabant Ion bén :
La bértut soulo es dé durado.
Sé bos fa bouno

fi, met té joubé al trabal;
s'y met dins sa bièillésso

Lou que
La farino

N'éscapo pas à l'éspilal :
dés bièls déou sé moiré én

à toun home anés pas répéta
qu'as apprés , et qué pot l'irrita

Fénno
So

Qué lou

juinésso.

,

Contro quaouqun. Qué té soubéngo
mal qu'uno fénno a fax ambé saléngo
N'es pas facillé à répara.

l'énbéjo té prén d'éscriouré ,
mépér éstudia;
so qué la plumo al public dounara
Séra laougé coumo dé ciouré.
Sé

Couménso

Ou tout

As

sox

mostrés jamaï las

déns

;

qué té fagou la guèrro ,
Amuso-té dé sa coulèro;
Faï tou jour toun cami, laïsso fai'ré lou témps.
Sé né balés la péno , aouras ségu ta passo ,
A l'ouraché toujour succèdo la bounasso ;
Pér tant

�34
Ettantlou temps

Dins

,

las gens,
tout passo.

coumo

aquesté moundé

Agachés pas dégus dél naout dé ta grandou ;
L'homé qu'as mésprisat,
s'èro més à l'ésprobo
A quicon
pourrio t'èstré bou :
Déjoust lou pus pichot bouissou
Soubén

lèbré sé trobo.

uno

Sé désiros dé
pas laissa
Cap d'émbarras à tous éffans pupillés
Sègués pas trop coubés crompés pas sans paga
Quand ylaïssarios qué dé pa,
Y laïssaras
pla prou sé lou manjou tranquillés.
,

,

:

,

Boula trop naout és fadéso

Cal pas

s'ésténdré

ou
fouliè,
qu'oun la flaçado duro

mai

Es bon d'abéiré sa
A la mésuro
Dé soun pè.
L'un

jogo sui trés-sièis pér fa pla sous affairés

L'aoutré s'aboudo al biribi ;
S'éngrunou toutés dous : uno michanto fi
Es
Dé

sot n'a

bidédins,

mai

jamaï

prou;

rasounou

lasboutos.

Qué parlo trop nè dis dé toutos ;
Sègos én parlan court et bou.
Qué ménés boituro

ou

carréto

,

glié
ségués aboucat,
général,
iploumato
préfet, médéci,
sergent
capoural
,

,

toujour la fi dés jougaïrés.

parla, dé blaga lou

Ménsoou dé

;

caoussuro

ou

,

Qué fagués dé souliès ou tout aoutré trabal :
Soigno pla ta bésougno et fai-lo coumo cal.
Pér un
cop qué la faras mal,

,

�35

L'énbéjo , que toujourfurélo,
dé cancans qu'à forso dé baral
Té fara passa pér mazéto.

Fara tant

habillaméns sègués pas récércat;
Ségos proprè, mais sans fadéso :
L'homé qué perd soun témps à trop soigna
Dins tous

A lou cap

Lou

bidé ou mal saouclat.

sa

méso ,

soubén rioto ,
tard èstré més al rébut,
Sègos pulèou boussolo qué piloto.

poplé

as

magistrax cèrco

Mais l'homé què l'ésclaïro
Sé bos pas tot ou.

Lou

és d'él prou pla béngut ;

qué quaouqué

argén a gagnat

N'a pas dé sén sé lou
Hélas ! béi quand l'a

Qu'aourio pla fax

proudigo ;

déspénsat,

d'imita la fournigo.

quand té maridaras ,
qué l'homé qué préndras
Sègué brabé et té randé hérouso ;

Fillo

,

Guèito

Mais filléto

qu'és amourouso ,
N'y béi pas pus lènt qué soun nas.
Digos , Abarè,

Sans t'èn

qué t'abanso

plané, dé juna ?
abéiré grat, lou qu'après tu béndra
S'amusara fara bounbanso
Dé tout té

,

Et tas

quinzé ans , surbèillo raé lo pla ,
toun oustal en crénto et rétirado ;
goujax surtout la laissés pas trépa :
Quand lou fèrré bén la truca ,
Lou fioc sourtis dé la calado.

Sé ta fillo a
Tèn lo

dins

An lous

éspargnos papara.

�36
Juiné homé

,

T'aboudés pas
Té

fougis lous
à la parésso

libres pas à cap

Métés

caffés

,

,

d'excès ;

jamaï lous pès
ounté dins sa juinésso
L'home préparo à sabieillésso
''
Dé régrèx et dé malaoutiès.
surtout

Dins lous michans oustals

,

,

,

L'homé orguillous, dins sa fadéso
S'éstimo toujour mai
qu'oun cal ;
Sé bos fai'ré un boun
cop , crompo lou so qué bal,
Et rébén lou so
qué sé préso.
,

Sé bos èstré

N'as

counsidérat,

Fougis las géns qu'oou inichanto fumado;
qu'à lous fréquenta pér estré
descridat,
Carlèou larougno és
atrapado.
Fénno

jamaï n'accèptés dé présén
Qué mérité récouneissénso ;
Ré n'és pus braï
qué la sénténsc
Touto fenno que
prèn sé bén.
,

L'intérêt persounèl és un sablé
mouvén^
Uno grano pla
fino , uno tèrro pla trisso
Dountlou diablés d'énfèrnous
Pér

:

,

énborgno soubén

qué counésquén ni justisso
,
débèr ni sentimén.

Ilounou

,

,

Dé bèls moblés fairé
parado
Et surtout aima dé
basti,
Es lou
mouyén dé

s'apaouri.
L'homé, à la caouso qu'à créado
Dono toujour
trop dé baloit ;

Un ancien dis ambé

Crompo l'oustalbastit,

et la

Sègos counténtdé

Sé n'as
marquât lou

cours

,

rasou :

bigno plantado.

ta
journado
pér quaouquo bouno actiou,

�37
Pér quaouqué acto dé réligiou
Ou pér quaouquo bouno

pénsado.

Té bantés pas nipaouc ni prou;
A naoutrés mêmés adressado ,
La louanjo a trop dé fadou ,
Et Dious à dix qu'es désplacado
Dins la bouco dél pécadou.

pot pas camina sans trouba sus sous passés
Calados, fangos et taoutassés.
Dins quané éstat que Dious t'ajé bourgut plaça
Lou inaihur és toun lot, podés pas l'ébila.
On

Quand

pla malhérous , alogo dé bisca,
pér té counsoula ,
Qu'és à lotis que Dious aïmo pla
Qu'aïmo dé fica sus débassés.

sos

Soubén té

,

Homé dé bé , t'éstounés pas
Sé tal, qué bal pas uno pito ,
A ramassai

fosso bénas ;

jusqu'à la fi, béiras
Qué lou bé mal gagnat à dégus noun proufito.
Attén

Faï

so

qué

l'Ebangilo dis.

soul mét toun espérénso
Al mal dés aoutrés coumpatis ,

En Dious

Ajo boun cor, bouno counsiénso

,

,

prouchènfagués pas cap d'ouffénso
Oubserbo pla las lés, aïmo pla toun pays ;
Et s'assabal ta guénillo patis ,
A toun

Aouras ailleurs ta

récoumpénso.

4

,

�38

DÉL CURAT DÉ CABÉSTAN.

CONTÉ.

En séché céns et tant,

Guillaoumés Rabalat

Dé Cabéstan èro curat.
Dé sous soissanto ans sé sarrabo
Et quoiqué lous Galabéssièns

,

Sègou prou marrix paroissiéns ,
Lou bilaché lou boulounlabo.
Ero riché dé soun oustal,
N'èro pas hargnous ni brutal,
Dé

pacbacos

Ero
As

exact

noun sé mésclabo
al couffessiounal ,

,

paourés èro libéral,

Lous malhérousés counsoulabo,
Lous eífantous catéchisabo j

N'èro pas trop loung quand préchabo,
Sus las dansos dél carnabal
Lous èls tant qué poudioférmabo ,
Et coumo cal soulénnisabo
Lou dimenjé et lou festénal.
Sa taoulo èro toujour sérbido
Coumo lo d'un pichot ségnou.
Dés bouns boucis èro amatou ;
N'èro pas trop goulut, mais ou boulio pla bou,
Et dé Dious cap dé serbitou
Jamaï coumo él n'aïmèt la bouno bido.

Bébio

qué dé bi bièl et toujour dél miliou
Et

sa

cabo n'èro claoufido.

�39

douméstico Roch , an soun col dé trabès,
Sa barraquéto griso et sous grosses souliès,
Ero pus abisat que noun disio sa niino :
pla joubé èro béngut dé las Troubadariès;
Et lous gabachés , ou sabès ,
Oou l'esprit déliât , s'oou pas la raoubo fino.
Roch.dinsfortpaoucdé témps, aprenguètla douctrino,
Sachet légi dins lous psautiés

Sou»

,

Sérbi la inésso et coumo Talamino
Déroubilla lous candaliès,
La nabéto et lous éncénsiès ;
,

ténguèl à Besiès ,
apréné à fa la cousino ,
Codé mèstré Bouniol, la flou dés cousiniès.
Roch séguèt propré à tout. A l'oustal balajabo
Estarigagnabo ,
Et

soun

mèslré très ans lou
Pér

Lous moblés frétabo
Métio loulébat,

,

,

Pastabo, éspaillabo,
En laban coupabo
Ni sièto ni plat,
j

Et surtout jamaï couféssabo
Loulèitdé moussu lou curat.
Fasio la soupo, l'éscullabo,
Las hors d'ubros al poutaché
Et las intrados mitounabo,
Roustissio lou gigot, lou capou , lou gibiè,
As entrémès sucrax tout éntié s'applicabo

tout soignaho lou caifé.
glèiso tout récatabo ;
prémiè , lou ségoun , lou darniè

Et cent fés mai que

A la

Sounabo lou

Pèi las caudèlos alucabo

,

,

Lou Missèl à l'aoutèl

Et, pér serbi la messo
Débotomén

,

pourtabo ,
al bout dél marclio-pié

s'aginouillabo.
diméujé à l'aoutèl cantabo ,
tant pla qué Gasc frédounabo

Lou

Et

L'Introit et lou Kirié.
As éntarraméns

Lous

présidabo ,
paréns dél mort counboucabo,

�40

I/ouffrando lébabo,
Joust claou l'émbarrabo

;

Et, quand l'éntarramén rintrabo
Bité sus un floc dé papiè
La quittanso griffounéjabo,
Et, las cambos sul col anabo

,

,

Ramba

Ero

l'argén de l'héritié.
clèrgué, budèl, sacrésta, campagniè,
Suisso
chantre marguilliè
j

,

,

Barlét dé carabro

Mais dé

tant

qu'èro alèrto

,

,

cousiniè

;

actif, manifassié
cumulabo

,

Dé las founctious que

S'acquitabo

Coumo s'abio fax qu'un inéstié.

Mais abio pér malbur uno grando feblésso,
Un défaou capital, sé né cal counbéni,
A forso dé sérbi la mésso ,
D'éscoula la buréto et pèi dé la
rampli,

Abio prés

goustpér lou boun bi.

L'amour dél bi lou douminabo
Ero tout lou jour altérât;
Et coumo moussu Rabalat
Las claous dél cabot l'y fisabo

Entré qué

,

,

n'abio lou mouméu,

A la cabo

S'éndabalabo

Furlibomén,
Et sa boutéillo tout aoume'n
Dins un biral dé ma fioulabo.

Dénpèi dous ans qu'aco durabo
La poupulatiou grandomén

,

Djns lou cabot diminuabo

( Car én tout téinps sé déspouplabo
Coumo Béndrés quand l'éstiou bén ),
Quand un jour lou curat, qué cap dé péuilén
Al coufessiounal n'appélabo ,
Qué , soun oufflci dix lou diurnal plégabo
Et qué , dins soun désubramén
,

,

�41

Al daban

dé

soun nas

dins la clastro marchabo

,

lou pus grand hazar à la cabo déscén.

Pér

Blé carrio la bèrbo d'Houinèro

Ou dé Birgïlo , ou dé Boultairo
Pér bous exprima dignomén
Sa doulou , souri saisissimén,

l'éstourdissimén,
lou trémoussainén
Dé sous pès lou trépignamén ,
Dé sous èls l'éblouissimén,
Quand béi sas éstachos garnidos
As trés-quarts dé boutéillos bidos,
il qu'a sa proubisiou réfréscat tant soubén
Qué las crésio toutos ramplidos !
la ségu qu'es Roch soul qué l'y dono dé bén ,
ol einmanda sui cop lou michan garnimén
Qu'a gaousat faïré à la sourdino
Dé
Dé

sous sens
soun

corps

Dins

cantino

sa

Aquél tairiblé éscoulamén.
Mais Rocb fa tant pla la cousino
Pér lou lutrin a tant bouno platino
la glèiso , à l'oustal sap tant pla lou sèrbi,
Qué lou ranbouya, pér abéiré
Fax trop dé bidé dins soun béiré,
,

,

A

El mêmés serio sé puni.
Dins l'intérêt dé moun serbici,
Dis entré él lou curat

mardi, diguën pas mot,
Mais, pér lou guéri dé soun bici,
j

Lebën-ly las claous dél cabot.
Prén lou compté dé sas cabétos
Dé sous flascous dé sas flasquétos
,

,

Et

met

Roch

dé

,

cabot las claous dins soun boursét
Ambé l'éstuit dé sas lunétos -,
Sa tabatièiro et soun réglét.
soun

séntiguètlou cop, mais faguèt bouno mino
Car poudio pas diré dé nou ;

Sans fa sémblan dé rés à faire la cousino

S'appliquèt éncaro miliou ;
4..

,

�42
Et

Dé

pér mérita soun pérdou ,
pcrdigals trufax faguèt uno tarrino
Qu'anèt dréx al

A

cor

d'él ritou.

parti d'aquél iour , quand lou curat dinnabo
Ou qué soupabo ,
Et qu'èro arribat à la fi
Dé la bouteillo qu'éscoulabo
,

Las claous dé la cabo baïlabo
A Roch

qué bité

Et tout

en

y

dabalabo
pourtabo

courrén né

Uno aoutro bouteillo dé bi
An las claous
qué réstituabo.

Mais dins lou paouc

Roch, à

dé temps qu'à la cabo réstabo,

tout

éscarrabillat

,

Uno bouteillo débouchabo
Et prèsqué louto l'abalabo
Sans estré brico engargaillat,
Péndén qué moussu Rabalat,

Qu'uno
Prénio

boutéillo aspérabo,
préso dé tabat.

aoutro
sa

Quinzé jours après, à

sa

cabo

,

Pér estré ségu dé soun fait,
Moussu lou curat dabalèt ;
Sas bouteillos tourna
coumptèt
Et troubèt

Qu'uno douchéno né manquabo
compté qué faguèt.
S'émmonto pér lou cop , tout bouillént dé coulèro
Trato Roch coumo a méritât,
Et l'y juro , pér Dious
lou pèro,
Qu'indignomen séra cassat
Sé
pér cérca quaouquo boutéillo
Quand à la cabo tournara
Canto pas, à féndré l'aouréillo
Al noubèl

,

,

t

Tout lou

témps qu'y démourara.
Roch proumét tout. Lou léndéma
Quand uno boutéillo ba quèrré ,

Dé l'un à l'aoutré bout

canto

lou miserere

,

,

�43
Tout d'un ban et sans s'arrèsta.
Al cabot lou surléndéma
Canto

deprofoundis , toujour sans se paousa
Et partant sans béouré uno gouto.
Lou troisième jour fa l'absouto ,
met d'abord
Libéra ,

Et

se

à canta

Quando cœli, dies magna ,

Dum veneris et cœtera

dél cabot fa ressoundi la boulo.
quand , après christèlèisson ,
Séguit dé kyrièlèison ,

D'un toun que
Mais
Dé

sa

bois dé sténtor qu'éncaro a
A

ranfoursado ,

grabomén accéntuat

Pater noster, et que

pèi s'és calat

paler coum'à l'acoustumado
Entré las déns : Ai/ui , dis moussu Rabalat ^
Uno boutëitto dëjicado.
Et lou fait és, sé né doutas ,
Que la boutéillo débouchado
Péndén Pater noster, èro touto lépado

Pér diré lou

Aban

Roch

qué , d'uno bois pér lou bi réfréscado ,
ajèsso réprés et ne nos inducas.

�44

POT-POURRXT.
Et

loquebantur variïs tinguis Apostoli.
Act. Apot.

Lùus bous

apotros parlou mal d'uno léngo.

I.

IMITATIOU
ANCIÉN SOUNÈT FRANCÉS.

D'UN

LOU

Dé

ma

TEMPS.

bido lou Temps bén

me démanda
compté ;
Lou rancirai mais dono me dé temps ,
Car que, sans randré
compté , aperdut tant dé temps ,
Coussi, s'a pas dé temps , pot-li nérandré compté ?

L'y disi

:

,

,

Lou Temps
En

a

refusât dé différa

moun

diguén qu'aï

compté

pas prou téngul compté dél témps ,
Et que, coumo aï
pas fax moun compté dins lou témps,
Boli mal à prépaous dé

temps pér randré compté.

Coussi

pourrio moun compté émbrassa tant dé témps!
Quand dé témps carrio pas pér randré un
parèl compté!
En bibén
sanscoumpta néglijabi lou témps.

Pérséguit pér lou Temps

sans pourré randré compté,
de moun témps
compté
Et sul
témps qu'aï perdut Dious mé fara moun compté.

Mouriraï

sans

douna lou

,

II.

IMITATIOU
D'UNO IDYLLO

DÉ
Dilus passat,

GRÈCO

BIOUN.
un

Qué dé quatorzé

goujatou,

ans

sé sarrabo

,

�45
S'amusabo

quaouqué passérou.
bouscaché
Qué ménabo prou d'émboulun:
d'amour lou picliot dious boulacbé
Qué se quillabo sul brancaché ,
Disparéssio joust lou fueillaché
Et se truffabo dél maïnaché
A

cassa

Un

Acos cro

n'éutrébéi dins lou

quand boulio tira, bésio pas qué dé fun.
Lou goujatou sé despitabo ,
Car lou passérou l'y plasio :
Moun paouré e'ffan , laisso-mé aco ,
L'y dis un bièl paysan qué pér aqui passabo ;
Ambé aquèl passérou cal jamdi se fréta.
Nous cèrco quaouquos fés, quaouquosfés nous
Ilci té fougis, lou catomito ;
Qué

,

Léou

,

ëbito.

ségu l'assêgutara.
III.

IMITATIOU
D'UNO EPIGRAMMO ROUMANO.
Margoutou , pér nous éngaoula ,

diminua
qu'aouménto.
qué n'a qué trénto ans à què bol l'éscouta ,
Mais cal sap pas qué dèx ans a
Faguèldèx ans qué n'abio trénto?
Cèsso pas dé
Soun aclié à

Dis

mésuro

IV.

IMITATIOU
D'UNO

IDYLLO

BÉARNÊSO

DÉ DÉSPOURR1NS.
Uno

pastourèlo

Al lacét

a

prés moun cor ;
flou noubèlo

Coumo la

Es bèlo
Et l'aïmaraï

,

jusqu'à la mor.

�46
Lou soulél an sa blourido
Las estélos an sa clartat,

Brillou pas tant

Que

ma

pér soun ésclat

pastouro pér sa grasso.

Sous eillous

,

qu'on pot pas fixa

Sans lous bada

Brullou
L'amour y

,

moun amo

:

prén lous traits dé flamo

Que mé lanso à rébès dé
Soun

fasso,

pichot

joust

ma.

cofFéto,
Badino ambé l'astré dél
jour;
Né bésès dabala l'oumbréto
uas

,

sa

Qué, sus sa poulido bouquéto,
Marquo las houros de l'amour.
Sa taillo sémblo inésurado
Ambé lou métré dés amours
Et jurarias qué

quaouquo

Aplasé n'a fax lous

,

fado

countours.

Ré n'és bèl coumo sas manétos
Dount la blancou fa
sigala ;
Sous pès , al bout dé sas cambétos

Sémblou d'alétos
Qué sus la terro boou boula.
Lou bèrmillou sus sas gaoutétos
Pér

un

Et pér

pintré sémblo paousat

,

;

couffla sas dos poupétos,
L'amour él mémés a buifat.
O!

digué oubjèldé maténdrésso,
so pus
bèl qué Dious a fax !
Agrado, charmanto mestrésso
Lous bèrsés qué m'as
inspirax.
Sos

,

y.

IMITATIOU
ALLÉMANDO.
malgré l'aché et lou témps québèrslou clot lous pousso
D'UNO EPIGRAMMO

Lous bièls bolou jarnaï mouri

:

�47

tautdousso ,

Débiouré, mous Am.x, l'habitudo es
Qu'es pla difficillo à guéri.
VI.
LOU

POUÈTO POPO ET LOU

RÉI D'ANGLÉTERRO,

imitatiou
d'un conté angles.

pouèto counsoumat
l'oupousitiou débouat,

Popo
A

,

Grands ni ministres noun flattabo ;
Tant que

poudio lous pèléjabo ;

Contro la cour
So que
Et maï

soubén blagabo

s'y fasio critiquabo

d'uno fés arribabo
Que la birabo

,

,

Dél séménat :
Mais èro tout éspalancat,

Boussut,
Un

éspouténtiat, troussât.

jour que dins Loundrés

flanabo ,

lou counéissio pas
Et que lous couidés l'y rasclabo ,
Dire ni trop naout, ni trop bas,

Entén lou

Réi que
,

l'accoumpagnabo

A quaouqun que
A que serbis aquël

èsplex

:

Qu'es tout controfax et que bouéto ? —
de'bigoussat qu'es, l'y réspon lou pouèto,
Aquël ëspléx serbis à té fa marcha dre'x.
Tout

VII.
EPIGRAMMO
imitado

Aro

,

ma

fénno , sos charmauto
un paouc après ,

Insupourtablo
Tantôt siréno

Tantôt

as

CÉLTIQUO

dé gwiklan.

,

tantôt ganto

l'esprit juste et tantôt

(1) Oie sauvage très-criarde.

( i)

dé trabès.

,
,

�48
An

léngo soubén mé fissos,

ta

JVIé caréssos et pèi m'atissos
Bèi fas

so

;

que mé plaï , déma j pichot moussu
A so que bos mé cal souscriouré ;
As lou cor téndré, as lou cor du ,

,

Chanjos d'humou visum-visu :
répaous an tu podi pas biouré

Un moumén én

Ni

mai

biouré

moumén

un

,

sans tu.

VIII.
EPIGRAMMO LATINO
IMITADO

DÉ

,

MARTIAL.

Clitoun à soun soupa sé pourlabo a rabi ;
Sé trobo mal al lèit et mouris tout dé suito.
Boules saoupré dount bén uno mort tant subito
En soungé a bist soun médéci.

IX.
EPIGRAMMO BASQUO,
DÉ

IMITADO

DON UXALAR.

LOU FANFAROCN.

A l'énténdré és tant courachous

Qué lou dirias lou dious Mars én pintruro
Sé l'attaquas , coumo lou dious Mercuro
Béirés

qu'a d'alos

as

:

talous.

X.
EPIGRAMMO
IMITADO

GASCOUNO,

DÉ

GOUDOULI.

Toutlou mané dél

jour Jean et Jeanno fadejou
toutes dous sé
poutounéjou :

Et
Pot arriba

Qué, dins

,

s'arribat n'és
noou

,

mésés, sègou très.

XI.
EPIGRAMMO 1TALIENO.
Jo batizzo da

maligno

,

�49

Ogni mal ché non intendo,
La moneta fra tanto prendo
E da poi tra mi sogigno
Che vi sia gente cosi pazza
Che slipendi che l'amazza.

Traduction

;

,

patoiso.

Baptégi dé fièbré malinno
Lou mal que tant soit pu réguinno
Et que sabi pas défini.
Dél patient que jamaï m'éscapo
coffré foou béni
fol risi joust capo
béiré lou public prou sot

L'or dins

Et

moun

,

courao un

Dé

Pér paga que

lou mando al clot,
XII.

EPIGRAMMO
DÈ L'ESPAGNOL.

IMITADO

pla lou lati
borgué diré Jeannélo,

Don Necio sap tant

Que créi qué janua

aouméléto,
dé bi.

Homo lœtus

,

uno

Jus dwinum

,

un cop

XIII.
IMITATIOÜ

d'UNO

fablo limousino.

L'ESCARABISSO ET SA FILLO.
Certèno Escarabisso al prougrès abondado,
Boulio pas que sa fillo anèsso à reculous,
Et la ténio dé sermounado
Pér qu'en aban faguesso un pas ou douS.
Sa fillo y dis un jour : Sus bous me soi
Sus bous toujour me moullardi ;
En aban , se poudès , marchas sans parla mai i

moullado,
5

�50

Quand unofés bous se'rês abansado
Béirés què bous imitar ai,

9

XIV.
IMITATIOU

D'UNO

PABLO CATALANO.

LOU CANARD ET LOU

POULËT.

Un canard ambé un poul, per
quaouqué gro
L'aoutré mali sé disputabou :
La tartano s'abat péndén que cbamaillabou ,
Et toutes dous lous
éngoulis.

dé ris

,

XV.
IMITATIOU

Dés Bfersés latis que

fa g u fet Boultairo pér lou pourtrait
dél Papo Bénouèt XIV.
Lambertin qu'es aqui pmtrat,
Es la gloiro dé Roumo et dél moundé lou
pèro :
An sa plumo ésclaïrètla tèrro
Qu'édifio an sa piétat.
,

EPILOGO.
Aï

proumés que bous dounario
léngo
Que dins la nostro imitario :
qu'aï proumés, Amix, que boun soubéngo !
Dé bèrmino dé touto

Tèni

so

�51
P

QliÉ SÉ PLASOU DÉ

SOUS HOMES.

Abant que la guerro brutalo
Tout ménèsso al soun del tambour,
L'homé , sans blassa la mouralo
.

Pagabo tribut à l'amour.

Enemic dé l'indifFérénso

,

Riché d'hounou,

déséntimén,
plasé d'aïma loungomén
Métio surtout sa jouissénso.
Al

Bésias las fjllos joubénétos

,

ans bénioou dé souna
A d'innoucéntos amourétos

Quand quinzè

Sous jourslous pus bèls counsacra.
Lou juïnhomé qué las aïmabo ,
Près d'élos toujour empressât,
Sous dèx ans abio
soupirât
Lou jour qu'anfin sé maridabo.
Bèi

chalan dé l'indépéndèuso
fier pér s'amouracha
L'homé à péno a la
coumplasénso
En passan dé nous
agacha :
Fasèn près d'él lou pè dé gruo,
Guèilan
éspian lou mouméti ;
Sèn toulos coumo un régimén
L'ourit lou réi passo la rébuo.
,

Et trop

,

,

A la
A

bèoutat, à la

tournuro

l'ésprit, à l'éducatiou

,

,

,

�52
Al bèl léngaché , à la paruro ,
L'homé fa pas prèsqué attention.
pas qu'ambé résèrbo,
S'énflamo que lacugèiromén,
Et soun amour, lou pus soubén,
Sé desseco et mouris en hèrbo.

S'éngaeho

D'aquésté temps pla différabo

dé la chibalariè ,
amour, l'homé o'ubsérbabo
Las lés dé la galantarié.
A ginouls daban sa méstrésso ,
Lou sirbén sans réboutéga
S'émpréssabo d'éxécuta
Las boulountax dé sa princésso.
Lou temps

Ount, tout

,

,

Quand ambé élo sé maridabo
jamaï s'y soumétio ;
Et lou lian qué lou rénnabo ,
Es sa fénno qu'y lou métio.
Bèi, soun amour bat la campagno,
Mai que

Dé lian cal pas

l'y parla

,

Et pot pas mêmes suppourta
Un fiai laougè d'éstarigagno.
Fort d'uno lé mal émbiaïssado

Quand fario poou pér sa laidou
Créi qu'à sa majestat sacrado
La fénno dégué touthounou.
La fénno cépandan sé bénjo ;
Lou sultan bèillo pas toujour,
Et soun ésclabo trobo jour
A préné sans brux sa rébénjo.

,

,

�53

LOU

MMUÂCMÉ
FAIT

MUL®

HISTOURIQUÉ.
Tempus ridendi.
Ecd es., cap.
En carnabal

Lou carnabal

3,

vers

4.

bou dé riré.

temps d'indulgénso,
on ris, on parlo gras

es un

Péndén lous darniès

es

jours

Et lou

;

patois permet quaouquo licénso
Que lou fiancés pérmétrio pas.
Lous laguis , lous soucis douminou nostro éssénso
L'homé, coumo sé dis u'és pas jamaï counlén ;
Riré un paouquét et pas soubén
,

,

Es dé nostro trislo existénso

Lou soulproufit que nousrébén.
Bénès doun , mous amix bénès sans

counséquénso
yéouriré unpichot moumén,
Et sé bous arribo énriguén
A Dious dé faire quaouquo ouifénso
Bous préchara'i la péniténso
Sans oupourta pus lènt que dibéndrés
québén.
En atténdén
bous dirai, mais sans riré
Que so que légirés sera qué la bèrtat,
Et què lou fait qué bous
séra countat
.

An

,

,

,

A la mésoun dé bilo à Béziés s'és
passat

Coumo aouraï l'hounou dé bous diré.

Dous

En milo bèit cens binto-un
Et lou tréché dél mésdéjun,

couplés grand matidébioou dins la coumuno
Dabant l'adjoint sé marida :
Lous nobis èrou gens dé pichoto fourtuno
Dé paysans, s'ou cal diré cla,
,

�54

Pérpulèou lous expédia
l'Adjoint, suibant l'usaché
PérPagèsou la béillo abio fax grilfouna
Moussa

Lous dous actos

Manquabo

dé mariachéj:

qu'à lous sinna.

pas

Un dés futurs

,

an sa

futuro,

A

Arribo

,

quatré houros , tout en courrén
dis OUI , sinno et s'éntorno countén :
L'oupératiou , quoiqué majuro ,
Duro

Quatré minutos soulomén,

l'Adjoint que n'attén
pignounat ni counfituro ,

Car, moussu
Ni

Méno l'affairé

roundomén,

Et s'énraoumasso pas à faïré un coumplimén
Dount cap dé masso-pan
pas la

fario

Uno houro et

bourduro.

miéjo après, lou ségoun couplé bén ;
l'Adjoint, almoumén

Mais moussu

Que ba fairé sinna , s'appércéou

Quand

a

,

qu'a bist troublé

dé l'acto précédén

Fax sinna l'un et

l'aoutré doublé

;

Car, pér un quiproquo , pla raré herousomén ,
L'acto ounté sou lous noums dél couplé qu'és présén
Es sinnat pér lou couplé absén
Qu'a crégut marida tout aro ,
Et qué pourtant n'es pas éncaro
Lou méns dél moundé maridat.

N'és pas

bésoun, mardi, sul dréx d'èstré farrat

Pougét, Nouyé , Carou , Roquomartino,
Miropéis, Sabatiè , Caoussés etFabrégat,
Pér saoupré qu'un acto sinnat
Coumo

dount lou noun n'es pas dins lou countrat,
a pla la mino
qu'és nul tout aouméns , dé touto nullitat.

Pér dé gens

D'un acto faous

Et

Pér riré

Moussu

d'aquélo abanturo;
l'adjoint n'és trop pénat.

�55
Crén lous cancans, crén la cénsuro
Crén as caiFès d'èstré atissat,

,

Crén surtout, pér la préfecturo ,
D'èstré coumo cal sabounat,

Saïqué mêmes déstituat.
lou cap. D'uno terrou

subito ,
iglaous , és tout cambabirat.

Pèi sé monto

Qu'y bén coumo un
Tout

hounèst'homé qu'es et qu'es
Dé faous a poou d'èstré
Pér Pagésou , soun
Es dins sa crénto
Dé

pèl

counfirmat.

sus soun

froun s'és dréssat

qu'ai galop palpito ,

soun cor

Lou sang

à grand forso

,

,

acoulito ,
counsulto désuito ,

Qu'à l'éscar
Soun

toujours éstat

accusât :

,

élansat,

bénos sé précipito,
fréjo a lou corps tout bagnat.

Dins

sas

Et d'uno susou
Dé l'icharpo s'és
So qué dis n'a pas

déspouillat,
gés dé suito ,

Fa

grinsa sous

caïssals coumo lous d'un dannat,
cèrbèl exaltat
d'illusious suscito

Et dins soun

La terrou

Qué l'y paréssou la bèrtat.
déjà lou parquét contro él enfurénat,
Dél juché d'instructiou réquéri la poursuito ;
Béi lou mandat d'arrest as jandarmos librat ;
Sé béi dins un cachot sus la paillo aloungat,
Et nourrit dé pa bru dins fosso aigo saoussat ;
Béi monssu Bilobru, joust sa toquo émbrouncat,
Dé toutés sous papiès béni fa la bisito ,

Béi

Dé Moussu

Tramblo

Lamar éscourtat.

boulur, gémis ,
s'assèto déséspérat.

coumo un

Et

Dé

soun

éstat

La fénno

ba, bén , s'agi

éspaourugado ,
d'Anglado

mal, tombo éspatado
En cridan : Moun Dious , l'a bi.ral!
Lou nobi qu'és aqui plantat
Sé trobo

�56
Counio

girouflado,
Rénègo coumo un malcarat,
Dis qu'acos uno talounado
Et qué bol èstré maridat
;
La nobio

Fumo

Lous

,

uiio

embourde'scado

touto

,

pialo dé soun coustat ;
paréns à l'Adjoint lachou sa rébufïado ;
En attendén
qué tout sègué éugimbat
el

,

An soun cadun caduno énliassado
,
Las fillos s'en boou faïré un tour dé
passéjado
;
Pér ana béouré un
cop lous témoins oou filat
j

Pagésou morné et descarat
( Car jucho pla dins sa pénsado
Qué, séla proucéduro ès un cop couménsado
El n'éscapara pas à la
coumplicitat )
Pagésou, morné et descarat,
,

Dins

soun abdomen soullébat
Séntis la fissado

,

D'uno coulico ranfoursado

Qué lou fa marcha tout doublât,
Et pérfumo sans brux l'hounourablo
assémbado
Dé fosso désubrax
paouc à paouc récrutado
D'un gas dins un filtré
passat
Dount bén pas l'aoudou dé muscado
;
Laourés, Fabré et moussu Labat (i),
Qu'én énténdén dé brux à la porto oou fintat,
S'amusou dél pastroul ount
l'Adjoint énfaugat
Arpatéjo coumo un négat ,
,

Et sén boou faïré

sa

tournado

En lou tratan d'émbaïléncat
;
Et lo dé Costo
éstoumagado
Laisso toumba pél sol sa

Qué

Aténgut dins
Pallé

,

péndén

sous

déx

piéso dé tabat

tout
sans

aquél sabat,

l'abéiré nifflado.

Quand nostré Adjoint s'és un paouc rémaousat,
coumo la
mort, dis al barlét dé bilo,

(1) Alors

commissaire de

police à Beziers.

�57
Tant

mai

ou

qu'él pétrifiât :
l'adjoint.

Sabés ount rèsto

Magnabilo

Qu'és béngut pèi sé
lpu

marida ?

baklét dé bilo.

Oui, Moussu.
l'adjoint.
Bai mé lou

F

a

trouba ;

Digosy qu'uno errou pla grabo ,
Qu'aï couméso sans y pensa,
qu'és pas maridat. Meno lou sans
Ambé lo qué l'accoumpagnabo

tarda ;

qué bénio pérl'éspousa
M'énténdés ti ?

Et

Abant

lod earlet

,

dé bilo.
énténdi fort pla

Bous

l'adjoint.

Met

S'énsémblé anabou sé coucha ! ! !
Pér lou rétard lou mal s'agrabo :
las cambos sul col.
Bité

Piquolafabo

l'oustal dél goujat sé met à galaoupa.
Trobo dabant la porto uno fénuo assétado
Qu'y dis quélous nobis, préssax
Dé sé douna l'aoubado,
Dèous

Dé la

glèiso à péno tournax

,

cambréto sou inountax
Pér abari la matiuado.

A

sa

Piquolafabo monto an lous

èls égarax ;

passés sou précipitax ;
Brounxo dins l'éscaliè sus téoulés mal juntax
Récasso mai d'uno arteillado ;
Crido cami fasén , d'uno bois
:
Sous

,

enraoucado

�58

N'y serai pas à

temps... Cal sap so qu'aouroou
fax !..
Arribo et trobo hélas ! lous dous
nobis couchax
,

,

Et la porto

Tusto

(

pla barrouillado.
,
pan ).

pan

MAGNAB1L0,

Cal

es

aqui?

PIQUOLArABO.

Dé

par moussu l'Adjoint, bité bous cal
béni
L'acto ésnul.... lébas bous..., fasès
pas ré

...

qué bargo..

MAGNABILO.

Sout mé lou
camp
Ou t'espoulsi lou

,

bilain matou
cambajou

,

,

Disés qu'aissï fasèn dé
sargo :
Bai diré à toun
Adjoint qu'ou récaté miliou.

IMITATIOU

DÉL MISERERE
MEI,
CINQUANTIÈME

PSAOUME DÉ DABID.
Tf nipus

flendi.

Eccles. cap. 3
En carémo és bou dé

Dé las ourduros dél
Moun amo és toulo

,

vers.

ploura sus

pécat

ensaíFranado

D'élo , moun Dious
,
ajaspiétat
Fasès uno bouno
bugado
Pér né laba
l'iniquitat.
Aï pécat én boslro
présenso
Counéissi tout moun mal

,

parat,

;
:

4-

sous

pécax

�59
Es à bous soul

qu'aï fax ouffénso;

pér bous soi coundannat,
IN'apèli pas dé la sentenso.
Et

se

Ma maire

quand m'a councégut,

,

A fax dé marrido

bésougno

;

Dins

l'iniquitat soi nascut :
Et d'él pécat téniola rougno
Quand dins lou moundé soi béngut.
M'abès fax dé bostro
Lous

mystèris

La bèrlat m'abès
As premiés

Soi

sachésso

approufoundi ;
fax lusi

jours dé ma juinésso :
pas mens estât un gourri.

porré , pécairé -,
moun pérdou ,
Quoiqué lou mérité pas gaïré :
Ambé un pichot cop d'aspérsou
Pus blanc que la nèou m'anas faire.
Bali pas un

Mais sé

m'accourdas

Aouraï

l'aousidou récréât

Quand bostré esprit dins mas
Aoura moun cor purifiât :
Oui,

mous

Et séraï
Mais

antraillos

gaougaillos
engaoujillat;

ossés laroou

tout

quand, hélas ! dé ma carcasso

Lou roubil aourés fax saouta ,
Ténès lo ounxado an bostro graço
Pér qué lou pécat an sa crasso
Torné pas pus la roubilla.
As michans

coulas qué

Lou cami dréx
An las grossos

A lous

biaisséjou

enségnaraï,

déns parlaraï

qué trop bous

coutrasséjou ;

�60
Et

ségu lous counbértiraï.

Mal counséillatpér ma malisso
Aï bèrsat dé
sang tant et plus ;
Moun

Dious, m'en bésès

An lou fouet dé bostro

Fissa mé
Ma

Es à

pla s'y torni

,

tout counfus

:

justisso
pus.

léngo én pécan s'és usado
péno sé pot grioula ;

,

Sé dé frésc daignas l'asuga :
A bous
louanja counsacrado ,

Ah! coussi né débanara !

Sé calio , pér bous faïré
Sacrifia quaouquè budèl,

fèsto

,

Quaouqué cabrit

ou quaouquè agnèl;
Dious, sus bostré aoutèl
Né fario sagata (i) dérèsto.

Hélas!

moun

Mais dés sox mascles
Las holocostos n'aimas

Un
Un

cor

qu'oou pécat
gaïré ;

d'ourduro balajat,

esprit humblé et countristat,
Aqui so qué cal pér bous plaïré.

Agachas Sioun dé boun

èl

Et bastirén nostros muraillos;
Surtout al poplé d'Israèl

Daignas oubri bostros antraillos
chanja dé pèl.

,

Et fasès-lou

(1) Egorger à la manière des Hébreux. Ce mot est encore
aujourd'hui sacramentel dans les boucheries où l'on égorge
pour les juifs. Sagata, c'est percer l'animal
qu'on égorge sur
toutes les parties de
son corps , afin qu'il n'y reste point de
sang dont l'usage est défendu aux juifs par
l'ancienne loi.
Carnera cum sanguine non comedetis
; Genes., caput 9 ,
xers. 4.

�61

Quand

nostro amo

régénérado

Sera sourtido dél
fangas ,
Lous budèls bous
manquaroou pas ;
Et sé nostré amour bous

Louspréndrés

agrado

sans

raffilou

,

nas.

LA. BILO.
SATYRO

DOUCHIÈMO,

Adressado à uno Doumaïsèlo
qué boulio
soun bilachè pér béni resta d Béziés.

quitta

Qui tui sun/, educ de urle.
Gcnese
cap. Í9, vers. 12.
,

Fais sortir de la ville
tiennent de

ceux

prés.

Nou , charmanto Edilo
N'es pas à la bilo

,

Qu'on sé trobo pla ;

Tout

qué s'y fa

so

L'odi bous inspiro ,
Cadun bous pértiro ,
Cadun y counspiro
Pér bous embestia
Et l'on n'y réspiro

Qué pér éstou'ffa.

Aqui
N'és pas
Et dins

,

l'innoucénso
dé sasou
l'apparénso
j

Counsisto l'hounou,

Aqui la pudou

Es sans influénso
Et la médisénso

j

Né ternis la flou.
i

qui te

�62

Aquí, la paraoulo
qu'à trourapa ;
Lou que bous éngaouio
Sérbis

Bous

la

sarro

ma.

Aqui tout s'arréngo
Pér bous fa bel bel
Lou cor plé dé fèl,
Cadun dé sa léiigo
Fa raja lou mèl.
,

:

Aqui, dé l'émbéjo

L'hourriblé

serpén

De l'homé éminén
Las actious lourdéjo.

Quand ris

soun

bési

Cadun fa la mino

;

Et sé

galamino
Quand lou béi soûifri.

Lou luxé y doumino
L'humblé y débén fat;

,

Cadun sé

S'és pas

chagrino
rémarquat ,

Et mai sé raffino

Qu'oun bol

soun estât.

Aqui, quand sé danso
Dégus n'és coun,tén ;
Lou son bous surprén
Dins lou mouvémén

Dé la controdanso.
Lou lioun barbat
N'és pas émpréssat
Près dé la filléto ;
Lou cor dél goujat
Conlro l'amouréto
Es barricadai;
La fréjo étiquéto

,

�63
Tèn l'homé tibat

raquéto ,
émpèoutat
Qu'un paouré accusat
Qu'es sus la séléto.

Coumo

uno

Et pus

Dins lou

carnabal,

Alogo del bal

,

üonoula soitado

:

Sorto d'assémblado

Qu'atal

oou

noummado

Et souls praticado
Las gens coumo cal,

Jusquos à l'annado
Qu'abèn couménsado

,

Ount s'és tout d'un cop
Et

Démoucratisado.

Aquí coubidado,
La damo

D'ambré

pirapado,
pérfumado ,

Touto énrubantado

,

Endiainanlado,
Dé flous émaillado
Dé moiro habillado
Dé tullés lardado
A l'éstréx caoussado
,

,

,

As réns
•

,

saïqué un paouc trop

^

pla cinglado ,

Mais déscoulélado

Jusquos al péitral

:

Pér èstré badado
Péndén la bésprado
Pér touto l'annado

,

Rouino l'oustal.
Lou juinhomé abidé

Nounpas dé dansa
Ni dé fouléja,
S'éstaco al

soulidé.

Al dansa timidé

,

,

,

�64
Soubén

inbalidé,
Toujour insipidé
Sé mostro
intrépidé
Quand cal énguilla
Cru , quèx et
liquidé
„

Dins

soun

béntré bidé

Que bén énpléna.
Lou platèou
que passo
Bité és balajat ;
A péno és bidat
Que bésès pillat
Lou que lou ramplasso.
Cado coubidat

,

Toujour altérât,
Toujour affamat,

Bourro

sa

carcasso.

Dé bioures cargat,
Sas dos mas
qu'alando
Sou lou doublé
plat
Ount lou pignounat ,
Lou gatèou sucrât

Es

ambé la biando
Encabalétat.
,

,

Ni moquo , ni cracho
Touto la nèit macho ;
Tout so qu'a lécat
Es sus sa moustache

;

Lythographiat :
Manjo et béou déracho,
Et quoique abénat,
En sourtén

Qu'a

se

facho

bouffât.
manjadouiré

pas prou

Mai' d'un

Farcit

coumo un

ouiré

Et las dé pinta
,
Pren cartos en ma.

Sap

pas so que fa ,
Pér réinar prén marto ;

Quand bol éscarta,
Sé troumpo dé carto

�65
Et soubéu éscarto

Quand déourio jouga.

quand se cocho
Pocho
Car d'argén laougè
Trobo dins sa pocho
Pus tard

Pot pas cuga

,

Maï d'uno briocho
Mais pas un diniè.

,

Mais mé sémblo, Edilo
Qu'aï sul carnabal
Bougeât prou de bilo :
Sans quitta la bilo ,
Changén dé carrai.

fa la nico

Lou sot

A l'homé

,

d'esprit

;

Aqui l'impérit
Sus la poulitico
Fa l'homé

érudit.

aplaoudit
Qu'a pas d'aoutré esprit
Que lou qué fabrieo
Tal és

En

brullan dé bi;

Tal sap pas

légi

Qué sé dis habillé :
Cal èstré imbécillé
Pér fa soun cami.

Quand un grand couqui
Parés à la barro
Dél juché én simarro ,
Lous bésès

joui

Dé la tristo fi

Qué

,

dins lou jury,

Pér él sé préparo.
Hélas ! l'accusat,
Dé crimés cargat,

�66
Dé mort

ménaçat
arpatéjo

Contro élo

Gémis, fardasséjo
Mentis

et

biaïssejo

;

,
,

Fa, mardi piètat :
Lou bésou, l'aousissou,
Pér él noun patissou
,

,

Et sé réjouissou
Quand és coundannat.
Lous cruels fadéjou
Sus soun triste sort,
Et lou cansounéjou
Même abant sa mort.

Que disi ! spéculou
Sul moumén fatal

:

Souscriptious circulou,
Coumplaintos pullulouj
Es d'argén qu'y cal :
Lou prouduit calculou
D'un darnièbadal.

Béiré

soun

supplici j

Ab! quané délici!
Cadun y courris.
Lou patié nt pallis,

Prègo j s'humilio

,

Soun amo pâtis ,
Lou bourrèou lou lio,
El s'estrémentis
Joust l'aifrous aoutis ,
Et lou poplé ris
Dé soun agounio.
Tant dé cruaoutat,
Dé féroucitat,

Probo que la bilo
Brillo pas , Edilo
Pér l'humanitat.
La bido

Dins

,

s'y passo

l'oisibétat;

�67
Al caffé plantat,
L'un y fa paillasso ,

L'aoutré s'énraoumasso
Dé tant que

ressasso

Un conté à la

glaço

Qu'a cént fés countat ;
L'aoutré

,

bièl souldat,

A satiétat

Sous couiabax répasso :
Et dé sa carcasso
L'aoutré émbarrassat,
Béou sa mièjo tasso ,
Ou fa quaouquo passo
Al joc d'éscartat.

lapin traquat
Espinasso ,
Fa laido griraaçò
Dins la salo-basso
Ount l'oou rancugnat.

Lou

A codé

Mais la

lapinièiro

,

p'arluffièiro ,
Toujour cancanièiro

Toujour

Coumo dins soun

Dé

sa

bou,

pétaoudièiro

Sus la bilo

Lanso soun

entièiro
lardou.

Aqui bous atissou
Sans paouso

ni fi

;

mourdissou,
Lous aoutrés bous fissou ,
Toutés bous périssou ;
Lous uns bous

Bous émbalaousissou

Et, mardi , finissou
Pér bous abesti.
Las

Oou
La

dé la bilo
ébangilo

gens

pér

cupiditat ;

F oou dé

l'or

qu'adorou

�68
Sa dibinitat

:

Loa démoun qu'abhorrou
Es la paourélat.
Dins soun cathéchismé

Lou patriotismé
N'es pas me'nsounat

;

Mais oou
d'égoïsmë
Dé pharisaïsmë,
Lou cor

,

émprégnat.

Lou bourgés, lou noble
N'a ni maï, ni méns
Dé bous séntiméns

Qué lou pichot poplé.
Dins toutés lous réns
Lou bici baraillo s

S'y trobo én

tout

Paouc d'hounèstos
Et fosso canaillo:

Quand

,

témps
géns

dins l'ouccasiou,

Fasès quaouqué
affairé,
S'ambé précaoutiou

Tratas pas, pécaïré
Ses plumât tout biou.
Dins lou marîaché
Cèrcou qué lou bé ;
Comptou pas pér ré

Lou pus bèl bisaché
;
Al pus dous
le'ngaché
Al pus fi coursaché

Dégus

noun sé

prén.

Filléto mannado
Rèsto al croc

pénjado

Sé n'a pas

d'argén.
Loubilaché, Edilo;

Dount boudrios
sourti,
Bal mai" qué

Créi mé

,

la bilo
rèstos y.

:

,

�69

S7A1TSC3

L'AOUMOEMOj

SUS

IMITADOS D'UNO

PIÈÇO DÉ BÈRSÉS PROUBÉNÇALO.
Le sel des

Si

vous

richesses est l'aumône.

n'en salez vos

richesses , elles

pourriront bientôt.
Sentences persannes.

toumbados
passérous cantou pas pus ,
Lous tourdrés dabalou d'en sus
Et las bignos sou désfeillados.
Las darnièiros flous sou

,

Lous

hibèr es dé rétour ;
paourés , pécaïré , gémissou

Lou triste
Lous

riches sé réjouissou :
Tout canto et ris à soun éntour.

,

Mais lous

Qu'ajén nèou, plèjo , bén ou glasso ,
sès pas pus mal j
Sès pla caoudéx dins bostré oustal ;
Dins lous plasés bostré témps passo.
Grands dél moundé,

Mais,

péndén qué sès ataoulax

Qu'à bostré éntour tout sé
Sans soupa

Ah !

,

sus un p&gt;aouc

qué dé géns sè sou

,

dégaillo

;

dé paillo

couchax.

,

plasés la bruyénto éscorto ,
qué fasès én dansan,
Coubris la bois qué crido : aï fan
Dés

Lou brux

Et sé laménto

à bostro porto.

paouré ajas piétat ;
qu'abès , Dious soul bous loumando :

Richés ! dél
L'or

�70

Quand lou paouré bcus la démando
Ah ! fasès l'y la caritat.

,

Lous
indigcns sou boîtres fraïrés;
Lou que
patis, soulachas lou,
Bestissès lou paouré effantou :
Se'cas lous plours
dé tant dé maires.
Aimas lous
plasés ! sé sabias
Coumo és dousso la
jouissénso
Dé lou qu'adoucis la souffrenso

Dés paourés
Dious

lous sécouririas.

,

l'a

nous

dix,

touto

pérsouno

Que donno à l'homé qu'a bésoun

Ambé sas aoumornos , amoun
Sé fa la pus bèlo courouno.

Quand

sa

darnièiro houro béndra,

Sans
s'ésfraya béira la toumbo
Et sus l'alo dé la couloumbo
Soun amo al cièl s'énboulara.

Sécourissès dounc la misèro
Sérés bénix

,

j

,

et l'Eternèl
Un jour bous randra dins lou ciel
So qu'aourés dounat sus la tèrro.
,

HOUMAGHÉ
DÉ LAS STANSOS CI-DESSUS
As hounourahlës
trés

,

Capélas, Curax, Bicaris

qué prèchou lou

Varroundìssimén

ou aou-

carémo dins la bilo et dins

dé Béziès.

Utfaciant eleemosinam, éuccinale.
Biblia sacra, capite nescio
&lt;juo.

Brabés

prédicalous, qué, péndén la qranténo

,

�71

bous mélès hors d'haléno,
buta dins lou carrai
Que méno dréx à l'héritaché
Qu'es lou partaché
Dé lous qu'oou pla fax assabal ;

Susas,

Pér nous

Agradas, boun prègui, l'houmaclié
Dél pichot, mais pious oubraché ,
Que dél léngaché proubençal,
,

traduit dins nostre
Sé l'hounouras dé bostré
Aï

léngaché.

patrounaché ,
et bélèou mai qu'oun cal,

Serai tout ourguillous
Car dés capélas
Es à mous

lou suffraché

èls lou que mai

bal.

cadièiro ébangélico ,
Messius, après-déma ,
la caritat counsacra

Dins la

Béndrés
A

,

paraoulo apostolico ,
la pratico
Al poplé chrétien inculqua.
Qué Dious bous doné l'élouquénso

Bostro
Et dé

l'aoumorno

Que coumporto un parèl suchèt !
Quand , ambé cinq panéx , qué pér aqui
Jésus-Chbist la fan soulachèt
Dé cinq inilo bornés qu'émpachèt
Dé succoumba dé défaillénso :
Aquél miraclés , qué faguèt
Pér l'humanitat én souifrénso ,
Toutes lous aoutrés surpassèt.
Piédicatous, aquel miraclés
Bous lou cal faïré à bostré tour.

troubèt,

amour,
Qu'à l'homé qué gémisfoou qu'un aoutré homé és sourd
adouciguén la misèro

Sés pér

nostré
prouchain
, rébéillas nostré
Et
trioumphas des oubstaclés
sé

En

,

bostré éntour ,

Pallo et soutfrénto à
Imitarés Dious sus la terro

Et

Diménjé qué béu
Abès fosso

séra bostré bel jour.
faïré ;

béseugno à

�72

Mais

an

l'esprit qu'abès

,

sus

un

suchèt tant
bel,

Las paraoulos
manquou pas gaïré
A l'homé

qu'inspiro lou cièl ;
Jusqu'à Dious bostro amo élébado

Et dé caritat

Cèntuplara

émbrasado

,

,
pér sa bibo ferbou ,
L'élan la forso et la
bigou
Dé bostro
élouquénso sacrado ;
Et tant forts
qué lou Créatou
Quand d'un mot calmo la furou
,

,

Dé la

mar

la pus

Pénétrarés jusqu'al couroussado,
pignon

Dé l'amo dé fèrré
Dél pus abaré

doublado

peccadou.

Excusas sé

moun

bèrs

,

qué pot pas toujour riré

Satyrisa railla
,

En

,

Bostrés sérmous

Pér mé faiïé

Quoiqué

médiré

préchan bèi la

excusa

a

,

,

caritat

débansat.

quaouqués mox boou suffiré
S'après baoutrés abio préchat,
Sul suchèt
qu'aourias
N'aourio pas troubat réséspuisat
à diré.
Flati
raromén, Diou merci,
Mais so
qué pensi cal qu'ou
digo :
sègué prou sot, n'ou soi
pas prou, marc
Pér ana cérca
éspigo
Ount a passat quaouquo
l'abat Marti.

�73

©UBSEEISÂTÏOIJS
D'UN HOME

m

DÉ SÉN

L'ÉPITRO ADRÉSSÂDO PÉR MIBR0UG1
M ©©WISSTÂSS im®0&amp;0&amp;.

Quand as biticolos
Réprochos sans fi
Sous loungs protocolos
,

,

,

Ount né bos béni
An tas

Digos

,

hypérbolos,
sac dé bi ?

Sus Junoun
Mars et

,

Minèrbo

Jupiter,

Tiros dé ta bèrbo
Cént contés én l'air :
Mais sabian d'abanso
Touto la drillanso

Qu'ai cièl sé fasio ,
Quand Momus risio ,
Qué Bacchus pintabo,
Qué lou Rossolis
Hébé l'y boujabo ;

Qu'Apoulloun cantabo
Qué Junoun bélabo
Et lugardéjabo
Lou bergè Paris ;

Qué Jupin fintabo
Danaè

qu'aïmabo,

Et l'amadouabo

An la

plèjo d'or

;

,

�74

Que

dé

,

soun

Tout dréx

trésor,

l'y raaudabo

Qué Bénus troumpábo
Bulcain qué
cugabo;
Qué Thémis juchabo
An lous èls

cugax

,

Et, mardi, sabrabo
Coum'a toujours

fa^x ;

Qué Plutus régnabo ;
Qu'Hérculo fialabo ;
Qué d'éscarlambous
Sus sous chabalous

Neptuno mountabo ;
Qué sous effantous,
Coumo dé

Saturno

tourrous,

manjabo

;

Qué Mars ferraillabo
Dé taillo et d'éstoc
,

Et

qu'habillé

escroc

Mereuro raoubabo.

Pèi, michan chréstia,

Gaousos té truffa
D'un grand patriarcho

Qué fas

ibrougna

Al sourli dé l'archo

Proufano
Tout
Mais

as
so

:

et sacrat

barréjat ;
qué ta

muso

Un paouquét excuso
Es qu'èros bandat.

,

Sos-ti rasoUnablé,
Quand, pérfaïré hounou

Et douna fabou

Al

jus delectablé

Dount
Bos

sos

amatou,

qué dins lou moundé

Dé flascax dé bi

;

�75

Jusqu'à s'abruti

Tout homé

s'inoundé !

effan,

Mais, raoun paouré
Se toutes
Et

nous

pintabén

ibrougnabén,

débéndrian ?
Que sério la bido ,
Dé que

Se

sox et savans,

,

Artistos, paysans
Fénnos

bièls

,

Bourgésés

,

,

,

effans

,

manans,

Souldax, coumandans,
Réi
ministres , grands
,

léngo énclaousido
Lous èls égarax,

La

Dé

,

pribax,

rasou

Lous uns escrancax

,

D' aoutrés

espatax,
toutes bandax,

Mais

guido ?
déjà
Que, sans mérita
Que pér critiqua
Errabén

sans

Councébès
,

Ta

muso

s'éscrimé

,

On pot s'assembla
Et sé councerla
Afin dé trouba
L'éstèc

légitimé

Qu'un jour parbéndra,
Sans nous oublija
A nous ibrougna,
A faire

aouménta

prix trop minimé
Dél jus bounissimé
Qu'aïmos dé fioula.
Es dé trop dé graïsso
Qué té sos fachat :
Sé contro la baïsso
Cap dé coumitat

Lou

,

,

�76
S'éro pas

fourmat,

Cadun rouinat,
Ou

,

paouc empressât

D'éspuisa

sa caïsso

Pér tèné fouchat
Lou maillol qué

gaïsso

,

L'aourio dérabat.
Lèou , dins la countrado
La

bigno tracado,

Pértout dérabado

Dénpèi la Courtado
Jusqu'à MountimaSj
N'aourio pas hélas !
,

Prouduit dé

grunado

Pér faire un potat
Dé tuco mésclado
An dé rasimat.
Et tus ibrougnasso
Dé bi déstetat,
Dé béirax d'aïgasso
A taoulo asagat,
Aourios dé ta faço
,

,

Pérdut l'incarnat

Et dins ta careasso
L'énémic louchât.

Quand, énfurénat,
As al coumitat,
A Béziès fourmat,
Déclarât la guerro :
As dounc pas sounjat
Al sot résultat

Qu'aourio

ta coulèro!
Pér mouri bandat,
Cal au méns abéiré
Dé bi dins soun béiré

Qu'on tèn dé chumat!
Bas contro tas bullos,
Ou bésés pla cla ,
Et pér trop blaga
Tu mèmés t'émbullos»

T

�77
Mais

so

que

té fa

Lou mai déstraca
So que maï

,

t'éndiablo

,

Aquós l'inbéntiou,
luapréciablo ,
D'aquélo mixtiou
Dé térébenlino

Et

d'ésprit dé bi

Qué

,

Saloun

quand illumino
ou

cousino

,

Fa tant bouno mino

Qué fa bibili.
Crégnés que lou

bi,
gloriolo
Trop âgé à souffri
Quand dins la béliolo
Dins

sa

Sé béira cabi !
Mais

qu'y f'aquo

,

digos ,

Qué pér t'ésclaira ,
Al lun lou cabigos ,
Ou qué l'éngouligos
Pér pèi l'emmanda
La terro asaga
Déinést las ourtigos ?
Escouto un léngaché

Foundatén

rasou :

dénpèi Brescou
Jusquos à Moscou ,
Sé

,

Dél trés-sièis l'usaché
Pér fa l'esclairaché,

s'establis

Jamaï

i

Tout l'or

qué lusis
A Vienno, à Paris,
A

Roumo, à Tunis,

qué , sans bérgougno ,
L'Anglés nous émpougno

Et

Et dount s'enricbis
Lèou

,

sans

aoutré abis

seignior English
Farabancarouto,
Al

,

�78
Et.

prendra la

routo
Dé nostré
pays.
Ré qu'à l'aouméléto ,
A la binagréto ,
L'oli sèrbira ;
Dé colza, d'ulliéto
On sé passara ;
Lou gaz paouraara ;
Pianos et garrigos
Tout sé plantara ;
Passeras fouruigos,
Cércaroou d'espigos
Sans gés né trouba ;
Et so qué t'indigno
La gloiro séra
Dél jus dé la bigno

Qué, plaçât hors ligno

,

Et t'abéourara
Et t'ibrouguara
Et t'ésclaïrara

Quand y béiras doublé ,
Et qué, bèrt ou troublé
Toujour sé béndra.

G....., émulo
D'Emilo Carou ,
L'affairé calculo
Dins

l'lndicatou,

Ambé l'aptitudo
Et l'exactiludo
Dé défunt Bézou.
Péndén qué t'émpiffros

Ambé d'aïgardén

,

El, ambé dé chiffros
Probo claromén

Qué lou bi, qué bén

Dé nostros countrados
En trés-sèpt

chanjat,

Séra flambuscat

,

�79
Pér tèné alucados
Péndén las bèsprados ,
Sans estré poumpados
Ni surtout moucados
.

Las pourapos

D'aquél jus

ounchados

mannat.

Créi nié , bièl ibrougno
Déclamés pas pus,
Et

sans

.

fa la mougno

Pinto Rasibus.

Ajo

uno

béliolo

Qu'én couiré ou qu'en tolo
Fanjaou té fara
Sans trop t'éscourja :
Toun èl jouira
Dabant l'aouréolo
Dount la girandolo
Sé courounara.
Androu qu'examino
Ount lou sièclé ba
Et

qu'amb'él camino
Quand trobo à gagna ;
Té fara l'usino

Dount, dins ta cousino
Lou

Aoudouard
A

,

trés-sèpt béndra.
qu'excello

perfectionna

,

Et dount la cerbèlo
Al prougrès fidèlo,
Fa pas quincanèlo

,

Quand cal inbénta ;
qu'éngino

Aoudouard

La térébentino

Ou quaouquo

résino

,

Flou, planto ou racino,
Que bol pas nouma :

�80
Dins

oufficino

soun

,

Té la fournira.
Aouras

Qué

,

courao

sans

un

gés dé fun

pharo
,

Fara bouno caro :
Et dabant toun lun
Dél trés-sièis éucaro
Aouras lou pérfun.

SUITO

DÉL FACTOTUM

DÉL

CURAT

Quand

mous

,

DÉ CAPÉSTAN

amix, lou très fébrié passat,

Dél factotum dé moussu Rabalat
Bous countèri l'histoiro et l'infidélitat,

M'oublidèt, mardi, dé bous diré
Qué plé dé bountat,
,

Moussu lou curat

Pousquèt
Dél libéra

tant

sémpacba dé riré
prépaous cantat:

pas
à

Cépandant dé l'arpo

unpaouc
barlét trop indiscrèt
A l'abric métèt sa cantino.
Las claous
n'émpouchèt ,
Soul y dabalèt,
Soul la récatèt ;
Et coumo Roch èro parfait
Dé

A

l'aoutèl, al lutrin
A

fino

soun

soun

,

surtout

sèrbici lou

à la cousino

,

gardèt,

Roch, qnoiqué d'un débot ajèsso l'apparénso

�81

qu'à la gléiso aginouillat
Faguèsso bouno counténénso,
Bibio pas méns dins lou pécat.
Pér exemple as jours d'abstinénso
faire gratilious al palais dalicat
Et

,

Pér

Dé Moussu

Qu'èro

,

Rabalat

un gourmand
Et pér èstré d'él supourtat
A titré dé récouneissénso,

coumo

sabès,

acabat,

Al gras, sans
Tout

,

s'én faïré counsiénso
apréstabo d'amagat.
Pèi
quand arribabo
Lou saint temps paschal,

,

,

Dél coufféssiounal
Cad'an sé sarrabo.
Al bout dé la quinzéno,
Grosso modo

après lous pus pressax ,
dé sous péeax

,

couffessabo ;
surtout sé gardabo
pécat que fasio
Quand en carémo cousinabo ;
Toutés lous aoutrés lous disio ;
Aquel jamaï lou déssalabo j
A

soun

mèstré sé

Disi grosso modo, car
Dé s'accusa d'él

A remotis bous

Et

lou métio

cépandan coumuniabo.

Rocb ambé lou témps bièilliguèt,
Réfléchiguèt sus sa counduito ,
La graço dé Dious lou touquèt ,
Ambé sa counsiénso coumptèG

Et, pér tout
Dé diablés

diré anfin , hermito

qu'èro sé faguèt.

En Dious métèt soun

espérénso

,

culpa
counsiénso ,

Et pér fa soun mea
Et métré en répaous sa

L'abant-bèillo dé Rans
A

soun

«

,

én touto

mèstré anèt

diligénso j

coutfèssa.

Désénpèi qué foou la cousino ,

�82
«

L'y dis

en tustan sa

pétrino
ségu , mai d'un pécat ;
Mais lou que lou mai mé
chagrino
Et qué jamaï n'ai
couflessat.,
Es qué , dins lou
temps prouhibat,
Bous foou fa gras à la sourdino.
«Dé graïs
ounchipla ma terrino ;
Dél lard dél cambajou
qu'y glissi d'amagat
Et qué pèi méti de constat
Lou jus sé mésclo et sé coumbino
Ambé fosso couli
qu'y tèni dé boujat
Et qué d'abanso aï
pétimat
Ambé un floc dé
budèl, un paouc dé porc salat
Et la mitât d'uno
galino.
«Etd'aqui bén, pér diré la bérlat
Qué péndèn loucarémo etlous jours d'abstinénso
Agréto, salsifix cardous et merlussat
Bous paréssou pér excellenso
Mais, pér bous régala coumo sério dannat,
Et qué pér soi la caritat,
Quand és pla réglado couménso
«N'y tournaraïpas pus. Dé moun horrépécat
Coumo saint Angousti gémissi ;
Et tant et tant m'én
répéntissi,
ti

Aï fax

j

j

«

«

&lt;■

«

«

,

«

«

«

»

«

«

«

«

,

«

«

«

«

,

«

«

«

Et

tant

dé counpountiou séntissi,

Qu'éspèri pla qu'amoun mé séra pérdounat.»
Toutipécat és prou grabè y réspond lou curat ;
Mais dé t'en couféssa be'si
pas c/ué pre'ssèsso ;
Et, coumo al temps passat poudios
pér t'accusa
D'un manquamèn
d'aquëlo espèço 3
Jusqu'après Pasquos aspëra.
«

3

j

3

,

�83

TRADUCTIOU PATOISO
DEL

Dé Jésus la maïré

doulénto

,

nabrat,

Toulo én plours et lou cor
Se désoulaho , èro souffrénto
Pr ès dé Jésus crucifiât.

sentissio , pécaïré ,
soun éffan pourtax ;
Et lous séns dé la paouro maïré
Pér lou fèrré èrou transpersax.
Soun

Lous

amo

cox

à

Se démésissio

,

sangloutabo,
négax

Sous èls dé plours èrou
Car maï qu'élo mêmes
Lou

Dé

soul éffan

;

aimabo
qu;ajèsso fax.

mémbrés tramblabo
dounabou lou ban ,

toutes sous

Sous séns

se

Quand bésio lou mal qu'éndurabo
Un tant brabé et tant digné éffan.
Des homés lou pus insensible ,
Sènto maïré , sé té bésio
un
supplici tant hout riblé
larinos, ségu, sé foundrio !

Dins

En

Cal aourio l'amo prou teillouso
Per bèiré. sans sé countrista
,

Aquélo maïré tant piouso
Ambé

soun

fil sé lamenta ?

,

,

�Bégèt Jésus dins la tourturo
Jusqu'al sang lou bégèt fouétat,
,

Pér laba l'home dé

Dount
Lou

l'ourduro

l'émprégnabo lou pécat.

bégèt l'éffan qu'adourabo

,

Quand dé l'home' que tantpaouc bal

Las

iniquitax rachétabo

,

Faire éncrous lou darnié badal.
Sourso d'amour, dibino
maire,
Ah! faï qu'attendrit tout de bou
Yéou

,

séntigué sé pot sé faire,
,

Labioulénso dé la doulou.

Dono mé l'amour que t'énflammo
Pértoun aimable élfan Jésus ,
Afin que régné su moun amo
Et

qué l'y plagué

coumo tus.

Dibino maire , cal
qué fagos
So dount lé
prègui dé boun cor :
Dins moun amo énfounz.o las

Qu'abio

toun éfïan à

plagos

sa mort.

Ah ! dé

partacha tréfoulissi
éngoïssos dount t'accablèt
L'injusté etdoulourous supplici
Qué pér yéou Jésus souffriguèt !
Las

Faï

Qué

tant qué serai sus laterro,

,
,

Ambé

dé

ta

doulou pénétrât

,

plouré sul Calbairo
Ount Jésus séguèt clabélat.
tu

Boli, sénto biergés Mario
Proustèrnat al pè de la crous
,

Dé Jésus soufïri

Assouciatà

tas

l'agounio

,

,

doulous.

Permét, perraét,Biergés dibino,

�85

Què m'affligé coumo tu fas ;
Et

quand mé tusti la pétrino ,
, mé répoussés pas.

Dé graço

F aï que sus yéou
La crous qué

s'appésantigué

Jésus-Christ pourtèt,

Et

qué la doulou résséntigué
plagos qué réssachèt.

Dé las

qué, souffrén dél mal hourriblé
Qu'un cop délanso l'yfaguèt,
M'ibrougné . s'aquos és poussiblé
D'amour pér lou qué l'éndurèt.

F ai

efferbessenso,

Quand moun amo, én
Brullara d'un amour ardén,
Prén

,

sénto liiergés

,

ma

défénso

grand jour dél juchamén.

Dins lou

Ah ! faî qué la crous mé serbigué
Dé bouclier contro lou pécat,
Et

qué la mort dél

Dious dé mas

Faï surtout

Randraï

qué, quand à

moun

Trobéla fi dé
Dins la

Christ fléchigué

faoutos irritat.

corps

ma

la tèrro

qué né sourtis^

misèro

gloiro dél Paradis.
Ainsi soit-il !

L'IIÛÉ COÛTENT DE SOliS SORT.
Un bièl richard, qu'abio l'humou plasénto,
Faguèt faïré un jardin , mais tant bèl, mais tant bèl,
Qué dins tout l'Unibèrs n'abio pas soun parèl ;

8

�86
Et

d'uno manièiro

apparé'nlo
faguèt graba
Que l'abio fax pér lou douna
A l'honaé
qu'y pourrio prouba
Sus la porto

Que dé

sortabio l'amo counténto.

soun

Lu

Quidam ambé un air risén
Sé presento el
l'y dis : « Lou jardin m'appartén
A mens que
bourgués bous dédire
«Dé so qu'abès proumés. Boou bous faire sermérj
Et proubaraï, sé cal, qué s'aï
pas fosso argén
Ambé lou qu'aï n'ai prou ;
qué bibi sobromén ;
Qué prérji lou témps coumo bén ;
Qué, sé quaouqué mal mé surbén
Aï lou boun
esprit dé né riré ;
,

,

,

k

«

,

,

«

«

«

,

«

«
«
«

Qu'anfin dé

Qu'aï ramplit boslro counditiou

«Anén
«

Boslré

moun sort soi countén.

Récounéissès dé bquno
graço

fagués

,

jardin és

méou

pas

la grimaço

né préni poussessiou.
qué ricanéjabo ,
Réspon à nostré abanturiè :

Lou richard

,

,

Sé boslré sort bous couniéntabo
Dé

moun

;

:

jardin n'aourias

pas

,

fanlasié.

XI TROP XI PAOUC
CANSOUNÉTO.
Escoutas-mé

,

doumaïsélétos;

Qué sus la talio d'aquesté an
Abès, et boun félicitan
Dé quinzé à dospbèit
marquétos
Sès justomén à la stisou
Ount à jouï tout bous inbito ;
,

,

,

Jouisses

,

mais ambé

;

rasou :

£al abéiré én tout dé counduito.

Quand sérés bièillos

et

ridados

,

»

�87
Dé

joui

sera pas pus

Proufitas dounc

Gunt

temps;

d'aquél printémp

éscarrabillados

ses tant

Digues pas loujour ; fài-t'én là '
Al plasé que bén bous sourire ;
Mais gat'das-bous que
trop en ça
Pér

sas

séductious bous attiré.

Se séntissès dé fourniguétos
Dins bostré cor
que s'atténdris ,
Gratés pas trop ount bous
prusis

Bous

éscourjarias

,

,

m'amiguétos.

Quand sentires lou mourimén
Dé bostrés
Jous lou

sens

nas

én

défaillènso

,

métès bitomén

Loubinagré dé la prudéuso.
Lous

plasés

oou sas

ésquillétos

Qu'és bou dé faïré un pàouc souna;
Mais jusqu'à
bous énaouréla
,

J^as

fagués

Miguétos.
L'abus dé so qué lou mai bal
N'émpouisóuno la jouissénso :
Dounas, pér usa coumo cal,
A trop ni
paouc la préférénso.
pas souna

,

ENCARO MOUSSU RABALAT
LA COUFESSIOU.
CONTÉ HISTOURIQUÉ.

Al temps passat,

las gens dé Cabestan
èro bèl, à las bochos jougabou
s'èro laid, al billard, al berlan ;

Se lou temps

Jougabou

,

,

,

�88

l'oumbro l'estiou s'éspatabou
Al soulél à miéchour l'hibèr se tourrouillabou ;
A

,

En touto sasou riboutabou
Mai qu'oun permétioou sous

mouyèns

S'abioou pas d'argén , s'endéoutabou ;
Tard se couchabou ,
Tard sé lébabou,
Lou mai que

poudioou sé poousabou

anfln douçomén se tratabou
Tant èrou f égnians et baouriens
Qné justifiabou
L'escaïs de Galabèssiens

Et tant

Que

;

;
,

dins lou pays l'y dounabou.

Lous homes à la glèiso èrou pas
A la rnesso à péno assistabou
Lous jours dé las festibitax.

affougax ;

Et

Al sermou jamaï s'assétabou ;
S'y paressioou, lugardéjabou
Darrè las cadièiros plantax ;
pér la coufessiou tant paouc èrou pourtax
Qué dous ou très à péno coufessabou.
Mais

las fénnos

dé

,

soun

coustat,

Al coufïessiounal aboundabou ;

dél jour à l'entour sé groupabou
Loupas soubén sé disputabou ;

Tout lou mané

Sé chamaillabou

;

Sé descouffabou

;

Et touto l'annado

occupabou

Lou curat

Dé

sas

flaméncariès mai d'un cop énsourdat.
Lou très
A dinna

d'agoust, suibant l'usaché
Rabalat

moussu

Abio coubidat
Lous

capèls négrés dél bilaché.
ambé soun greffiè

Lous cossouls

,

Jean Soulésé , mestré d'éscolo
Gibernis , riché mainaché ,

Ginèsto

j

surgèn et barbié

,

,

j

,

�89
Bounafous

marchand quincalié ,
ïiffi canouugé hebdomnadiè
Paire, bailli, juché ou biguiè ,
Lartigo, premiè marguilliè,
Et lou tabellioun Bringè,
Ataoulax joust un marrounie
Enguliabou dins soun gousiè
Lou passar , lou rouget, la solo ,
L'huitro, lou gratin , la rissolo,
Crèrno
pénolet et gibié.
Quand lous counbibos sé sarrèrou
Del dessert, s'emparaouliguèrou
Et sas paraoulos sé caouffèrou
,

,

,

,

,

A la furaado dél muscat.
Cossouls et greffié babillèrou

Sus

un

proucès

que

la coumunooutat

Abio conlrol'archébéscat ;
Lou

sui'gèn péi ourêt sus un bras démargat
Que bénio dé rémétré en placo ,
mainaché, sus la crébasso
Qué l'Aoudé abio facho à soun prat

Lou

L'institutou

sus

;

éffantassés

Qué loufasioou deschrestiana ;
Lou canoungé , sus couquinassés
Qué fraoudabou lou dèoumé , etpér pas lou paga
Créntabou pas dé sé damia;
Lou noutari, sus affaïrassés
Qué l'y laïssabou pas lou temps dé sé gratta,
Et lou curat, sus homénassés
Que dél coufféssiounal boulioou pas sé sarra.
Bous explicaraï,
Sé boulès un paouc

Dount

dis Soulésé

,

m'éscouta
béu qué touto féuno aïmo dé couffessa
Et qué l'homé és jamaï dé lésé
Per faïré soun mea culpa. —
Bos saoupré dount bén, dis
Sans iné crusa la tèsto

T'én dounaraï

l'explication

,

Ginesto ?

:

8..

�90
Bén dé cé

qué la fénno és débolo dé rèsto
qué l'homé és sans religiou —

Et

Soulésé
Car donos

l'y réspon

: sos pas

fort en logico,

paouré eífan la thèso per rasoir ;
Et be té bal dé saoupré
un paouc miliou
Déraba lou caïssal, applica lou sétou
Ou fa lou pèl à la pratico.,
,

,

Saisis

Et

pla

moun rasounamén

pér fourma toun juchamén

Proufito dé la circousténso.
Sé las fennos boou tant soubén
Al tribunal dé péuiténso
Et lotis homés tant raroraén
Aco n'és qu'uuo counséquénso,
,

Un

résultat,

un

effet ébidén

Dé l'inbinciblé sentimén

Qué d'un sexé bèrs l'aoutré a créât laténdensof
Sé poudio sé faïré qu'un jour

Lotis dous sexés dé rollé à la

glèiso changèssou

Què dé l'aoutèl lous homés dabalèssou
Et qué las fénnos
y mountèssou,
Et qu'élos soulos coufessèssou

Homés et fénnos à soun tour :
Per las pus pichotos faoutëtos ,
Berrios l'homé courri dèous lou coufféssiounal
Et las fennos las
pus patétos

S'en sarrarioou
pas pus,

Dé

parla

coumo

fas

,

,

,

;

mèmés al témps pascal.
coussi n'as pas

—•&gt;

bérgougno

Dis à Soulésé lou curat ?
mèstré d'éscolo acos pla rasounat !
Tout biou dins l'ancien temps sérios éstat bt ullat
Ets'èro pas qué
sosibrougno ,
Sérios déma destituât.
Per

un

UN

;

DARNIÈ MOT DÉ MOUSSU RABALAT.
CONTÉ.
Un

jour qué Moussu Rabalat

,

,

�91

Lou

Al moumén qué miéchour sounabo
Dél couíFèssiounal délargabo,
Et qué , pér l'appétis sutat ,
Car un boun dinna l'asperabo ,
Tant bité qué poudio , quittabo

surpélis l'éstolo

et lou bounét-carrat
,
Uno déboto arribo affalandrado

,

;

Qué l'y dis qué bén coufféssa.
moussu rabalat.

I é sos, ma paouro

fillo , un paouc trop rétardado
Sabés qu'à mièchour cal dinna.
déboto.

la

D'un

scrupullé soï tourméntado
Aquo séra pas loung , né séraï délibrado
Dins

un

biral dé

;

ma.

moussu rabalat.

quand

Pèi

sos

à né débana ,
lajournado ;

Mé tènés touto

Laïsso mé dé

répaous.
déboto.

la

Sans estré coulFéssado
D'aïssi boli pas

,

démarra.

moussu kabalat.

Tournaras dins
la

l'après-diunado.

déboto.

Lou tantos soi trop

occupado.

moussu rabalat.

Eh ! bé

,

torno
la

déma mati.
déboto.

Mais dins la uèit

podi mouri.

moussu rabalat.

Tant

pis pér tu; ma soupo és escullado,
IN'aï pas rés pus

M'én boou

,

porto té

pla.

à faïré aissi,

�92
LA

DÊBOTO

Coumbénès qu'es éstrangé,
Quand boli coufféssa , qué mé plantés aquí.
Que pér asé és lougat, pér asé déou sèrbi.
MOUSSU RABALAT

Tout

so

que

té plaira , mais l'asé cal qué mangé.

CONTÉ.
Gérbais troubèt

un jour lou biél
Mangéstoufat
Qué tant soit pu trampaléjabo ,

Et dount lou bisaché abiuat

Proubabo

Qué

mai

qu'oun cal abio chumat.
GÉRBAIS.

Dount sourtissés
M'as pla l'air

,

moun

camarado ?

MANGÉSTOUFAT.

Béni dé dinna.
GÉRBAIS.
Créntario pas

dé paria
Qué pér ta maïsso as fax passa
Mai qu'un rabét et qu'uno aillado.
MANGÉSTOUFAT.

Toco

:

N'ai pas manjat, aï débourat ;
coum'uD tambour aï lou béntré tibat.
GÉRBAIS.

Tout èro dounc

pla bou !

�93
MANGÉSTOUFAT.

excellénso
chuquabéu lous déx , lécabén cado plat.
Costo n'abio plangut ni trabal ni déspénso
Tout bou per

Nous

Pér
Et

nous

faire

dinna niannat

un

;

récouneissénso ,
.bégutà sa santat.

pér pla l'y prouba nostro

Abèn

,

quatre ou cinq cox

GERBA1S.

malcarat !

Ai ! que sos hérons ,
MANGÉSTOUFAT.
Erén toutes

»

aqui géns dé ta counéissénso ;

Et té dirai que toun
M'a

pla

,

absénso
, éstounat.

pér moyos

CÈRBAIS.

Pér mé

Dégus m'en abio pas parlat.
dédoumacha, conto iné , plat .pér plat
Sans passa cap
Tout

so

dé circousténso ,

qu'as més dins toun

fafat.

MANGESTOUFAT.

M'en soubéni pas pus;

mais n'ai pas oublidat

Qu'aï manjat touto uno

bécasso,

Tantenprégnado dé féruu
Qu'à flox toumbabo sa carcasso
Molasso
Coumo dé

fango

ou

dé tripun.

GERBAIS.

Ah ! bité

mé su la faço,
n'ajé aoumén lou pérfun.

moun amic^routo
Pér qué
,

11ÉFLEXIOU
D'UN PAYSAN.

Dél

témps dél

grand Napouléoun

�94

Què cado bulètiii dé balaillo gagiiado
Dé couscrix sui rébès
pourtabo uuo lébadó ,
Un paysan dount l'éffan
partit coumo dragoun
D'lénafumabo la terro
Disio tout soul al
pè del floc :
Ah ! lou marrií
joc qué la guérro
Mai gagrtan
, mai meïèn al
joc.

,

,

LOU HI EL GAL ET LOU
REYNARI).
FABLO.
Un bièl gal, alèrto et
rusat,
A la dén des réinards
mai d'un cop
éscapat,
Pér guèita , dé tant lènt
,

Sé

qu'y bésio

bénio

né

sa

prunèlo

quaouqun, sus un aouré quillat,
Un jour abaut soulél lébat

S'èro poustat en sentinèlo.
Un réinard
toutdéju, surbénafalandrat,
Et l'y dis : « Uoun
Amic, ah ! la bouno núubèlo
«
Qu'en courrén béni t'announsa !
&lt;c A dos
lègos d'aïssis uno pès étèrnèlo
« Entré
poulos ,
,

«Tout
a
«

Bibo
Lou

réinards, chis, loux etCEetera,
aro

bén dé sé sinna

:

bibo la pès qué Dious nous a mandado !
coungrès assemblat, dins touto la countrado
M'a
cargat dé la publia ;
Ai dèx lègos aoumén à faire
abant-dirma.
Descén bité moun
camarado,
Coumo fraïrés einbrassén-nous
En digueu al
cop toutes dous :
Bibo bibo la
pès qué Dious nous ainaridado !
Moun amic l'y
respon lou bièl couqui dé gal,
Mé fas
,

«

«

«

,

&lt;•

«

«

,

—

«

,

«

«

un

Et té farai
«

plasé

sans

égal,

douspoutous sus

la gaouto
Qué pétaroou pla coumo cal.

�95
Mais bési bèrs aïssi s'élansa d'en abal

Douslébriès que bénou sans faouto
Pér nié diré on mé couufirrna
So qué bénés dé m'announsa.

«
«
«

Attén mé
«

amie

moun

j

dabali

,

«

Et

Bibo ,
Adiou

prado

,

pèi téndromén

Nous embrassarén
Et milo cox répétarén
«

••

la

; sus

Toutés quatre déjuuarén
« Et
pèi dansaren,
,

bibo lapés qué Dious nous a mandado
dis lou réinard al retour nous béirén
,

,

Aquo durariotrop; et malhérousomén,
Pér publia lou grand èbènèinén ,
M i cal. coumo t'ai dix ,touto la matinado.
«

»

AOTTB ADO
RENOUBELADO
Rébéillo té

,

bèlo endourmido

Entén la bois dé

Qué

DÉS GRECS.

toun

dessus l'hèrbo encaro humido
quaouqué couplél.
sa bois
las cardounillétos

,

Bén frédouna
A

.

Janét

,

Oou coumençat

dé brésilla
caouquillados et callétos
Sé sou inésos à boultija.
Déjà l'aoubélo ensaflianado

Et

Dessus la coulino

lusis,

El Floro
al mitan dé la prado,
Dins l'aigu
sé dibèrtis.
,

ros

■Zéphir, dél bout dé

soun

Carésso l'herbéto et las flous
Et dé las founs

Dé la nèit

aléto
,

l'aïgo frésquéto

casso

las

bapous.

,

�96
Béni dounc léou
Joui d'aquél
Et s'y bésés

Margaridéto
tablèou tant dous ;
pas , Maraiguéto
,

,

,

Yéou té frillaraï lotis èillous.

CÈRCO

QUE

TROBO.

ÉPIGRAMMO.
Pierrot un jour , dé sa bésino
Bestido dé so dé pus bel ,
Sé

Sos

et l'y dis : Catharino
parado coum'un aoutèl,

sarro

,

,

Tout so
que portos saouto à l'èl ;
Mais, mardi té costo pas gaïré :
As de galans
que pagou pla ,
Et tout lou
moundèsap quê tousplumos peeaïrd..
Sot masclé, élo
l'y dis, à cal cre'sés parla ?
Sdiquë me prends pér ta maire.
j

LA BANITAT D'UN

BÈRITABLO.

HISTOIRO

Dél temps

qué

,

pér

un

BOURREOU,

crimé à raouri coundannaj,

L'homé dél poplé
Ero pénjat,
Et lou noble

,

Lou comté dé

Descapitat

,

Hohan, arnbé

Dabant lou Tarlamén à la fés
A mort

un

mèstré d'escolo

acc.usax

,

séguèrou coundannax
babiolo.
Qu'appélabou crimé d'estat.

Pér sabi
pas quano

^

�97

èro expliquât
fa la cambirolo ,

Mais dius l'arrest

Que

pér

y

l'échaffaou mountario lou pretniè.

jtohan sus
Pou

,

bourrèou , (cal crério que, dins aquél
Se furguèsso la gloriole ! )
Fier et coufflat coum'un pabou ,
Dél grand ségniou
noblo cabésso ;

Fa saouta la

Pèi

guèito lou manan

mestiè

dél naout dé sa grandou ,

barlex : juinésso ,
aquél, baoutrés , penjci-lou.

Et dis à sous
Pér

L'HIJIIPEO PE M AMIGO e
IMITATIOU

ÉLËGIO WELCHO

D'UNO

GALOISO OU CYMRAEG,

,

Yr wyt ti yn
Sant Luc,

Wastadol gyd ii mi.
Pennod 15 ,

v.

11.

toujours avec moi.
Saint Luc, chap. 15, v. 11.

Tu

es

soubéni dé mas amours
tèn lioc d'espérénso ;
lou baoumé dé ma souifrénso
lou mèl qu'adoucis mous plours.

Liou
A
Es
Et

moun cor

Cal n'aourio pas
"

aimat Jeanéto
rabi ;

Soun froun èro bèl à
On bésio las pèrlos
Joust lou

coural dé

Abio la taillo
Sous èls

1

lusi

sa

bouquéto.

facho al tour ;

nègres que

sintillabou

qué la léngo parlabou
dous léngaché dé l'amour.

Miliou
Lou

9

�98
Dé

bisaché dos flourétos
Fasioou lou charmé et la béoutat
soun

;

Lou liri* sus sas dos
gaoutétos,
A la roso èro maridat.
Abio l'air noble et
distinguât,
Coumo uno graço èro
laougèiro :
Abio tournuro dé bèrgèiio ,
Dort dé damo dé
qualitat.
Coumo

uno réino
générouso
paourés qu'y téndioou la ma
Ero toujour presto à douna
Et coumo un
anjo èro piouso.
,

As

,

A

sous

pès métèri

moun cor

Lou prémiè cop que la
bégèri
Pér la bido amour y jurèri,
Elo m'aimèt.... mais triste sort !

&lt;•

Mouriguét-touto joubénéto....
Dénpèi foou pas qué la ploura,...
Dénpèi soun oumbro à ma cambrét»

Bén la nèit

pér mé counsoula.

Laissi

fénèstro alandado

ma

Dé poou

qué posqué pas dintra
Dèsqué la nèit és arribado

:

,

Bèli lou môumén
Moun

amo

ount

béndra.

és bèrs élo

élansado

Al méndrë brux

qu'ajé énténdut ;
Chut! disi douçomén ah! chut
Foou cala jusqu'à ma pénsado.
Quand délcièl soun oumbro descén.
A peno s'on l'aousis déscéndré
Et soun amie soul pot entendre
Lou paouc dé brux qué fa quand
bén.
j

,

Las neis ount brounzino l'ouraché
Bén pas jamaï inébisita-.,.
Ah ! tant lèou qu'énténdi trouna ,
Sus moun lèit tombi sans couraché.

»

�99
Béndra pas

ou

,

sabi fort pla,

méns què l'aousissi,
A cado iglaous mé démésissi :
Cèssi qu'à l'aoubo d'éspéra.

Mé sémblo pas

Béni

toujour

bén-aimado.

ma

,

Que fagué bèi ou michant temps ,
Béni, quand dél bêspré lous béns
Dé soun hàlé t'oou parfumado.
Sé

,

Intro ,
Faï ly

quand arribos , dourmissio
Mamigo, dins moun amo :
senti ta douço flammo ,

Dé touu souftlé

Sans toun

,

carésso-lo.

soubéni, Mamiguéto

,

Pèrdrio lèou la bido ou lou sén ;
Sé Jeanéto és morto, ah! qu'aoumén

Ajé

an

yéou l'oumbro

dé Jeanéto.

gaïré tarda :
Quand séraï mort, béni, Miguéto
Mouriraï

sans

Ah! béni tréba

sus

,

l'hèrbéto

Que sus ma toumbo créisséra.

UN COURTISAN
QU'ABIO LOU FIL.
✓

CONTÉ.

disgraciât
rélégat,
Métèt en joc tant dé rubricos ,
Faguèt al Réi tant désupplicos,
Qu'à la cour séguèt rappélat,
Mais à counditiou qu'y bénguesso
Sans èstré à pè j ni mountat à chabal,
Un courtisan

Et dins

soun

castèl

�100

nud , nibestit en arriban séguèsso ;
Et qu'anfm lou miliou dé sous amix ménèsso
Ambé lou pus horré animal
Que dins soun castèl sé troubèsso.
Que

m

Counio d'un sot nostré homé èro pas la
mitât,
D'uno counditiou tant bizarro

Séguètpasbticoémbarrassat

Arribèt â la cour sus un asé
quillat,
Coubert dé cap à pè d'uno gazo pla
Ambé sa fénno encroupo et soun cbi

IMITADO

DÉ

:

claro
pér coustat.
,

GOUDOULI.

Moun cousi, té

maridés pas ;
pèl blanc, sos tout lagagno :
Quand la nèou colibris la mountagno
Pot qué fafrèx al pays bas.
As lou

PIÉBRB

D'AMOUR.

CANSOUNÉTO.

Moussu, guèrissès mé, bounprègui.,
qué sès un grand médéci,
Quand soi couchado mé boulègui ,
Bous

,

Ai fréx

podi pas dourmi.
Mé
trigossi, quand soi lébado ;
Manjuquéji , soi mal trassado ,
Et rébasséji nèit et
jour. —
et

As fièbré d'amour.

—

,

�101

fouléjà dins lou bouscaché
gés de plasé ;
Soubén coumoun pichot mainaché,
Plouri sans saoupré pér dé qué.
So qué mé fico mai d'un caïré ,
Es qué dé masgaoutos, pécairé,
A

Irobi pas pus
j

La flou

se

fano cado

As fièbré

Cal

qué bous

—

digué én counfidénso

proubéni moun estât :
pastré dé ma counéissénso

Dount
Un

jour.---

d'amour.

pot

Dél même

malés afligeat.

qu'aquél mal sé gagné ,
Sé pot qu'à forso dé lou plagné ,
Ajé én l'y parlant l'aoutré jour,
Sé crésès

Prés

fièbré d'amour.

—

mal soi sans influénso ,
fax déou lou guéri ;
Lou goujat j dount bén ta souffrénso ,
Pot soul èstré toun médéci.
Sus toun

Qué té l'a

Miguéto ;
l'hybèr té téndra caoudéto ,

Amb'él marido té
Dins

Et béiras
A

LOU

,

qué couparacour

fièbré d'amour.

P1STRÉ DE PÉCHERBIÉ.
CONTÉ.

Quaouqués ans a qu'a Pécherriè
Quinzé ou séché mésés reslèri ;
Et coumo

né soi

coustumiè,

9"

�102
Cado

jour à la messo anèrî.
Y rémarquèri d'en
prémiè
Un home
près dél benitié
Qué tant que la messo durabo
Aginouillat marmoutéjabo
A tout inoumén se
proustérnabo
,

,

,

,

Sous dous èls bérs lou cièl
lébabo

»

Sus sa pétrino sé tustabo
,
Et que quand lou
qu'oufficiâbo
La fi dé la messo
A

announsabo

,

ginouls éncaro réstabo

Et sourtissio tout lou darniè.

Aprouchabo la cinquanténo

,

Pourtabo dé souliès traoucax
sus sous habix
esfatax
Aourias bist un
pan dé coudéno.
^

Et

Créguèri d'abord qu'abio fax

Bu
Mais lousnoou quaouquo noubèno
jours èrou passax ,
IN'abio mêmes filat mai d'uno
soissanténo ,
Et moun home

d'accoumpli

;

toujour tournabo à soun préfax.
jour mé sarri d'él, et
l'y disi : « Brabé homé
Dount bén qué
prégas Dious ambé tant dé ferbou

Un
«

,

Mé sémblo béiré saint
Jérôme

?

«Dins lou désert...
«

«
«

•&lt;
«

—Moussu, mé fasès tropd'hounou
« Soi
qu'un pla paouré
Démandi cado jour à la bountat pécadou.
célèsto
Qué d'un paouc dé trabal m'accorde la
fabou.
Mais aissi lous
paysans oou dé trabal dé rèsto.
Moussu,

soi pas paysan, et
,

«

—

moun

mal bén

d'aqui —
Qué ses dounc moun amie ?
Pistré
Gagni pas un bièl soou dégus bol pér bous sèrbi
pas rnouri :
Pér
gagna quicomet ai bésoun dé la
pèsto
Et prègui Dious dé
nous la fa béni.
Et gaousas faïré à
Dious uno talo
prièro !
—

,

«

«

«

,

—

«Malhérous,

crentassa coulèro !
Poudès qu'abéiré un cor
d'acié.
Aquos és fort pla dix ; mais cadun sus la
Cal
«

«

—

«

qué

bisqué dé

soun

mestié.

»

terro.

�103

LOI;

PASTOURÈL

TIMIDE

EGLOGO.

Un

joubé

et tendre pastourèl

,

piboul sétat, près d'uno aïgo courénto

Joustun

Lou

transit, lous èls lébax al cièl
Cantabo d'uno bois doulénto :
cor

Quand m'en anèri, l'an passat
An mourx troupèl amagriat,
Al pays bas cérca l'hèrbéfo,
Annéto èro ménudo. Aro quand soi tournât,
L'aï troubado tant grando et tant janto filléto
Que moun cor pér élo a parlat.
«

j

«
«

«

«

,

«

«
«

«

ma

fé né

pèrdi l'éstèlo

;

Y éou

«

Et dé bisto la

«
«

«
«
«

Et

à

«

«

«

Pér

Coumo darré la fédo és toujour soun agnèlo
Dins lou bosc , sus truquèls , dé lènt et pas

séguissi ma paslourèlo
quitti pas ;
Mais bérgougnous coum'un maïnaché

Sé mé guèito
y
Démori plantat

bési

pas pus ;

coum'un fus
Etlou sang mé monto al bisaché.
M'én sarri mai d'un cop pér jour ;
Boli parla mais ris toujour
^
,

air risouliè mé lèbo lou courashé

soun

«D'y fa counéissé moun amour.
Quand la trobi dins lou bouscaché
Ambé élo boudrio bé
trépa
«

«

,

«
«
«

«
«
«

«

,

pi

Sus l'hèrbo la fa trabuca

Pér riré

j

l'y cèrca brégo
L'y faïré quaouquo coussélégo ;
Un ou dous poutous
l'y raouba
Déjoust un bartas amaga
un

paou

Soun bèrtél ou sa fialouséto ;
Mais tout éstanc dabant Annéto

,

,

,

,

�104
«
•i

«

Dins

ma

Ambé élo as joquéx d'amouréto
Gaousi pas jamaï m'hazarta.

la nèit ^ plouri, mé démésissi,

jasso

timiditat

gémissi

u

Dé

«

Crènti qu'un aoutré pastourèl

ma

;

Pus hardit l'y doné dins l'èl
En l'y déclaran sa téndrésso.
«Alors mé foou pla laproumésso
«
«

Qu'y parlaray lou léndéma ,
bén ; bési mono amiguéto
ma bouco
hélas ! podi pas déraba
«

«

Mais lou lsndéma

«

Et dé

«
«
«

;

,

Un soul mot dé moun amouréto.

Qué inoun sort és cruél ! Mais aï bèl souméca
Pèi qué dé moun amour gaousi pas l'y parla ,
«
«

Lou

cor

dé la

An lou méou

Quaouquun a soupirai....

pastourélèto
jamaï s'énténdra.... »

lou paslourèl sé lèbo ,

Agacho darrè Ion bouissou
Et sap pas sé béillo ou sé rèbo
Quand béi l'oubjèt dé sa timido ardou ,
Sé troumpo pas : aquós pla soun Annéto

Qué

,

per

cérca soun
Et

fraïrè és bèngudo souléto

qu'à forso dé s'énfounza

,

Dins lou bouscachè

trouba,
s'énténdén nouinma ,
Joust uno touffo dé fuillaché
Pèrpas pèrdré un soul mot déso qu'aousis canta.
La rancontro séguèt hérouso
Pér nostré pastourèl qué , méns intimidat
En bégén la bèrgèiro hountouso,
Acabèt d'y counta , d'amour tout transpourtat,
So qué sa coumplainto amourouso
D'y fa saouprè abio coumensat.
La bèrgèiro d'abord se fâcho ,
Bén roujo jusqu'al blanc dé l'èl,
Pér lou

S'és acatado

,

en

,

Et l'air courrouçât

dount l'agacho

Estabourdis lou pastourèl,
Sé laïsso toumba sus l'hèrbéto;

�105

Imploro la piètat dé la

pastourèléto ,

lou ciél
souriré bén d'Annéto
frésco bouquéto..,.

Et créi béiré s'oubri

Quand

un

Anima la

Sé

jurou toutes dous un aínour éternèl.
Anuèto y dis : « Moun Dious, què té troumpabos
Quand mé troubabos
Et qué crésios qu'à tous déspéns risio !
Es dél plasé dé béiré qué l'aïmabos
Qué toun Annéto sourrisio.
«

«

«

«

«

Dè

moun cor

t'aï dounat l'estréno

préiniè cop qu'a palpitat ;
Dénpèi qué m'aïmos , sos aïmat ;
séiios, moun paouré éspargnat fosso péno,
«

Lou

«

«

Et tè

«

Sé

pulèou t'èros explicat.

»

LA MÓtJSCÜ»
D'üNO PIÊÇO DÉ

IMITATIOU

Tu

HERSÉS DÉ GOUDOULI.

qué, sans èstré passérat
pér éssénso

,

Sos boulatilo

Mousco, sos pas sans

impourténso ,

fas, mardi, prou dé sabat
Quoiqué lou cièl t'ajé dounat
Et

Uno

Fas cabra

Fas
Fas

pichoto courpulénso.

lous chabals al temps

dé la calou

,

mugi lous tourèous qu'atisso toun fissou ,
dansa sans biouloun lou tigré et la panthèro ;

Arrapado à soun quioul
Dél lioun

Sos

,

risés dé la furou

qué sé déséspèro.

gourmando , Mamigo, aimos lous bouns boticís;
Dins las cousinos

t'éstablissés

,

�106
Bèlos lou fricot que boulis ,
Dins las frituros té cabissés ,
Bolos sui péisqué
sé roustis,
Et mai d'un
cop al four mourissés

Déjoustla

crousto

d'un pastis.

Boullijos ounté n'as enbéjo
Cap dé liac n'és sacrat pér tu
Et toun fissou tant pla
fadéjo
Sui

nas

,
,

d'un réicoumo d'un
gu.

Quand

sos

près dé Margaridétó
plâsé

,

Podés té donna lou
Dé

boultija sus sa gaoutéto,
Dé té paousa sus sa
bouquéto
Ou dé té pèrdré dins sourfsé.
Podés mèmés dins sa cambréto
Sans brux té glissa cado nèit,
La bada quand
sé déscouléto ,
Pèi la
ségui sus sa couchéto ,
Et

l'y fa gratillous al lèit.

LOU BEL SALOUSV.
CONTÉ.
Dél temps qu'Athènos flourissio
Qu'émpouisouuat Socrato y mourissio
Qué Périclès s'y dandinabo ,
Qu'Arislophano y ricanabo
Qu'ai pourtico Platoun rébabo soun sadoul
Qué, contro soun prouchèn , Tiinoun déblatérabo
Qué, coumo Berriè, Démousthèno blagabo
Et qu'Alcibiado
engusabo
Lou poplé , ambé soun clii
déscougat ras dél quioul
Un Athénien
s'y troubabo ,
,

,

,

,

,

�*107

Débigoussat, boussut et laid coum'un pésoul,
Soun inourré èro burèl : dé trabès agachabo ;
La
lagagno lou débourabo ;
Et joust soun nas espatal et camus
sa boucasso l'hiatus
las aoureillos abastabo

Dé
A

Et déslapabo
Quand s'alandabo ,
Un doublé réng dé déns jaounos coumo dé pus,
Mais èro, lou matèn , riché coumo Crésus;
Soun coffre-fort toujours béssaho ;
Drachmos, taléns et miuos paléjabo ;
Débio pas un liard à dégus ,
Dé massos débi

récoultabo

j,

Mais al

pris courént Ion baïlabo ;
Dabanso de trés-sièis noun béndio ni crounipabò;
Ambé lous courratiés jamaï pastisséjnbo ;
Dé differensos noun pagabo ;
Sul plasé soul espéculabo ;
Dé soun argén jouissio sans abus ,
Etnoblomén lou déspensabo.
*

Dounabo soubén à dinna

:

drécho, à gaoucho

coubidabo;
Lous homés d'esprit préférabo :
Hérons quand poudio né ramba !
A

Mais dé ccunbibos

Car à

noun

manquabo

taoulo tout roulflabo

sa

,

,

^

pignat tout so que s'y manjabo
Qué lous dex sé calio léca.

Et tant èro

Un jour Diogèno y dinnabo ,
Diogèno : marrit coula
Qu'en graipufignau philosopbabo,
Et dount la léngo bous fissabo
Sans qu'ajèsso l'air d'y touca.

manja l'or et l'argén brillabo;
sus faoutuls sulsapha ,
On bésio qué sati, béions et tafféta ,
Dins la salo à

Sus taboulés

,

Tout lusissio ;

,

l'èl admirabo

�108
Lotis marbrés escultax

•

loustabléousdéZeuxis
Qlié coubrissioou muraillos et lambris
Et lou magnifique tapis
Que fabricat à Sjbaris ,
Sul pus bel parquét
fignoulabo.
,

,

,

Prou sé

manjèt,

Prou sé béguèt,
Et sé faguèt

j\laï d'un iimoucént badinaché
Dount à la roundo sé riguét.
Mais

Diogèno s'enganèt

Entré la péro etloufroumaché
Uno forto tous lou prénguèt.

;

Oublijat dé cracha débignas ountcrachèt ?
Tout pan just al mièx dél bisaché
Dél richard que, d'un tal outraché
En s'essugan , rudomén sé fachèt.
Bous fâchés pas , l'y dis lou saché ;
j

,

Aï crachat clins hostrë intérêt,

Pér bous

Dessus

fa lou méns dé doumaché,
qu'aï bist dé pus laid.

so

EPIGRAMMO LATINO.

Theologis animam subjecit lapsus adami ,
Et Corpus medicis et bona Causidicis.

IMITATIOU PATOISOÎ
D'Adam
En

et

d'Ebo lou

dounan

saï

pécat,

pas quano sienso j
As procururs nostres bés a librat,
As couffessous nostro counsiénso,
As médécis nostro santat.
nous

�109

AOUTRO
IMITADO

CANSOU,

DÉ GOUDOULI,

LOUS CAS TELS ÉN ESPA6N0.
Couro beirai luzi lou
jour
Ounté pourrai dé ma
soufrénso
A Roso douna
couneisséuso
Et saoupré sé m'aimo à soun
tour.
,

•

Dèous soun oustal soi tout lou
Et daban sa fénestro rodi
Pér l'y guigna dé l'èlsé

Qué lou séou

mé

jour

podi

brullo d'amour.

Aqui soulét, triste, abattut,
poudès creiré ;

M'a lassi mai
qu'oun
Et lèbi lou
cap j pér

Coumo qué cèrco

lou béiré

,

un estournut.

Anfm las dé
Méti

moun

jouga dé l'èl,
esprit én campagno

Foou milo Castèls
Et

en

Espagno

m'alambiqui lou cerbèl.

Béni m'estrèna d'un
poutou,
En yéouraé
disi, mamigueïo ;
Cal què pété sus ta

bouquéto

Coumo quand soni lou
Et

Dé

l'énbéjo

catou.

mé prén lant lèou
sas raanétos ,

poutounéja

10

�110
Et dé

plé d'amourétos.,
pichots moulous de nèou.

souri se

Lous dous

Cal bé

,

,

dél bounhur

que

n'ai pas

Que lou réba mé dédoumaché
Sans aco sério sans couraché
Coum'un capou

joust lou gabias.

MEMES

LOU

IMITAT

:

DÉ

SUCHÈT,

GOUDOULI.

Tant que lou nas mé fumara ,
Bous juri que mé soubéndra
Dé las bountax dé ma méstrésso.
Pér mé pla prouba soun amour,

cado jour
Quaouquo noubèlo jantillésso.

La drollo inbénto

bèspré, dins

XJn

soun oourrédou,
parlan dé moun ardou ,
Boulio l'y faïré uno émbrassado ;
Quand soun barlèt, aimat d'un pal,
Mé fa troumpassa lou pourtal

En l'y

En mé fican

uno

boulado.

La sounabi l'aoutré

mati,

Mé réspon : Jttén, boou béni.
Sans mé douta dé soun astusso

,

L'aspèri, d'amour transpourtat,
Quand mé séntissi régalat
D'un

platatd'aïgo dé mérlusso.

Encaro bèi fasio

Et

tout

sémblan

l'y baïla moun gan ,
d'un cop l'y fasio légo ;

Dé bourré

�111

Elo,

coumo

pér l'aganta ,

En abansan bité

Mé

la

ma,

graoufigno la parpélégo.

Quoique , pér diré la bértat,
exprimou la bountat ;

Sous èls

Tout n'és pas

mèl dins la mignardo.

sans douté l'aïmaraï ,
Mais dé léntun paouc m'én téndraï

Toujours
-

Car counéissi la

LOU

galabardo.

FOUNS-PERDUT,
CONTÉ.

Jean Lapeiro à Roch Cabassut
Denpèi binto-cinq ans un founs-perdut pagabo,
So qué malhur pla l'y ficabo ,
Car pér paga lou founs pèrdut,
,

sous capitals raougnabo
actif, jusquos al biou toundut,

Cad'an

Et

soun

;

Tarribloraén dégringoulabo.
Las an fin dé sépouchéja,
Un jour réfuso dé paga.
Roch Cabassut lou fa cita ,
Bénou toutes dous én justiço ;

Alogo dé paga , Lapèiro sé caprisso
Et sé mét à chicanéja.
Darao justiço és nno rambalièiro
Qué sap pas trop so qué sé fa ,
Mais qu'aime dé s'alésouna,
Et qué , sé nous fa drex quand anan l'imploura
Pér lou faïré és toujour tardièiro.
Déjà mai d'un an s'és passat
Sans qué Roch Cabassut, qué pourtaut a pagat

,

�112

Huchè, procurur, aboucat,
Et que n'a
pas d'aoutro ressourso
Que lou founs-pèrdut
retardat,
Oubtèngué un bièl diniè pér rampluma sa bourse*.
Pot

pas paga ni soun lou
je,
Ni la car
que prén à la placo ,
Ni la fénno que lou
pétasso ,
Mi lou
compté dél boulangé.
Gémis et plouro d'en
premiè,
Mais dé nibouls pus tard sa cerbèlo
sé cargo
Paouc à paouc sa rasou
délargo
,
Perd anfin la canturlo
et lou pèl hérissât
,
Courris ,
furious, dèous la ribièiro
Et s'y jito en
déséspèrat.
Lou fait désuito
A Jean

,

,

,

ésrappourtat
Lapèiro

Pué dis : « A bel s'èstré
négat;
« Dél
founs-perdut que l'y pagabi
« Et
dount la fi tant
désirabi,
« Soi
pas pér aquo libérât.
« Pér lou
guignoun que m'asséguto
« Soi
tant, Dious me danné tant atissat
,

«

«

Qu'après qu'aoura fax la culbuto
Quaouqun tout biou l'aoura péscat.
Es-ti nécessari
qu'ajusté
Qué tout juste
JeanLapeyro abio débignat ?

»

�a

S«¥@g¥OII!

á

ik:

t\oissiiií

IO"

��115

GOUDOIÎLÏ ET JAOUSSIMI,
BELUGUÉTO

BITERROISO.

Goudouli

séguèt un pudis
toujours ricanabo ;
Qné tant d'esprit abio qué dé soun cap bessabo
Coumo fa lou bouilloun quand lou toupi boulis;
Qué jamaï pér patois dounabo
Dé francès patoisat un sot rabaladis ;
Et quê, déltemps qu'Hanri quatre régnabo.,
En lengo d'oc tant pla bérsiíìabo
Qu'en francès iŷalhèrbo à Paris.
Dountlou bèrs

Dé

plasé , quand

Mai d'un cop on

on

lou légis

,

s'estrémentis ;

Sous bersés sou claoufix dé sabo ;
Et raoun aouboï soubén redis
Sul branlé d'aquésté pays ,
Lous aïrés qué lou séou jougabo
Joust lou fuillaché dé Tounis.
Soun humou, piquanto et bouffouno
Entarrado pla lountemps a ,

Dimenjé al bèspré , secula!
Pér nous aous ressussitara
Mais pus bésiado et pus mignouno.
Un grand pouèto déou béni,
Bési tabé dé la Garouno ,
,

Qué penchéno

Tiro

en

un

bers à rabi,

riman lou fi

Qu alogo de s engrepezi
Dins

Sul

un

mestié

sans

chue

Qu'a prou

ount

s'anabo abèsti

sachut sé cabi ;
papflloutat et qué bèi papillouno

truquèl dél Parnasso

a

;

�116
Et que

lanso dél naout dé sa bèrbo gascouno
Dé lioussex que foou bibili.

Effans dé

Pépézuc anén toutés en colo

courauno lou bada :
Cadédis, aplaoudiguén pla.
Mais pér dignomén hounoura

A la

L'homé douut la bèlo aouréolo

Sul

patois bén sé réfléta

Aplaoudi n'es

pas prou :

,

faguén lou trioumpha

Coumo lou Tasso al Capitolo.
Et dél laourié que lou courounara
Tirén un brout pér lou douna
A Ro'aldés pér lou sort atissado ,
A Roaldés qu'alogo dé mounta
j

pla naout, pécaïré, és toumbado
qu'à forso d'arpatéja
Sus l'instrumén qu'un réi ^ quillatsul Golgotha_,
Faguèt entendré à Dious péf lou désèmbrounca,
Tant lèou toumba s'ésrélébado.
Dé

Mais

data , samedi ;
quand moun bièl carri sé tiro

Sabi pas
Et

Dé la satiro ,
Taouli soubén à plan

cami.
plasé dé diré aissi
Quédins so qu'a fach Goudouli
Qu'ai rességuit pièço per pièço,
IN'ai pas trou bat ré qué barguèsso

Mais ai

Lous soubënis dé Jaoussimi.

�117

ELOURÉTO

JtTADO

P1R UN AMATOU
SUS
A

per

roaldes

dountlauemercian

•

LA

SOIRADO

BEZiES DOUNADO

de

Eï

lou gascou

s'estré accoumpagnado.

Quéné disès? A-ti lou fil ?
Quané farsur! Quané fouzil!

Mé semblo encaro
qué
Et dins moun soubéni l'aousissi,
jouissi
Dés béluguéx dé soun babil.

L'assemblado
Ero coumpousado
D'uno doublo ou
triplo réngado
Dé damos dins lou
tafféta
Et dins lou bélous
Et de grisétos ménsestroupados,
tibados
,

Mais pla, Dious
m'ajudé, arnescados
Sans capèl, flous ni falbala.
L'M baraliabo
De ça, delà,
Et sus dé mnurrés à
Ambé délici sé

Joubés
Car

un

crouca

paousaho.
etbièls1, cadun badabo

poulit parél d'élious

;

Sé fa paima lous
goujatous,
Al cor dés biils fa

Lou sexé masculin dins la gratilious.
salo aboundabo ;
Sans s'én fairé un ardit maï d'un
s'y faoufilabo

Tout lou parquét n'éro claoufit

Et
1 rénto

sans

locous

ménti l'on y

aoumén

pér

un

;

coumptabo
homé d'esprit.

Mésosans luxé, mais
propréto,

Madoumaisèlo Roaldés,
sa poulido
cadieirito,

Sus
An

sous

détous

et sa

manéto

,

;

�i 18

Nous

saisiguètl'aouréliu et lou cor à la fés.
Tant qué sa harpo brounzinabo,
Ou qué gazouillabo

Pla téndromén ,
Et eoumo en mourén
Pichot à pichot se calabo ,
Dé sous accords lou soun mélodious

Jusqu'al founs de l'amo vibrabo
Dé sous noumbrousés aouditous.
On admirabo
pér sous

paréns

La caritat

Qué Pinspirabo,
Et

qué , mai qué

aplaoudissiméns ;

lou brux dés

Dé bilo én

bilo la butabo.

Dé cap d'orchestré hérousomén
N'abian pas l'aourélio
Coumo arribo qué trop soubén ;

ensourdado

D'un

Roaldés éscourtado
baccanal;
piano, d'un plasé sans égal

piano, d'un biouloun

Nous éncantét sans

Alleu,

sus soun
Nous régalèt coumo à
Et Moulinsou rasclèt pas

l'acoustumado,

Jaoussimi tout d'un cop mét
Dins

soun

mai.

lou pè

sus

estuit lou biouloun és

l'estrado...

plégat ;

Harpo, piano, touts'és calat;
Et Roaldés és raménado,
A la plaço qu'abio quittât
Pér béni dounasoun

aouhado.

saludo l'assémblado
lou sabat.
Bravo ! très fés és saludat ;

Tant léou qué Jaoussimi
Dés aplaoudissiméns couménso

D'unanimés

Cadun , tout énthousiasmat,
Dins soun déliri perdia bolo ;

Applaoudissi tant fort qu'uno grosso boutiolo
Sus ma ma gaoucho ai récassat :
Quand trioumphèt al Capitolo ,
Lou Tasso, pér ma fé, séguèt mens festéjat.
Jaoussimi prén la paraoulo,
silénso lèou s'establis /

Mais
Lou
A

sa

bèrbo oubris la

caaaoulo

Dé sa bonco lou bèrs jaillis.
Plouro tantôt et tantôt ris ;
Dirias qué fa pisco-la-masco;

,

,

�119
Nous

sambonto, nous aténdris,
Et, coumofaguètà Paris,
Ambé

sous

gèstés

Quand parlo

nous emmasco.

que canto ou légis,
Toutsoun corps sé met à l'oubraché,
Soun bras, sas mas, sous déx , sous èls et soun
Bous expliqou tout so que dis ;
Etd'aqui bén qué soun Ipngaché
Es énténdut tant lent d'aissis.
Et pèi rimo tant pla lou drollé !
Sous bèrsés sou tant poulidéx ,
Tant magnaguèx,
Tant pla fachéx ,
,

bisaché,

"

Qué lous dirias jitax al molle.

Un pouèto tabé qu'és
counéissén, Mardi,
En fèt dé rimo et dé cadanso,
Et qu'an las musos fa drillanso

Quand, pér poulitica, las planto pas aqui,
A-ti prouclamat Jaoussimi
Lou premié
pouèto de Franço !
A forso dé s'émparaouli,
Ma Muso bavardo à rabi,

Car pér soun sexé ès
M'a dé bisto

un

moumén fax

douminado
perdré la soirado^
,

Médamos, pérdou : tournensy.
Jaoussimi blagabo
Soun libré h

coustat

Qué fuliétéjabo
Et qué counsultabo
Quand, un paouc troublât,
Lou mot l'y manquabo.
Sa bois douminabo

Sus

sous

aouditous

;

Cadun oubserbabo
D'uu èl curious
L'homé merbélious

Qué lou fascinabo
Et dé sas cansous
Tout bas frédounabo
Lou réfrèn tant dous.

Quand tout d'un cop uno bois crido :
Médamos et Messius, anan perdré la bido ;
La muraillo séfénd, lou planché ba toumba .
Hérous , cent fés hérous, qué pourra sé saouba

l

�120
Silbestré

joust

sa

rédingoto,

Sé sentis tout
espaourugat,

Laisso toumba

sus sa

fénnoto,

IJount lou poulit berrét-floncat
un
paouquét trambloto,
Un èl dé larmos tout bagnat.
Sus la tèsto

Dé fraiou toutés dous

Bfcrs-la porto sé

Paçussigou, tombou

palpitou

,

précipitou ;

tout, pér

pulèou délarga

Et déforo sé félicitou
Dé biouré encaro
per s'aima.
Mais lou rèsto dé l'assémblado

:

Qu'un monmén, ès brai, s'és troublado,
sa
plaço sans palli :

Resto b

Ai mit mai milo fés subi
La mort dount èro

ménaçado

Qué pas entendré Jaoussimi.
Et Jaoussimi
qu'a pas poou

brico,

Car compto ambé rasou sus
l'immourtalitat,
Àdrésso à Paul Riquét un bouci
pla pignat ;
Es aplaoudit, és courounat
;
Courouno Roaldés qué torno à soun coustat
Pér récouménsa sa musico :
Et lou planché n'és
pas toumbat.

r·r··mimjssr·r'
POURTAT A

DÈS

BÉZIÉS

PARRUQUlÈS,

A

JAOUSSIMI AL N0U5

SOUS COUNFRAIRÉS.

Jaoussimi, que faguéros pla
Quand, pér canta la cansounéto
Plantéros aqui sabounéto ,

Toupet,

parruco,

Penché

rasoir

,

cadénéto,

et coetera ?

Bal mai doumina sul Parnasso

Estré

festejat où l'on ba
Qué d'un pacan laba la crasso
,

,

,

�121
Et derramboulia sa tignasso,
Per quaouque soou que dounara.
Cargat de le coumplimenta,
Sabi pas , mardi, coussi faire ;
A passa iou ferre, à I ressa

.M'oucupi mai qu'à rimailla
Et s''gue dich sans me banla
L'espril m'einbarrasso pas gaire.
,

,

,

Mais se rimi cahin-caha
Seniissi 1 hounou que nous fa
La presenso d'un lal counfraire.
Per sœculorum sœcula
Ta muso partout admirado
Coum'uno estèlo lusira
Et ta brillanio renoumado
.

,

Sus parruquiès rejisclara.
iférousses aissi de l'abeire,
Dous rens de dens fasen jouga

Que,

coumo

t'es aisat de beire,

N'àbioou pas besoun d'azuga :
Jaussimi, preparo loun beire !
À la santnt anan trinca.

FIN.

�ERRATA.

Pages.

ligne
ligne
id.
ligne
47, ligne
20, ligne
27, ligne
42, ligne
49, ligne
67, ligne
80, ligne
112, ligne
id.
ligne
115.
ligne
14,
16,

46,
14.
27,
20,
1,
22,
42,
18,
16,
15,
4 7,
22,
23,

lieu de nostre, lisez nostrn.
lieu de anaqueslo, li-ez an aquesto.
lieu de à qui, lisez aquí.
lieu de cod'el, lisez co d'et.
au lieu de codé, lisez co cl'.
au lieu de loubi, l'sez loubi.
au lieu de d'el lisez del.
au lieu de abondado, lisez aboudado.
au lieu de A codé, li-ez Aco de.
au lieu de sémpaclia, lisez s'empocha.
au lieu de f'ué, lisez Que.
supprimez le second tant.
au lieu de besi, lisez béni.
au

au
au
au

�TABLE DES MATIÈRES
D C

T.0 ME

SECOND.

Pages.
Lous regrex d'uno
Coumo on ennuyo
Lou prince et soun

pastnurèlo. — Elégio.
3
las filletos. — Conte.
4
aoumounié.—Conte hisfourique. S
L'espigno al pe — Idyllo.
6
Lou pecat ouriginel.
7
La Samaritaino.

Tantpis.

—

—

S

Conte.

Cansou.

9

Lou pastre d'Onlargues. — Conte.
La Bergeiro infidello. — Elégio.
Lou riche dehengut paoure. — Epigrammo.
La neboudo de Jean Petit. — Conte.
Lou

proucés de Poutnaredo. —Epigrammo.

La naissenso et l'enfanso d'Hanric IV.

Noué.
La fillo dé cambro. — Conte.
As coumitax Biticolos.
L'art de se counduire dins la bido.
Lou factotum del curat de Cabestan.

40
14
12
43

id.
14
4 8

20
21
—

Conte.

Pot-pourri t.

29
38

44

Las fennos
que se planou
Lou mariache nul. —fait

de sous homes. — Cansou. 51
53
histourique.

Imitatiou del miserere mei.
58
La Bilo. —Satvro douchiemo.'
61
Stansos sus l'aoumorno.
69
Oubserbatious d'un home de sen as coumitax biticolos. 73
Suito del factotum del curat de Cabestan.
80

Traductiou patoiso del slabat mater.
L'home countent de soun sort. — Conte.

83

Ni

86

trop, ni paouc.

—

Cansouneto.

85

�124
Encaro moussu Rabalat.
Conte histourique.
t'n darnié mot de moussu Rabalat. — Conte.
Lous gourmands. — Conte.
Rífl xiou d'un
paysan.
—

Lo

i

bie! gal et lóu

reynard.— Fablo.

Aoub ido renoubelado des
grecs.

Qué

trobo.
Epigrammo.
La ban dat d un bourreou.
histoiro beritablo
I/oumbro de tnamigo.
cerco,

—

—

Un courtisan

qu'abio lou fií. — Conte.
Epigrammo imitado de Goudouli.
Fiehre d'amour. —Csnsouneto.

Lou pi.tre dé Pecherrié. — Conte.
Lou pastourel timide. —
Eglogò.
La Mousco.

Lou bel saloun.

—

Conte.

Epigrammo latino; imitatiou patoiso.
Aoutro cansou,
cil

imitado de Goudouli. lous

Espagno.

Lou meme
sujet, imitat de Goudouli.
Lou founs-perdut. — Conte.

Goudouli et Jaussimi.
Toast à. Jaussimi.
Errata.

i

FLN.

co.

�������</text>
                </elementText>
              </elementTextContainer>
            </element>
          </elementContainer>
        </elementSet>
      </elementSetContainer>
    </file>
  </fileContainer>
  <collection collectionId="93">
    <elementSetContainer>
      <elementSet elementSetId="1">
        <name>Dublin Core</name>
        <description>The Dublin Core metadata element set is common to all Omeka records, including items, files, and collections. For more information see, http://dublincore.org/documents/dces/.</description>
        <elementContainer>
          <element elementId="50">
            <name>Title</name>
            <description>A name given to the resource</description>
            <elementTextContainer>
              <elementText elementTextId="355725">
                <text>Patrimoine écrit occitan:imprimés</text>
              </elementText>
            </elementTextContainer>
          </element>
          <element elementId="41">
            <name>Description</name>
            <description>An account of the resource</description>
            <elementTextContainer>
              <elementText elementTextId="355726">
                <text>Ce set contient les imprimés numérisés par le CIRDÒC issus des collections  des partenaires d'Occitanica</text>
              </elementText>
            </elementTextContainer>
          </element>
        </elementContainer>
      </elementSet>
    </elementSetContainer>
  </collection>
  <itemType itemTypeId="15">
    <name>Libre</name>
    <description>Item type spécifique au CIRDÒC : à privilégier</description>
    <elementContainer>
      <element elementId="128">
        <name>Variante Idiomatique</name>
        <description/>
        <elementTextContainer>
          <elementText elementTextId="517573">
            <text>Languedocien</text>
          </elementText>
        </elementTextContainer>
      </element>
    </elementContainer>
  </itemType>
  <elementSetContainer>
    <elementSet elementSetId="1">
      <name>Dublin Core</name>
      <description>The Dublin Core metadata element set is common to all Omeka records, including items, files, and collections. For more information see, http://dublincore.org/documents/dces/.</description>
      <elementContainer>
        <element elementId="50">
          <name>Title</name>
          <description>A name given to the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517567">
              <text>Berses patoises / de Jacques Azaïs, Capoulié de l'Academio de Beziès</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="86">
          <name>Alternative Title</name>
          <description>An alternative name for the resource. The distinction between titles and alternative titles is application-specific.</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517568">
              <text>Berses patoises de Jacques Azaïs, Capoulié de l'Academio de Beziès </text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="1031783">
              <text>Berses patoises de Jacques Azaïs, Capoulié de l'Academio de Beziès </text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="44">
          <name>Language</name>
          <description>A language of the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517569">
              <text>oci</text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="1031786">
              <text>fre</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="43">
          <name>Identifier</name>
          <description>An unambiguous reference to the resource within a given context</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517570">
              <text>https://occitanica.eu/items/show/16410</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="49">
          <name>Subject</name>
          <description>The topic of the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517574">
              <text>Poésie occitane -- 19e siècle</text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="1031784">
              <text>Poésie languedocienne -- Béziers (Hérault) -- 19e siècle</text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="1031785">
              <text>Languedocien (dialecte) -- Béziers (Hérault) -- Textes -- 19e siècle</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="39">
          <name>Creator</name>
          <description>An entity primarily responsible for making the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517575">
              <text>Azaïs, Jacques (1778-1856)</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="48">
          <name>Source</name>
          <description>A related resource from which the described resource is derived</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517576">
              <text>Mediatèca occitana, CIRDOC-Béziers, CR XIX-211</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="45">
          <name>Publisher</name>
          <description>An entity responsible for making the resource available</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517577">
              <text> Benezech-Roquo (Béziers)</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="40">
          <name>Date</name>
          <description>A point or period of time associated with an event in the lifecycle of the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517578">
              <text>1867</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="94">
          <name>Date Issued</name>
          <description>Date of formal issuance (e.g., publication) of the resource.</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517579">
              <text>2017-06-26 Gilles Bancarel</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="47">
          <name>Rights</name>
          <description>Information about rights held in and over the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517580">
              <text>domaine public</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="98">
          <name>License</name>
          <description>A legal document giving official permission to do something with the resource.</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517581">
              <text>Licence ouverte</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="46">
          <name>Relation</name>
          <description>A related resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517582">
              <text>vignette : https://occitanica.eu/files/square_thumbnails/2027dbf61a813b2a29eaa92ba54a5448.jpg</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="42">
          <name>Format</name>
          <description>The file format, physical medium, or dimensions of the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517583">
              <text>application/pdf</text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="517584">
              <text>2 tomes en 1 vol. (IX-212, 124 p.) ; 18 cm </text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="51">
          <name>Type</name>
          <description>The nature or genre of the resource</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="517585">
              <text>Text</text>
            </elementText>
            <elementText elementTextId="517586">
              <text>monographie imprimée</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
      </elementContainer>
    </elementSet>
    <elementSet elementSetId="8">
      <name>Occitanica</name>
      <description>Jeu de métadonnées internes a Occitanica</description>
      <elementContainer>
        <element elementId="173">
          <name>Portail</name>
          <description>Le portail dans la typologie Occitanica</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="590884">
              <text>Mediatèca</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="174">
          <name>Sous-Menu</name>
          <description>Le sous-menu dans la typologie Occitanica</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="590885">
              <text>Bibliotèca</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="172">
          <name>Type de Document</name>
          <description>Le type dans la typologie Occitanica</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="590886">
              <text>Livre</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="182">
          <name>Catégorie</name>
          <description>La catégorie dans la typologie Occitanica</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="644634">
              <text>Documents</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
        <element elementId="171">
          <name>Contributeur</name>
          <description>Le contributeur à Occitanica</description>
          <elementTextContainer>
            <elementText elementTextId="814792">
              <text>CIRDOC - Institut occitan de cultura</text>
            </elementText>
          </elementTextContainer>
        </element>
      </elementContainer>
    </elementSet>
  </elementSetContainer>
</item>
